Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Priežastys, dėl kurių susitarimas įstrigo, buvo rimtos. Nutekintoje ES Tarybos Teisės tarnybos išvadoje konstatuota, kad Komisijos suderintame projekte buvo nuostatų, keliančių ES ir tarptautinės teisės pažeidimo problemų, o pati Komisija nepakankamai informavo Tarybą apie derybų eigą.
Vienas didžiausių ginčų kilo dėl galimybės Europol perduotus duomenis naudoti Izraelio nuo 1967 m. okupuotose teritorijose. Susitarimo projekte buvo numatytos išimtys, kurios tam tikrais atvejais būtų leidusios Izraelio „kompetentingoms institucijoms“ ten naudoti iš Europol gautus duomenis. Tarp šių institucijų buvo numatyta Izraelio nacionalinė policija ir vidaus saugumo tarnyba „Shin Bet“.
Pats 2022 m. susitarimo projektas patvirtina, kad jo paskirtis – sukurti teisinę asmens duomenų perdavimo tarp Europol ir Izraelio institucijų sistemą.
Tačiau derybų įstrigimas proceso neužbaigė. „Statewatch“ gauti dokumentai rodo, kad 2023–2026 m. Europos Komisijos pareigūnai bent septynis kartus susitiko su Izraelio diplomatais dėl šio susitarimo. Komisija atsisakė atskleisti šių konfidencialių susitikimų turinį ir derybines pozicijas. „Statewatch“ taip pat nustatė, kad 2024–2026 m. Europol ne kartą priėmė Izraelio delegacijas.
Procesas sulaukė kritikos ir Europos Parlamente. Prancūzijos europarlamentaras Mounir Satouri pareiškė, kad susiduriama su „dvigubu skandalu“ ir kad Komisija derybas vykdė „didžiausiame slaptume, apsaugodama jas nuo Parlamento kontrolės“. 2026 m. liepą 27 Europos Parlamento nariai pareikalavo Komisijos paaiškinti šių susitikimų tikslą, dabartinę derybų būklę ir galimas žmogaus teisių pasekmes.
Susitarimo mastas ypač svarbus todėl, kad kalbama ne vien apie vardus ar telefono numerius. Projekte numatytas ir jautrių asmens duomenų tvarkymas: rasinės ar etninės kilmės, politinių pažiūrų, religinių ar filosofinių įsitikinimų, profesinių sąjungų narystės, genetinių ir biometrinių duomenų, sveikatos informacijos bei duomenų apie asmens lytinį gyvenimą ar seksualinę orientaciją.
Oficialiai susitarimas grindžiamas kova su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais. Tačiau būtent dėl jautrių duomenų perdavimo Izraelio saugumo institucijoms ir galimo jų naudojimo okupuotose teritorijose kilo rimtų teisinių bei žmogaus teisių klausimų.
Svarbu tiksliai įvardyti, kas siūloma: Izraelis negautų tiesioginės prieigos prie visų ES gyventojų duomenų bazių.Būtų sukurtas teisinis mechanizmas, leidžiantis Europol perduoti konkrečius asmens duomenis Izraelio institucijoms.
Todėl esminis klausimas paprastas: kodėl po rimtų ES teisinių perspėjimų ir derybų įstrigimo Europos Komisijos kontaktai su Izraeliu dėl europiečių asmens duomenų perdavimo buvo tęsiami už uždarų durų ir kokios galutinės tokio susitarimo ribos?
Kai kalbama apie europiečių biometrinius, genetinius, politinius, religinius ar sveikatos duomenis, visuomenė turi teisę žinoti ne tada, kai susitarimas jau pasirašytas, o kol dėl jo dar deramasi.
Šaltinis: statewatch.org
Komentarai
Komentarų dar nėra.