Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Ukraina šių pinigų negavo – naudojamos tik jų generuojamos pajamos. ES Tarybos rugpjūčio 12 d. duomenimis, pats kapitalas lieka įšaldytas.
Tačiau dabar atsirado naujas poslinkis.
2026 m. rugpjūčio 18 d. Kijeve apsilankęs Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime Prévot priminė, kad Belgija iš principo neprieštarauja, jog Rusijos milijardai būtų panaudoti Ukrainai. Sąlyga viena – kitos Europos valstybės turi kartu prisiimti galimas teisines ir finansines pasekmes.
Tai ypač svarbu todėl, kad didžioji Rusijos pinigų dalis laikoma būtent Belgijoje veikiančioje „Euroclear“.
Belgija baiminasi, kad jeigu Rusija kada nors teismuose išsireikalautų pinigus grąžinti, Belgijai vienai galėtų tekti atsakyti už daugiau kaip 200 mlrd. eurų. Pasak M. Prévot, kitos ES valstybės iki šiol nesutiko tokią riziką realiai pasidalyti.
Tuo metu ES toliau renkasi atsargesnį kelią. Rugpjūčio 3 d. ji gavo dar 1,4 mlrd. eurų Rusijos aktyvų sugeneruoto pelno. Iš viso nuo įšaldymo šie aktyvai jau uždirbo apie 8 mlrd. eurų.
Rugpjūčio 24 d. Europos Komisija taip pat patvirtino 6,1 mlrd. eurų Ukrainos oro gynybai, raketoms, amunicijai ir radarams. Tačiau tai nėra Rusijos 210 milijardų – pinigai skiriami iš ES 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai.
Taigi situacija gana paradoksali: Rusijos 210 mlrd. eurų guli Europoje, o Europa pati skolinasi milijardus, kad galėtų finansuoti Ukrainą.
Ir lieka paprastas klausimas.
Jeigu Ukraina, kaip nuolat pabrėžia Lietuvos ir likusios Europos politikai, šiame kare gina ne tik save, bet ir visą Europą, ir turi būti remiama iki pergalės – kodėl Rusijos 210 milijardų vis dar neatiduodami už mūsų laisvę ir nepriklausomybę kovojančiai Ukrainai?
Lietuvai metas dar kartą rodyti lyderystę – aktyviau telkti Europą sprendimui pasiimti įšaldytus Rusijos milijardus ir atiduoti juos Ukrainai, kovojančiai iki mūsų pergalės.
Šaltinis: skribi.consilium.europa.eu, eeas.europa.eu, mfa.gov.ua, enlargement.ec.europa.eu
Komentarai
Komentarų dar nėra.