Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Susisiekimo ministras Juras Taminskas rugpjūčio 24 d. pranešė, kad viena bendrovės „Oro navigacija“ naudojamų oro stebėjimo sistemų po audros vis dar neveikė. Pasak ministro, dalis jos įrangos sumontuota privačiuose telekomunikacijų bokštuose, kuriuose nutrūko elektros tiekimas.
Vis dėlto Lietuvos oro erdvė be stebėjimo neliko. Sistema yra dubliuojama, todėl neveikiančios įrangos funkcijas perėmė antrinė oro stebėjimo sistema.
Tačiau tuo problemos nesibaigė.
Oficialiame „Oro navigacijos“ NOTAM pranešime rugpjūčio 24 d. buvo nurodyta, kad dėl ryšio linijos gedimo ribojamas skrydžių informacijos paslaugų teikimas Vilniaus sektoriuje Utenos regione, Kauno sektoriuje Kazlų Rūdos regione bei Palangos sektoriuje Degučių ir Gadūnavos regionuose. Pranešimas A5549/26 numatytas galioti iki rugpjūčio 27 d. 12 val. UTC, nors gedimas gali būti pašalintas ir anksčiau.
Tai nėra tas pats gedimas, apie kurį kalbėjo susisiekimo ministras, todėl jų suplakti į vieną techninę avariją negalima. Tačiau abu atvejai rodo tą patį dalyką – ekstremali stichija paveikė ir infrastruktūrą, nuo kurios priklauso Lietuvos aviacijos sistemos veikimas.
Klausimų čia lieka nemažai. Kiek valandų neveikė oro stebėjimo įranga? Kiek „Oro navigacijos“ sistemų priklauso nuo elektros tiekimo privačiuose telekomunikacijų bokštuose? Kokius autonominius energijos šaltinius jie turi ir kodėl šiuo atveju jų nepakako? Ar rezervinė sistema užtikrino tokį patį Lietuvos oro erdvės stebėjimo lygį?
Šis incidentas įdomiai sutampa ir su kitu procesu. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) tik liepos 24 d. patvirtino naujus elektroninių ryšių atsparumo reikalavimus. Nuo 2028 m. rugpjūčio 1 d. ryšio operatoriai turės įgyvendinti papildomas technines priemones, reguliariai tikrinti atsarginius maitinimo šaltinius ir rengti sutrikimų valdymo pratybas. RRT skaičiuoja, kad šių priemonių įgyvendinimas kainuos apie 43 mln. eurų.
Savaitgalio audra parodė, kodėl tokie reikalavimai apskritai atsirado. Tik kartu iškėlė kitą klausimą – kaip nuo elektros ir privačių ryšio bokštų priklausanti kritinė infrastruktūra apsaugota šiandien, nelaukiant 2028-ųjų?
Šaltinis: ans.lt
Komentarai (2)
Vienareikšmiškai, čia Putinas panaudojo meteriologinį ginklą.
Juokdariai užėjus nedideliam vėjui,nuvirtus keliems medžiams jau visose srytyse tragedija,tad klausimas ką veikėt 30 metų jei tokiu vėjalio paputimo pasekmių jau ekstremali situacija,kas butų jei vėjas kai kitur 50 ,ir 100 greitis būtų,Idomiausia tai kad tik sutvarko tam kartui ir gerai,tiks.Na idomu kiek investavo i elektros tinklus per 30 metų,jau 70 metų sovietiniais elektros tinklais naudojasi ir viskas gerai,matai per miškingas vietas per 30 metų taip ir laiko ,ir pinigų nerado kad po žeme kabelius nutiesti,na kam tiesti jei ir taip pinigai gausiau nei lietus byra.