Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
2027 m. sausio 1 d. Lietuva antrą kartą istorijoje stos prie Europos Sąjungos Tarybos vairo. Pusę metų mūsų valstybė pirmininkaus 27 ES valstybių darbui, koordinuos jų pozicijas, moderuos politines diskusijas ir padės formuoti visos Europos Sąjungos darbotvarkę. Lietuvos institucijos jau rengiasi šiam istoriniam vaidmeniui ir žada pasauliui pristatyti mūsų šalies pasiekimus mokslo, inovacijų, kultūros, ekonomikos bei socialinės įtraukties srityse.
Todėl pats metas pasirūpinti ir kai kuriais kuklesniais valstybės vidaus reikalais.
Pavyzdžiui, įstatyme nustatyti, kad Lietuvos žmogui suteiktame socialiniame būste apskritai turi būti vanduo, tualetas ir šildymas.
Lietuvoje rengiamasi pirmą kartą aiškiai nustatyti minimalius socialinio būsto kokybės reikalavimus.
Skamba kaip sudėtinga socialinės politikos reforma. Tačiau perskaičius įstatymo projektą paaiškėja, kad kalbama apie gerokai paprastesnius dalykus.
Valstybė nori įrašyti, kad žmogui išnuomojamas socialinis būstas turi būti prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų sistemos, jame turi veikti tualetas bei kiti sanitariniai įrenginiai, turi būti šildymas ir galimybė naudotis dujine arba elektrine virykle.
Kitaip tariant, 2026 m. Lietuvoje dar tik rengiamasi įstatymu nustatyti, kad valstybės ar savivaldybės žmogui suteikiamas būstas turi turėti tokius dalykus kaip vanduo, tualetas ir šildymas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pati situaciją apibūdino gana iškalbingai: jeigu valstybė turi specialiai rašyti socialinio būsto standartą ir jame išvardyti tokius elementarius dalykus kaip vandentiekis, šildymas, nuotekos ar elektra, tai daug pasako apie dabartinę socialinių būstų būklę.
Ir tai nėra vien teorinė problema.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė LRT pasakojo apie šeimą su kūdikiu, gyvenusią socialiniame būste, kuriame nebuvo tekančio vandens, tualetas buvo lauke, o grindys buvo taip išpuvusios, kad atsivežtas šaldytuvas per jas įkrito. Kituose būstuose žmonės susiduria su pelėsiu ar net neturi kriauklės.
Valstybės planuose reikalavimas nustatyti socialinio būsto kokybės standartus įrašytas jau oficialiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia rengianti naują Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakciją, kurioje tokie minimalūs standartai būtų įtvirtinti.
Tačiau yra dar viena itin įdomi detalė.
Pagal šiuo metu paskelbtą įstatymo projektą didžioji jo dalis turėtų įsigalioti 2027 m. liepos 1 d., bet straipsnis, nustatantis minimalius socialinio būsto kokybės reikalavimus, numatytas tik nuo 2030 m. sausio 1 d.
Taigi, jeigu projektas liktų toks, koks yra dabar, įstatyminės garantijos, kad socialiniame būste privalo būti vandentiekis, nuotekos, veikiantis sanitarinis mazgas ir šildymas, reikėtų laukti dar daugiau kaip trejus metus.
Ir net toks sąrašas pasirodė ne visiems priimtinas.
I. Ruginienė atskleidė, kad rengiant standartą norėta įtraukti ir pelėsio kriterijų, tačiau dėl jo kilo, ministrės žodžiais, „labai didelis pasipriešinimas“. Argumentuota, kad nereikėtų pernelyg smulkiai reglamentuoti, nes reikalavimų įgyvendinimas kainuoja.
Todėl galutiniame šiuo metu paskelbtame projekto sąraše reikalavimo, kad socialiniame būste nebūtų pelėsio, nėra.
Savivaldybės savo ruožtu perspėja apie pinigus. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis teigia, kad jeigu naujiems standartams įgyvendinti valstybė papildomai lėšų neskirs, savivaldybėms gali tekti pinigus nukreipti nuo naujų socialinių būstų pirkimo į senųjų remontą. Tokiu atveju ir taip ilgos socialinio būsto laukiančių žmonių eilės gali dar pailgėti.
O jos jau dabar kai kur siekia iki aštuonerių metų.
Ši istorija ypač iškalbingai atrodo bendrame Lietuvos viešajame fone. Valstybė nuolat kalba apie stiprią ekonomiką, augantį BVP, milijardines investicijas, aukštųjų technologijų proveržį, gynybos lyderystę ir Lietuvos ambiciją būti girdimai Europoje bei pasaulyje.
Rusijos atgrasymui skaičiuojami milijardai, tarptautiniuose forumuose kalbama apie lyderystę, atsparumą ir modernią valstybę. O 2027 m. Lietuva pusmečiui pati stos prie Europos Sąjungos Tarybos vairo.
Ir štai tokioje modernioje, ambicingoje bei Europai vadovauti pasirengusioje Lietuvoje 2026 m. dar tik rengiamasi įstatyme nustatyti, kad socialiniame būste žmogus turėtų turėti vandentiekį, nuotekas, tualetą ir šildymą.
Negana to, pagal dabartinį projektą šios XXI amžiaus technologinės naujovės socialinio būsto gyventojams būtų privalomai garantuotos tik nuo 2030 metų.
O pelėsis, panašu, pasirodė jau pernelyg ambicingas Lietuvos gerovės valstybės standartas – siūlymas įrašyti, kad socialiniame būste jo neturėtų būti, sulaukė tokio pasipriešinimo, kad į projektą nepateko.
Todėl šalia kalbų apie Lietuvos ekonomikos atsparumą, technologinį proveržį, tarptautinę lyderystę ir būsimą pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai verta prisiminti ir šį kuklesnį nacionalinį tikslą:
iki 2030 metų pasiekti, kad valstybės žmogui išnuomotame socialiniame būste pagal įstatymą būtų tualetas.
Šaltinis: socmin.lrv.lt, urm.lt, e-seimas.lrs.lt, archyvai.lrt.lt
Komentarai (1)
Geras net patikėti sunku tai kas straipsnyje,nėra nei ką komentuoti.