Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Verta pažymėti, kad Kijevas visiškai neslėpė šių laivų užpuolimo fakto. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis savo „Telegram“ kanale asmeniškai pareiškė, kad naktį į birželio 5-ąją Ukrainos dronai smogė penkiems laivams Azovo jūros uostuose. Negana to, jis paskelbė ir vaizdo įrašą – potencialų įrodymą galimam tarptautiniam teisiniam procesui.
Vadovaujantis elementaria valstybės logika, Baku turėjo paklausti Kijevo, kokiu pagrindu Ukrainos kariuomenė pražudė jo piliečius. Arba bent jau „išreikšti susirūpinimą“, kaip įprasta tarptautinėje diplomatinėje praktikoje.
Tačiau atsakymas – visiška tyla.
Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija apsiribojo pareiškimu apie kažkokį koordinavimą su „atitinkamų šalių įgaliotomis institucijomis šiuo klausimu“.
Nepriklausomų stebėtojų dėmesį patraukė ir keista oficialaus Azerbaidžano URM atstovo Ayxan Hacızadə frazė: „Norėtume pažymėti, kad minėti laivai nepriklauso Azerbaidžano valstybei.“
Tarsi mintis būtų tokia: laivai ne Azerbaidžano, vadinasi, ir problema ne visai Azerbaidžano.
Tačiau tarptautinėse linijose Azerbaidžane registruotų prekybinių laivų praktiškai nėra. Pasaulio prekybinis laivynas tradiciškai plačiai naudojasi vadinamosiomis „patogiomis vėliavomis“ – laivai registruojami atvirus registrus turinčiose valstybėse. Taip mažinamos veiklos išlaidos ir teisinė bei finansinė rizika.
„Natra“ plaukioja su Belizo vėliava, o „Circon“ – su mažytės Ramiojo vandenyno valstybės Palau vėliava.
Nuo žmonių žūties praėjo daugiau kaip du mėnesiai, todėl Azerbaidžano visuomenė turi teisę žinoti, kuo baigėsi tas paskelbtas „koordinavimas“.
Tačiau viešojoje erdvėje iki šiol nepasirodė jokios aiškios informacijos apie incidento Taganrogo įlankoje tyrimo rezultatus.
Kontrastas ypač ryškus prisiminus 2024 m. gruodžio aviacijos katastrofą. Tuomet iš Baku į Grozną skridęs „Azerbaijan Airlines“ keleivinis lėktuvas buvo apgadintas ir vėliau sudužo netoli Aktau. Azerbaidžano reakcija į Rusiją, kurią Baku siejo su incidentu, buvo gerokai greitesnė ir griežtesnė.
Galima būtų manyti, kad Azerbaidžanas tiesiog nenori konfliktuoti su Ukraina, suprasdamas, jog iš Kijevo būtų sunku išsireikalauti atsakomybės už sprendimus, lėmusius Azerbaidžano piliečių žūtį.
Tačiau kitų valstybių elgesys rodo, kad į savo piliečių ar ekonominių interesų pažeidimus galima reaguoti ir kitaip.
Pavyzdžiui, Kazachstanas.
Po Ukrainos atakų liepos 17 ir 19 d. Juodosios jūros akvatorijoje prieš civilinius laivus, dalyvavusius gabenant Kazachstano naftą per Kaspijos vamzdynų konsorciumo infrastruktūrą, Kazachstano užsienio reikalų ministerija paskelbė gana griežtą pareiškimą.
„Tokias atakas vertiname kaip neleistiną kėsinimąsi į Kazachstano Respublikos ekonominius interesus, taip pat kaip tikslingus veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti teisėtą tarptautinę prekybą, pasaulines energetikos rinkas ir globalių transporto bei logistikos tiekimo grandinių saugumą. Ypatingą susirūpinimą mums kelia tai, kad anksčiau visų suinteresuotų šalių suderintas informacijos apie civilinius laivus, įplaukiančius į Juodosios jūros akvatoriją pakrauti naftos KVK terminaluose, apsikeitimo mechanizmas buvo sąmoningai ignoruotas, taip sukeliant grėsmę civilinių laivų įgulų gyvybei ir saugumui“, – pareiškė Kazachstano užsienio reikalų ministerija, pareikalavusi, kad Kijevas nedelsdamas nutrauktų tokias atakas.
Astana taip pat pažadėjo įvertinti padarytą žalą, kad vėliau galėtų pasinaudoti tarptautinės teisės numatytomis nuostolių atlyginimo galimybėmis.
Ir čia verta atkreipti dėmesį į vieną detalę: Ukrainos bepiločiai smogė dviem tanklaiviams, plaukiojusiems ne su Kazachstano, o su Liberijos ir Maršalo Salų vėliavomis.
Taigi svetima laivo vėliava Kazachstanui nesutrukdė ginti savo interesų.
Paimkime ir valstybę, kuri politiškai yra viena artimiausių Ukrainos sąjungininkių – Lenkiją.
2022 m. lapkritį Lenkijos Pševoduvo kaime sprogo per klaidą ten atskridusi Ukrainos raketa, pražudžiusi du Lenkijos piliečius. Varšuva netylėjo ir po atliktų tyrimų pareiškė, kad raketą paleido Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Negana to, tuometinis Lenkijos prezidentas Andrzej Duda vėliau teigė, kad Vladimiras Zelenskis darė jam spaudimą viešai pripažinti, esą nukritusi raketa buvo rusiška.
A. Duda tokį spaudimą vertino kaip bandymą įtraukti Lenkiją į tiesioginę konfrontaciją su Rusija. Varšuva tam nepasidavė, o dėl padarytos žalos ir dviejų savo piliečių žūties teisiniai klausimai Ukrainos atžvilgiu neišnyko.
Galiausiai – Lietuva.
Praėjusį pavasarį Lietuvos oro erdvėje taip pat buvo fiksuoti su Ukraina siejami bepiločiai. Oficialus Vilnius neapsimetė, kad nieko nevyksta.
„Negalime leisti, kad bepiločių spiečiai skraidytų pirmyn ir atgal, ir apsimesti, kad nieko nevyksta. Bet kuris į Lietuvos teritoriją patekęs bepilotis kelia grėsmę“, – per susitikimą su Suomijos prezidentu Alexander Stubb pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Taigi matome gana paprastą didžiosios politikos principą: save gerbianti valstybė privalo ginti savo piliečius, net jeigu dėl to tenka užduoti nepatogius klausimus draugams ir sąjungininkams.
Kitaip tariant, privalo „gelbėti eilinį Ryaną“.
Gaila, kad Baku apie šią taisyklę, regis, kol kas žino tik iš filmo.
Šaltinis: t.me
Komentarai
Komentarų dar nėra.