Europos investicijų bankas (EIB) parengė 290 mln. eurų vertės finansavimo paketą, skirtą vystomam kariniam miesteliui Rūdninkuose.

„Tai – svarbus žingsnis įgyvendinant vieną iš didžiausių gynybos infrastruktūros projektų Baltijos regione“, – skelbia Krašto apsaugos ministerija.

Finansavimo procedūra baigta pasirašius sutartis, apimančias visus tris pagrindinius Rūdninkų karinio miestelio statybos etapus. Šie susitarimai patvirtina miestelio statybos grafiką. Rūdninkų karinis miestelis turėtų pradėti veikti 2027 m. pabaigoje.

„Europos investicijų banko sprendimas finansuoti Rūdninkų karinio miestelio plėtrą žymi svarbų etapą įgyvendinant vieną reikšmingiausių Lietuvos karinės infrastruktūros projektų. Ši investicija leis sparčiau kurti Vokietijos brigadai reikalingą infrastruktūrą, stiprins Lietuvos gynybinius pajėgumus ir prisidės prie NATO rytinio flango saugumo. Tai dar kartą patvirtina, kad Europos saugumas kuriamas bendromis valstybių ir Europos institucijų pastangomis “, – pasakė Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Praėjusią savaitę EIB pasirašė 105 mln. eurų paskolos sutartį, įskaitant 5 mln. eurų rezervo fondą, su specialiosios paskirties įmone, kuri vysto karinio miestelio A sklypą. Projektą įgyvendinančią įmonę remia konsorciumas, kurį sudaro statybos bendrovės „Conres“, „Fegda“ ir alternatyvaus turto valdytoja „INVL Asset Management“ (INVL).

Šią savaitę EIB pasirašė dvi paskolos sutartis, kurių bendra vertė yra apie 185 mln. eurų, su dviem specialiosios paskirties įmonėmis, atsakingomis už B ir C sklypus.

Jas remia Baltijos šalių statybos įmonė „Merko“.

„Rūdninkai – Europai itin svarbus gynybos infrastruktūros projektas. Didžiuojamės galėdami suteikti finansavimą, stiprinantį NATO rytinį sparną. Tai rodo, kaip Europa investuoja į saugumą, atsparumą ir pasirengimą siekiant įveikti nūdienos iššūkius,“ – pažymėjo EIB vicepirmininkas Karlas Nehammeris.

Šis finansavimas pabrėžia vis didėjantį EIB vaidmenį remiant Europos saugumą ir gynybą. Europos Sąjungai stiprinant savo saugumo pajėgumus ir strateginį atsparumą, EIB reikšmingai didina finansavimą dvejopo naudojimo ir su gynyba susijusiems infrastruktūros projektams.

„Rūdninkų projektas yra viena didžiausių investicijų į karinės infrastruktūrą vystymą Lietuvoje nuo 1991 m., kai šalis atgavo nepriklausomybę“, – skelbia ministerija.

Kada ir kiek mokės Lietuvos mokesčių mokėtojai?

Nors valdantieji didžiuojasi ir garsiai kalba būsimą Vokietijos karinę bazę, tačiau apie pinigus, t. y. kaip ir kada reikės gražinti skolas, kalbėti vengia.

Už Rūdninkų karinio miestelio finansavimą galutinai bus atsiskaitoma iš valstybės biudžeto, taigi – mokesčių mokėtojų pinigais. Mokėjimai turėtų prasidėti pastačius miestelį ir perdavus jį naudoti, pagal dabartinius planus – maždaug 2028 metais. Atsiskaitymas truks 12,5 metų, todėl mokėjimai tęsis maždaug iki 2040 metų.

Kiek papildomai teks sumokėti palūkanų, kol kas nežinoma. Krašto apsaugos ministerija ir Europos investicijų bankas viešai nepaskelbė nei palūkanų normos, nei bendros palūkanų sumos. Todėl neįmanoma nustatyti, ar už EIB paskolintus 290 mln. eurų papildomai bus sumokėta 30, 60, 100 mln. eurų ar kita suma.

Viešai žinoma tik tai, kad visų trijų Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo sutarčių vertė siekia apie 1,33 mlrd. eurų su PVM. Į šią sumą įtrauktas projektavimas, statybos, miestelio valdymas ir priežiūra 12,5 metų bei finansavimo išlaidos, įskaitant palūkanas. Tačiau kiek konkrečiai iš visos sumos sudarys palūkanos, visuomenei neatskleista.

Taigi aišku tik tiek: mokesčių mokėtojai už projektą mokės maždaug nuo 2028 iki 2040 metų, tačiau tikroji paskolos kaina ir palūkanų suma kol kas laikoma paslaptyje.

Naujausi

Komentarai

Rikiuoti

Komentarų dar nėra.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi