Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Europos Komisija rugpjūčio 24 d. patvirtino dar 6,1 mlrd. eurų vertės gynybos pirkimų Ukrainai.
Už šiuos pinigus bus perkamos oro ir priešraketinės gynybos sistemos, raketos, amunicija bei radarai – būtent tai, ko Ukrainai dabar labiausiai reikia atremiant vis intensyvesnes Rusijos raketų ir dronų atakas.
Naujasis 6,1 mlrd. eurų paketas papildo jau anksčiau patvirtintus 16 mlrd. eurų gynybos pirkimų planus. Iš jų 8,35 mlrd. eurų jau išmokėta.
Taigi pagal šį mechanizmą jau patvirtinta 22,1 mlrd. eurų vertės Ukrainos gynybos pirkimų.
Tačiau čia kalbama ne apie paprastą milijardų pervedimą Kijevui.
Ukraina pinigus galės gauti pateikusi su gynybos bendrovėmis pasirašytas sutartis. Europos Komisija jas patikrins ir tik tada bus atliekami mokėjimai, siekiant užtikrinti, kad pinigai išleidžiami su ES valstybėmis ir Komisija suderintiems gynybos pirkimams.
Dar įdomiau, kur nukeliaus šie milijardai.
Europos Komisija tiesiai nurodo, kad didžioji dalis gynybos produktų bus perkama iš Europos Sąjungos gynybos bendrovių. Taigi pinigai vienu metu stiprins Ukrainos kariuomenę ir maitins sparčiai augančią Europos gynybos pramonę. (Europos išorės veiksmų tarnyba)
Visa tai yra gerokai didesnio 90 mlrd. eurų „Ukraine Support Loan“ mechanizmo dalis.
Jo struktūra gana aiški: 30 mlrd. eurų numatyta Ukrainos biudžeto ir ekonominiams poreikiams; 60 mlrd. eurų – Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams ir gynybos produktų pirkimui.
Vien 2026 m. gynybos pramonės pajėgumams numatyta iki 28,3 mlrd. eurų.
Ir čia atsiranda labai ryškus Lietuvos vaidmuo – Kosmoso komisaras Andrius Kubilius.
Jo oficiali atsakomybė apima Europos gynybos pramonės stiprinimą, bendro Rusijos atgrasymo rinkos kūrimą, investicijų didinimą, ES ir NATO bendradarbiavimą bei Europos pasirengimą karinėms, hibridinėms ir kitoms grėsmėms.
Būtent A. Kubilius, pristatant naująjį 6,1 mlrd. eurų sprendimą, pabrėžė, kad vien liepą Ukraina patyrė 376 raketų smūgius, todėl Europos Sąjunga turi ne kalbėti, o veikti – sudaryti Ukrainai galimybes įsigyti jai skubiai reikalingų raketų ir oro gynybos sistemų.
Tai Lietuvai yra daugiau nei simbolinė detalė.
Nedidelė Baltijos valstybė, dar visai neseniai Vakarų Europai atkakliai aiškinusi apie Rusijos keliamą grėsmę, šiandien savo buvusį ministrą pirmininką turi pačiame Europos Sąjungos gynybos politikos centre, kuruojantį sritį, kurioje dabar sukasi dešimtys milijardų eurų ir sprendžiama, kaip Europa apsiginkluos pati bei kaip aprūpins Ukrainą.
Žinoma, Europos Komisijos sprendimai yra kolegialūs, o A. Kubilius Komisijoje neatstovauja Lietuvos Vyriausybei. Tačiau faktas išlieka iškalbingas: vieną svarbiausių ir sparčiausiai augančių Europos politikos sričių šiandien kuruoja Lietuvos politikas, daugelį metų kalbėjęs apie būtinybę Europai rimtai ruoštis Rusijos grėsmei.
Lietuva šioje naujoje Europos saugumo architektūroje apskritai nebėra periferinis stebėtojas. Ji yra viena aktyviausiai gynybą stiprinančių ES ir NATO valstybių, o lietuviškas balsas Europos gynybos politikoje šiandien skamba gerokai garsiau, nei leistų spręsti vien iš šalies dydžio.
Pats 90 mlrd. eurų mechanizmas taip pat neatsiranda iš jau sukauptos pinigų krūvos.
Europos Sąjunga šiai paskolai skolinasi kapitalo rinkose, o paskolą garantuoja ES biudžeto pajėgumai. ES Tarybos patvirtintoje sistemoje numatyta, kad Ukraina ją turėtų grąžinti iš Rusijos jai priklausančių karo reparacijų.
Taigi konstrukcija įspūdinga: ES skolinasi dešimtis milijardų eurų → Ukraina už juos perka raketas, oro gynybą, amuniciją ir radarus → didžioji dalis užsakymų tenka Europos gynybos pramonei → paskolos grąžinimas siejamas su būsimomis Rusijos reparacijomis.
O vieną centrinių politinių vaidmenų kuriant ir stiprinant Europos gynybos sistemą šiandien atlieka žmogus iš Lietuvos.
Valstybės, kuri dar prieš daugelį metų perspėjo Europą, kad Rusijos grėsmę reikia vertinti rimtai. Dabar Europa tam jau skiria dešimtis milijardų.
Šaltinis: eeas.europa.eu, commission.europa.eu, consilium.europa.eu, commission.europa.eu
Komentarai (2)
Ale tas kad pavarges net veido raumenys isitempe nuo darbo.
Tai ką, iki šiol buvo ruoštasi nerimtai?