Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Jungtinės Karalystės vyriausybės paskelbtame bendrame pareiškime nurodyta, kad koalicija toliau rengs „Multinational-Force Ukraine“ – daugianacionalines pajėgas Ukrainai.
Tačiau yra svarbi sąlyga: šios pajėgos galėtų būti dislokuotos Ukrainoje tik pasiekus patikimą karo veiksmų nutraukimą ir įsigaliojus paliauboms.
Paprastas klausimas: jeigu daugianacionalinės pajėgos į Ukrainą bus siunčiamos tik tada, kai karo veiksmai jau bus nutraukti, nuo ko konkrečiai jos ten turės ginti Ukrainą?
Taigi kol kas nekalbama apie Vakarų karių siuntimą tiesiogiai kariauti su Rusija. Planuojamos pajėgos turėtų tapti platesnių politinių ir teisiškai įpareigojančių saugumo garantijų Ukrainai dalimi po galimų paliaubų.
Koalicijos šalys taip pat įsipareigojo stiprinti Ukrainos oro gynybą, dalytis karinėmis technologijomis, didinti spaudimą Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui ir kovoti su vadinamuoju Rusijos „šešėliniu laivynu“.
Koalicijos skaičiavimu, bendros ekonominės priemonės nuo 2022 m. iš Rusijos karo finansavimo išteklių atėmė mažiausiai 495 mlrd. JAV dolerių.
Tą pačią dieną Europos Komisija patvirtino dar 6,1 mlrd. eurų Ukrainos gynybos pirkimams. Pinigai bus skirti oro ir priešraketinei gynybai, raketoms, amunicijai ir radarams.
Iš viso 2026–2027 m. pagal „Ukraine Support Loan“ Ukrainos gynybai numatyta iki 60 mlrd. eurų.
Lietuvai čia atsiranda labai konkretus būsimas klausimas. Jei paliaubos kada nors bus pasiektos ir daugianacionalinės pajėgos iš tikrųjų bus formuojamos, koalicijos valstybėms teks apsispręsti, kas į Ukrainą siųs savo karius ir kiek jų siųs.
Kol kas paskelbtame dokumente konkretus Lietuvos karių dalyvavimas nenurodytas.
Tačiau Lietuva jau ne kartą parodė, kad Ukrainos rėmimo klausimu nenori būti paskutinė eilėje. Priešingai – Vilnius nuolat ragina sąjungininkus būti ryžtingesnius, greitesnius ir dosnesnius, pats deklaruoja lyderystę bei pasirengimą eiti toliau nei daugelis didesnių Europos valstybių.
Todėl būtų net keista, jei atėjus laikui ne kalbėti, o realiai formuoti daugianacionalines pajėgas, Lietuva – drąsi, principinga ir savo ryžto Rusijos akivaizdoje neslepianti valstybė – staiga pasirinktų kuklią stebėtojos vietą.
Šalis, kuri nuolat primena Europai, kad Ukrainos pergalė yra ir mūsų pergalė, o Rusijos pralaimėjimas – viso regiono saugumo sąlyga, turėtų turėti puikią progą savo lyderystę parodyti jau aukščiausiu lygiu.
Tuomet ir paaiškės, kiek toli gali nueiti maža, bet savo ryžtu didelė Lietuva, kai politinius pareiškimus teks paversti konkrečiais sprendimais – ne vien milijonais eurų, ginklais ar rezoliucijomis, bet ir atsakymu į klausimą, ar Lietuvos kariai stovės Ukrainoje kartu su kitų koalicijos valstybių pajėgomis.
Jeigu jau lyderiauti – tai lyderiauti iki galo.
Ir vis dėlto lieka paprastas klausimas: jeigu daugianacionalinės pajėgos į Ukrainą bus siunčiamos tik tada, kai karo veiksmai jau bus nutraukti, nuo ko konkrečiai jos ten turės ginti Ukrainą?
Šaltinis: gov.uk, enlargement.ec.europa.eu
Komentarai (2)
gal ir eklektika, kiek pamenu Ukraina po karo sakė gins visą Europą, tai ką tuos daugianacionalinės pajėgos veiks Ukrainoje ? Nebent jei dar liks daug ukrainiečių, pajėgos bus skirtos prislopinti Ukrainos karinį dominavimą Europoje, jei ne, daugianacionalinės pajėgos įžengs pasidalinti teritorijos valdymą/saugojimą. Taip kaip pas mus, britai saugo Estiją, kanadiečiai Latviją, o vokiečiai Lietuvą. Esminis niuansas, jog saugo ne tik nuo priešo, bet ir nuo mūsų pačių.
Kaip ten Šuriko filme sakė: tad išgerkim už tai, kad norai sutaptų su galimybėmis.