Ji pakeitė iki šiol naudotą trumpesnio nuotolio RBS-70.

„Šiandien Vilniaus prieigos yra saugomos daug efektyviau, galingiau, su didesniu nuotoliu“, – BNS sakė R. Vaikšnoras. Kada tiksliai NASAMS perkelta prie sostinės, kariuomenės vadas neatskleidė.

Sprendimas priimtas po pasikartojančių dronų incidentų rytiniame NATO flange. Lietuva šiuo metu turi dvi NASAMS baterijas, trečioji turėtų būti gauta 2028 m.

Tačiau kartu išryškėjo gana paprasta šiuolaikinio karo problema – kiek kainuoja numušti pigų droną.

R. Vaikšnoras pats pripažino, kad NASAMS nėra ideali priemonė, kai brangiomis raketomis tenka naikinti gerokai pigesnius bepiločius. Tačiau kol Lietuva neturi pakankamai kitų priemonių, kariuomenės vado teigimu, NASAMS šiuo metu yra viena lanksčiausių ir efektyviausių galimybių.

Kitaip tariant, Vilnius dabar apsaugotas geriau, tačiau pigus įskridęs dronas gali priversti panaudoti ginklą, kainuojantį nepalyginamai daugiau už patį taikinį.

Todėl lygiagrečiai kuriamas kitas sluoksnis. Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad 2025–2028 m. Lietuvos kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų kovos su dronais priemonėms numatyta apie 500 mln. eurų. Dar apie 3 mln. eurų investuojama į Lietuvoje kuriamą ekonomiškesnį droną-perėmėją.

Taigi sostinės oro gynybos klausimas jau keičiasi.

Pirmasis etapas buvo turėti sistemą, kuri gali numušti pavojingą taikinį.

Antrasis – išmokti tą padaryti taip, kad kelių tūkstančių eurų dronui sunaikinti nereikėtų leisti raketos, kainuojančios šimtus tūkstančių ar net daugiau.

Kol kas Vilniaus prieigose šią spragą dengia NASAMS.

Naujausi

Komentarai (1)

Rikiuoti
tr2026-08-24 21:59

Na pagaliau galim būti ramūs prie vilniaus stiklainis saugus o Lietuva tai tik šeipsau kaip priedėlis.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi