Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Kompleksas statomas Svobodny rajone, 15 kilometrų į šiaurės rytus nuo Svobodny miesto. Tai vienas didžiausių Rusijos ir Kinijos bendrų pramonės projektų, kurio preliminari vertė buvo skelbiama siekianti 10–11 mlrd. JAV dolerių.
Kas tiksliai įvyko
Iš pradžių Rusijos ekstremaliųjų situacijų ministerija (MČS) pranešė apie „užsidegimą“ statybvietėje. Įmonė nurodė, kad preliminariai gaisro židinys buvo pagalbiniame pirolizės įrenginio technologiniame ruože.
Tačiau kitą dieną pati MČS savo operatyvinėje suvestinėje jau tiesiogiai nurodė, kad buvo likviduojami „pirolizės įrenginio sprogimo padariniai“. Taigi kalbama ne vien apie paprastą užsidegimą.
Tai itin svarbi detalė, nes pirolizės įrenginys yra pagrindinis viso komplekso technologinės grandinės elementas. Jame maždaug 850 laipsnių temperatūroje iš etano ir suskystintų angliavandenilių dujų turi būti gaminami etilenas ir propilenas, iš kurių vėliau gaminami polietilenas ir polipropilenas.
2026 m. sausį SIBUR skelbė, kad prioritetiniai šio įrenginio objektai jau pasiekė mechaninę parengtį ir pereinama prie aktyvių paleidimo bei derinimo operacijų.
Katastrofos metu komplekse vyko būtent paleidimo ir derinimo darbai. Po sprogimo įmonė pradėjo stabdyti tuo metu derinamą įrangą, o darbuotojai, nedalyvavę avarijos likvidavime, buvo išvesti už pramoninės teritorijos ribų.
Rugpjūčio 25 d. 17.30 val. vietos laiku gaisro židinys buvo lokalizuotas. Buvo paskelbta, kad tolesnio ugnies plitimo pavojaus nebėra, tačiau dar vyko kontroliuojamas technologinių dujų likučių deginimas.
19 val. jau buvo pranešama apie 19 į ligonines pristatytų žmonių. Vieno Kinijos piliečio išgelbėti nepavyko. Dar 104 žmonėms tuo metu buvo suteikta pagalba dėl lengvesnių sužalojimų – daugiausia pjautinių žaizdų ir sumušimų.
Rugpjūčio 26 d. 14 val. vietos laiku visi gaisro židiniai buvo likviduoti, nors specialistai dar kontroliuojamai degino likusius technologinių dujų kiekius ir tik tada galėjo pradėti nuodugnų avarijos vietos tyrimą.
8 žuvę, dar 8 žmonės nerasti
Aukų skaičius augo visą rugpjūčio 26 d.
Iš pradžių buvo patvirtintos septynios mirtys – šeši Kinijos piliečiai ir vienas Rusijos pilietis. Vėliau gelbėtojai aptiko dar vieno dingusiu laikyto darbuotojo kūną.
Rugpjūčio 26 d. vakaro duomenimis, žuvusiųjų skaičius pasiekė 8, o dar 8 žmonių buvimo vieta liko nežinoma. Paieškos tęsiamos.
Iš viso po katastrofos medikų pagalbos kreipėsi 152 žmonės. Naujausiais vakaro duomenimis, 116 žmonių hospitalizacijos neprireikė.
18.46 val. „Interfax“ pranešė, kad regiono ligoninėse tebebuvo 30 nukentėjusiųjų. Devyniems sunkiai sužeistiems žmonėms prireikė specializuotos pagalbos federalinėse klinikose. 19.28 val. MČS lėktuvas Il-76 išskrido iš Blagoveščensko į Maskvą su devyniais nukentėjusiaisiais, lydimais gydytojų ir gelbėjimo medicinos specialistų.
Kas sukėlė sprogimą
Galutinė katastrofos priežastis dar nenustatyta.
Rusijos žiniasklaidoje, remiantis „112“, pasirodė preliminari versija, kad gaisras galėjo prasidėti sprogus metanolio talpai ar statinei. Tačiau tai nėra oficialiai nustatyta avarijos priežastis, todėl šios versijos laikyti patvirtintu faktu negalima.
Rusijos Tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 217 straipsnį dėl pavojingų gamybos objektų pramoninės saugos reikalavimų pažeidimo.
Atskirą techninę komisiją sudarė „Rostekhnadzor“. Jai vadovauja Tolimųjų Rytų „Rostekhnadzor“ valdybos vadovas Aleksandras Panovas, o į komisiją įtraukti federalinės tarnybos, ekspertinių organizacijų, įmonės ir valdžios institucijų atstovai.
Komisijai numatyta dirbti iki 2026 m. lapkričio 27 d.
Dar viena aplinkybė: Rusijos žiniasklaida skelbia, kad likus nedaug laiko iki katastrofos Amūro dujų chemijos kompleksui buvo skirta 50 tūkst. rublių bauda dėl anksčiau nustatytų ir laiku nepašalintų pažeidimų.
Tačiau šiuo metu nėra nustatyta, kad tie pažeidimai būtų susiję su rugpjūčio 25 d. sprogimu. Šį ryšį, jei jis apskritai egzistuoja, dar turės nustatyti tyrimas.
Žiniasklaidoje taip pat pasirodė vietos gyventojų liudijimų apie labai stiprų smūgį – viena Černigovkos kaimo gyventoja pasakojo pajutusi du smūgius, o įvykį iš pradžių palaikiusi žemės drebėjimu. „112“ taip pat skelbė, kad kai kurie aplinkiniai gyventojai dar iki katastrofos skundėsi dujų kvapu.
Tai yra liudininkų ir žiniasklaidos pateikiama informacija, o ne oficialiai nustatytos avarijos priežastys.
Kas apskritai yra Amūro dujų chemijos kompleksas
Svarbu nepainioti dviejų šalia esančių milžiniškų objektų.
Sprogo ne „Gazprom“ Amūro dujų perdirbimo gamykla (Amur Gas Processing Plant, GPP), o greta jos statomas Amūro dujų chemijos kompleksas (AGCC).
Tačiau abu objektai yra tiesiogiai technologiškai susieti.
„Gazprom“ Amūro dujų perdirbimo gamykla apdoroja iš Sibiro ir Jakutijos telkinių gaunamas gamtines dujas. Dalis šių dujų toliau tiekiama Kinijai, o perdirbant išskiriami etanas ir suskystintos angliavandenilių dujos turi būti perduodami gretimam Amūro dujų chemijos kompleksui.
Ten iš jų turi būti gaminami didelės pridėtinės vertės polimerai.
Rusija – 60 proc., Kinija – 40 proc.
Amūro dujų chemijos kompleksas yra bendras Rusijos SIBUR ir Kinijos valstybinės China Petroleum & Chemical Corporation („Sinopec“) projektas.
SIBUR priklauso 60 proc., „Sinopec“ – 40 proc. bendros įmonės.
Politinė projekto reikšmė buvo demonstruojama nuo pat pradžių.
2019 m. birželio 5 d., dalyvaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Kinijos vadovui Xi Jinpingui, SIBUR ir „Sinopec“ pasirašė pagrindines būsimos bendros įmonės sąlygas.
2020 m. gruodžio 28 d., gavus abiejų valstybių reguliuotojų leidimus, SIBUR ir „Sinopec“ oficialiai užbaigė bendros įmonės sukūrimą.
Tuo metu SIBUR preliminariai skelbė, kad viso projekto biudžetas sieks 10–11 mlrd. JAV dolerių.
9,1 mlrd. dolerių paskolų
2021 m. gruodį Amūro kompleksas pasirašė dokumentus dėl milžiniško projektinio finansavimo.
Bendra paskolų suma – 9,1 mlrd. JAV dolerių, o galutinis jų grąžinimo terminas – 2035 metai.
Finansavimą suteikė Kinijos, Rusijos ir tarptautiniai bankai, dalį kreditų dengiant Italijos ir Vokietijos eksporto kredito agentūroms.
Visas išlaidas, viršijančias 9,1 mlrd. dolerių paskolų finansavimą, SIBUR ir „Sinopec“ įsipareigojo finansuoti proporcingai savo – 60 ir 40 proc. – dalims.
Statybos prasidėjo 2020 metais
Oficialus projekto startas duotas 2020 m. rugpjūčio 18 d., kai būsimos gamyklos vietoje įkalta pirmoji bandomoji polinė atrama.
Ceremonijoje nuotoliniu būdu dalyvavo tuometinis Rusijos premjeras Michailas Mišustinas.
Rusijos valdžia projektą vadino strateginiu, pasaulinio masto objektu ir vienu svarbiausių naujosios Rusijos dujų chemijos pramonės projektų.
Pradiniai planai numatė statybos ir paleidimo darbų pabaigą 2024–2025 m., tačiau vėliau grafikas buvo pakeistas. „Interfax“ nurodo, kad terminai buvo nukelti ir dėl būtinybės pakeisti dalį technologijų licencijų turėtojų bei įrangos tiekėjų.
2,7 mln. tonų polimerų per metus
Jeigu kompleksas pasiektų projektinę galią, per metus jame turėtų būti pagaminama:
2,3 mln. tonų polietileno ir 400 tūkst. tonų polipropileno.
Iš viso – 2,7 mln. tonų bazinių polimerų kasmet.
SIBUR kompleksą pristatė kaip vieną didžiausių tokio pobūdžio gamyklų pasaulyje, o jo pirolizės įrenginį – kaip vieną didžiausių tokio tipo įrenginių pasaulyje.
Katastrofa įvyko praktiškai prieš pat gamybos pradžią
Būtent ši aplinkybė daro įvykį ypač reikšmingą.
2025 m. pabaigoje viso projekto baigtumas jau siekė 92 proc.
2026 m. sausio 16 d. SIBUR paskelbė, kad prioritetiniai pirolizės įrenginio objektai pasiekė mechaninę parengtį ir pereinama prie aktyvių paleidimo bei derinimo operacijų.
Įmonė oficialiai planavo pirmąsias polietileno partijas pagaminti jau 2026 m. trečiąjį ketvirtį, o polipropileno gamybą pradėti 2027 metais.
2026 m. birželio 24 d. įvyko dar vienas esminis žingsnis – Amūro dujų chemijos kompleksas pirmą kartą priėmė pagrindinę žaliavą iš „Gazprom“ Amūro dujų perdirbimo gamyklos.
Tarp gamyklų nutiestais vamzdynais į AGCC pradėti tiekti etanas ir suskystintos angliavandenilių dujos. SIBUR tuomet paskelbė, kad tai yra vienas pagrindinių technologinių etapų rengiantis komplekso paleidimui, o įrangos, valdymo, apskaitos ir apsaugos sistemos veikė tinkamai.
Taigi rugpjūčio 25 d. sprogimas įvyko ne kažkur ankstyvoje statybų stadijoje.
Jis įvyko 92 proc. baigtame, žaliavą jau gavusiame ir realiam gamybos startui ruošiamame 10–11 mlrd. dolerių vertės Rusijos ir Kinijos megaprojekte – likus nedaug laiko iki planuotos pirmosios polietileno produkcijos gamybos.
Įmonė preliminariai tvirtina, kad pagrindinė komplekso įranga nenukentėjo, tačiau kol kas nepaskelbta nei galutinė materialinė žala, nei tai, kiek katastrofa pakeis gamyklos paleidimo grafiką.
Kol kas nėra jokių patikimų duomenų, kad sprogimas būtų susijęs su Ukraina, jos smūgiu ar diversija. Rusijos institucijos incidentą šiuo metu tiria kaip galimą pramoninės saugos reikalavimų pažeidimą.
Šaltinis: 28.mchs.gov.ru, sibur.ru, gazeta.ru
Komentarai
Komentarų dar nėra.