Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Didžiausias pasaulio atogrąžų miškas gali būti gerokai arčiau kritinio lūžio taško, nei anksčiau manyta. Naujausi moksliniai modeliai rodo, kad klimato atšilimas kartu su miškų naikinimu gali paleisti savaime stiprėjančią Amazonijos degradacijos grandinę.
„Nature“ paskelbto tyrimo autoriai apskaičiavo, kad jei būtų sunaikinta 22–28 proc. Amazonijos miškų, jau 1,5–1,9 °C pasaulinio atšilimo, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, galėtų pakakti didelio masto lūžiui. Modeliai rodo, kad tokiomis sąlygomis stabilumą galėtų prarasti 62–77 proc. Amazonijos teritorijos. Dalis tankaus atogrąžų miško ilgainiui galėtų virsti daug sausesnėmis, savaną primenančiomis ekosistemomis.
Pavojingiausias mechanizmas – pats miškas padeda gaminti lietų. Medžiams nykstant mažėja į atmosferą išgarinamos drėgmės, todėl toliau nuo iškirstų teritorijų darosi sausiau. Mažiau lietaus reiškia daugiau žūstančių medžių ir gaisrų, o tai gali sukelti šimtus ar net tūkstančius kilometrų nusidriekiančią grandininę reakciją.
Šiuo metu, priklausomai nuo skaičiavimo metodikos, jau sunaikinta apie 17 proc. Amazonijos. Tyrimo modeliuose, kai miškų praradimas neviršija maždaug 15 proc., plataus masto sisteminis lūžis dar nepasireiškia. Tačiau tolesnis miškų kirtimas šią saugumo ribą vis labiau mažina.
Situaciją gali apsunkinti ir naujasis El Niño. Mokslininkai perspėja, kad itin stiprus El Niño Amazonijoje gali atnešti ilgalaikes sausras, rekordinius karščius ir dar didesnį gaisrų pavojų. Ypač pažeidžiama laikoma pietinė ir pietrytinė Amazonijos dalis, kur žmogaus veiklos poveikis jau dabar yra didžiausias.
Svarbu – tai nėra prognozė, kad Amazonija būtinai žlugs. Tai modelių nustatyta rizikos riba. Tačiau tyrimo autoriai perspėja, kad žmonija jau priartėjo prie temperatūros intervalo, kuriame tolesnis Amazonijos naikinimas gali paleisti procesus, kuriuos vėliau sustabdyti būtų itin sunku arba nebeįmanoma.
Šaltinis: nature.com, nature.com
Komentarai
Komentarų dar nėra.