Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neturi duomenų apie Lietuvoje nustatytus atvejus, kai individualia veikla nepagrįstai laikytas darbas, turintis darbo santykių požymių. Atskiro tyrimo problemos mastui nustatyti ji neatliko. Ministerija tai aiškina tuo, kad pataisos rengiamos įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) direktyvą, o problema jau vertinta pačios ES lygiu.
„Pagrindinis tikslas buvo užtikrinti tinkamą Direktyvos (ES) 2024/2831 nuostatų perkėlimą į Lietuvos teisę, o ne iš naujo vertinti Europos Sąjungos teisėkūros procese nustatytų problemų egzistavimą ar mastą“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Pagal darbo sutartį dirbančiam žmogui priklauso apmokamos atostogos, minimaliojo atlygio apsauga, didesnis atlygis už viršvalandžius, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas. Individuali veikla pagal pažymą šių garantijų nesuteikia, tačiau mokant nustatytas įmokas kaupiamas pensijos stažas ir galima gauti ligos, motinystės bei kitas išmokas.
Remdamasi Vilniaus universiteto tyrimu, ministerija nurodo, kad platformose dirbančių žmonių socialinės apsaugos spragas galėtų padėti pašalinti aiškesnis teisinis reguliavimas ir naujos apsaugos priemonės. Taigi bendrą problemą ji įvardija, tačiau kiek žmonių Lietuvoje turėtų būti pripažinti darbuotojais, nenustatė.
Ministerijos pateikta statistika rodo, kad pavežėjimas ir pristatymas daugeliui registruotų šių veiklų vykdytojų nurodyti kaip pagrindinė veikla. VMI duomenimis, 2020 metais taip savo veiklą įvardijo apie 85 proc. registruotų pavežėjų ir 79 proc. kurjerių. 2025 metais šios dalys siekė atitinkamai 81 ir 82 procentus.
Per dešimtmetį smarkiai išaugo ir registruotų asmenų skaičius. Ministerijos skaičiavimu, nuo 2015 iki 2025 metų pavežėjų skaičius padidėjo apie 90 kartų, o kurjerių – apie 43 kartus. 2015 metais atitinkamas veiklas buvo registravę 292 ir 721 asmuo, o 2025 metais – jau 26 648 ir 30 818.
Pagal siūlomą tvarką, sprendžiant, ar žmogus turėtų būti laikomas darbuotoju, būtų vertinamas jo pavaldumas platformai ir pasirinkimo laisvė: ar jis gali pats rinktis darbo laiką, dirbti kitiems užsakovams, tartis dėl kainos arba atmesti užsakymą be neigiamų pasekmių. Visų kurjerių automatiškai įdarbinti pagal darbo sutartis nesiūloma.
Pakeitimai paliestų ir automatinius platformų sprendimus. Pavyzdžiui, užblokavus kurjerio paskyrą, jis nebegali priimti užsakymų ir uždirbti. Siūloma nustatyti teisę gauti tokio sprendimo paaiškinimą ir reikalauti jį peržiūrėti.
Ministerija nurodo, kad projektai aptarti su „Bolt LT“, „Wolt LT“, profesinėmis sąjungomis ir Kurjerių bei vairuotojų asociacija. Vyriausybė jiems pritarė 2026 metų rugsėjo 30 dieną. Pagal ministerijos pateiktą informaciją, toliau juos svarstys Seimas.
Komentarai
Komentarų dar nėra.