Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Skelbtos konkrečios išvados apie „Telegram“, „Facebook“, „TikTok“ ir „YouTube“, o apie „Repsense“ atliktą analizę žiniasklaidoje kalbėjo ir bendrovės vadovas Mykolas Katkus.
Po kelių dienų apie tyrimą LRT Klasika laidoje kalbėjo ir LRTK pirmininkas Mantas Martišius.
„Ekspertai.eu“ paprašė LRTK konkrečių pavyzdžių, kuriais grindžiami viešai paskelbti teiginiai: 54 prorusiškais įvardytų „Telegram“ įrašų, „TikTok“ paskyrų ir vaizdo įrašų, dėl kurių LRTK kreipėsi į platformą, pašalinto ir nepašalinto turinio bei „YouTube“ vadinamojo pseudoanalitinio turinio pavyzdžių.
LRTK informavo, kad „šiuo metu atliekamas išsamesnis vertinimas ir rengiama detalesnė analizė“, todėl „konkrečių tyrimo duomenų šiuo etapu pateikti negalime“, o „apibendrinta informacija bus pristatyta užbaigus analizę“.
Taigi LRTK viešai paskelbė tyrimo išvadas tuo metu, kai, kaip pati nurodė, išsamesnis vertinimas ir detalesnė analizė dar buvo rengiami.
Redakcijai kilo abejonių dėl tokių atsakymų teisėtumo, todėl kreipėmės į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (LAGK). Ši skundą atmetė, nusprendusi, kad LRTK pateikė tokią informaciją, kokią tuo metu galėjo pateikti. LAGK dar pažymėjo, kad žiniasklaida galės kreiptis vėliau, kai informacija bus parengta visuomenei.
Kitaip tariant, žiniasklaidai belieka palaukti, kol pati institucija nuspręs, kada informacija jau pakankamai parengta visuomenei.
„Ekspertai.eu“ į LRTK kreipėsi pakartotinai ir klausimus suformulavo dar konkrečiau – kad nebeliktų abejonių, ko prašoma: ar tyrimas baigtas, kokius dokumentus ir duomenis LRTK turi, kas buvo pristatyta visuomenei, kiek paslauga kainavo, kaip ji buvo įsigyta, kas ją užsakė ir ar yra sutartis.
LRTK paaiškino, kad prašoma informacija apima „pirminius duomenis“, „darbo versijas“, „tarpines analizes“, „vidinius vertinimus“, „stebėsenos medžiagą“ ir kitą negalutinę tyrimo medžiagą, kurios pateikimas esą galėtų pažeisti konfidencialumo, intelektinės nuosavybės, komercinio konfidencialumo ar asmens duomenų apsaugos reikalavimus.
Tačiau klausimai apie paslaugos kainą, jos įsigijimo būdą, užsakovą ir sutartį nėra prašymas atskleisti tyrimo metodiką. Tai informacija apie valstybės institucijos veiklą ir mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą.
Kadangi konkrečių atsakymų ir vėl nebuvo, „Ekspertai.eu“ dar kartą kreipėsi į LAGK. Tačiau ir antrasis skundas buvo atmestas: LAGK nusprendė, kad LRTK neprivalėjo vienareikšmiškai nurodyti, ar duomenis turi ir ar tyrimas baigtas, o į susijusius klausimus galėjo atsakyti vienu bendru atsakymu.
Išvada paprasta: kai iš valstybės lėšų išlaikoma institucija pati pristato savo užsakyto tyrimo rezultatus, ji gali viešai skelbti konkrečius skaičius ir išvadas. Kai žiniasklaida paprašo parodyti, kuo tos išvados grindžiamos, kiek tyrimas kainavo, kaip buvo užsakytas ir ar apskritai yra baigtas, konkrečių atsakymų, pasirodo, jau nebereikia.
Komentarai
Komentarų dar nėra.