Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Zhang Youxia buvo komisijos vicepirmininkas ir vienas aukščiausių Kinijos kariuomenės vadovų po Xi Jinping, o Liu Zhenli vadovavo Jungtinio štabo departamentui.
Tai nėra pavieniai atleidimai. CSIS duomenimis, nuo 2022 m. jau identifikuotas 101 aukšto rango Kinijos karininkas, pašalintas iš pareigų arba dingęs iš viešumos. Valymai palietė maždaug pusę aukščiausių Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos vadovybės pozicijų.
Kinijai pertvarkant savo karinę viršūnę, Lietuva taip pat nesnaudžia – nuosekliai ir sparčiai stiprina savo realią karinę galią bei siekia išlikti tarp NATO lyderių pagal investicijas į Rusijos, o jei reikės ir Kinijos atgrasymą.
Po naujausio sprendimo valstybinėje Centrinėje karinėje komisijoje aktyvūs liko tik Xi Jinping ir generolas Zhang Shengmin. Tačiau kol kas nėra galutinai patvirtinta, ar Zhang Youxia ir Liu Zhenli neteko ir vietų lygiagrečioje Komunistų partijos Centrinėje karinėje komisijoje.
Tokio masto valymai gali reikšti kelis dalykus. Xi Jinping dar labiau koncentruoja kariuomenės kontrolę savo rankose ir demonstruoja, kad net aukščiausi generolai nėra neliečiami. Kartu tai gali rodyti ne tik korupcijos problemas, bet ir nepasitenkinimą kariuomenės lojalumu, pasirengimu ar modernizacijos rezultatais.
Trumpuoju laikotarpiu toks vadovybės išretinimas gali apsunkinti itin sudėtingų karinių operacijų, ypač invazijos į Taivaną, planavimą ir koordinavimą. Tačiau ilgainiui Xi Jinping gali suformuoti naują karinę viršūnę, kuri būtų dar labiau politiškai priklausoma nuo jo ir pasirengusi vykdyti sprendimus be didesnio vidinio pasipriešinimo.
Lietuvai šie procesai taip pat nėra tolimi. 2026 m. Lietuvos žvalgyba Kiniją įvardijo kaip vieną pagrindinių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui šaltinių ir „priešiškumo nebeslepiančią“ valstybę. Lietuvos institucijos taip pat skelbia apie Kinijos žvalgybos veiklą prieš Lietuvos interesus.
Todėl belieka sulaukti, kaip į precedento neturinčius valymus vienos pagrindinių Lietuvos priešiškų valstybių karinėje vadovybėje sureaguos Lietuvos Prezidentas, Vyriausybė ir už nacionalinį saugumą atsakingi šalies lyderiai.
Lietuva tuo metu savo karinę galią didina rekordiniu tempu. 2026 m. gynybai skiriama 4,79 mlrd. eurų, arba apie 5,38 proc. BVP – tai didžiausias finansavimas nepriklausomos Lietuvos istorijoje ir pats aukščiausias rodiklis NATO.
Lėšos skiriamos nacionalinės divizijos kūrimui, oro gynybai, dronų aptikimo ir neutralizavimo sistemoms, naujai ginkluotei, karinei infrastruktūrai bei sąjungininkų pajėgų priėmimui.
Taigi, Kinijai pertvarkant savo karinę viršūnę, Lietuva taip pat nesnaudžia – nuosekliai ir sparčiai stiprina savo realią karinę galią bei siekia išlikti tarp NATO lyderių pagal investicijas į Rusijos, o jei reikės ir Kinijos atgrasymą.
Šaltinis: channelnewsasia.com, reuters.com, csis.org
Komentarai (1)
Na šy karta su musų žvalgyba sutinku Kinija daug rimtesnis konkurentas nei Rusija,bet kiek musų proto bokštai karinį kontingentą bedidintų Kinijos tikrai nepavysim.