Signataras prašo įstatymu sustabdyti SEB banko veiklą Lietuvoje, kol SEB pasitrauks iš Rusijos arba pasibaigs karas Ukrainoje.
2026 m. rugsėjo 24 d. Seimo valdybai pateiktame prašyme Z. Vaišvila primena, kad SEB dar anksčiau skelbė ketinantis trauktis iš Rusijos, tačiau AO „SEB Bank“ ten tebėra oficialiai registruotas ir turi galiojančią universalią banko licenciją.
„Lietuvos Respublika privalo principingai ir sąžiningai įvertinti šias aplinkybes. Negalima taikant Lietuvos Respublikos sankcijas dėl šio karo, jas taikyti pasirinktinai“, – Seimo valdybai parašė Z. Vaišvila.
Jis siūlo ir konkrečią priemonę:
„Prašau nedelsiant įstatymu taikyti sankcijas dviveidišką veiklos modelį taikančiam SEB bankui – sustabdyti SEB banko veiklą Lietuvos Respublikoje, kol SEB bankas nenutrauks veiklos Rusijoje arba nepasibaigs Rusijos karas Ukrainoje.“
„Dv veidiškas veiklos modelis“ šiuo atveju yra paties Z. Vaišvilos SEB veiklos vertinimas.
Signataras taip pat paprašė informuoti jį, jeigu šis klausimas būtų svarstomas Seimo valdyboje, kad galėtų dalyvauti posėdyje.
Prašyme nepateiktas konkretus įstatymo projektas ar išsamus teisinis mechanizmas, kaip SEB veikla Lietuvoje turėtų būti sustabdyta – tai yra Z. Vaišvilos pasiūlymas Seimo valdybai imtis tokios iniciatyvos.
SEB iš Rusijos traukiasi nuo 2022 metų
Ši istorija prasidėjo ne dabar.
2022 m. kovo 22 d., praėjus mažiau nei mėnesiui nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, SEB oficialiai paskelbė pradedantis mažinti savo veiklą Rusijoje.
Bankas tuomet teigė, kad dabartinėmis sąlygomis išlaikyti veiklą šioje šalyje nėra perspektyvu. SEB aiškino, kad Rusijoje aptarnavo savo Šiaurės Europos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės verslo klientų dukterines bendroves ir nevykdė verslo, orientuoto į vietos Rusijos įmones, institucijas ar gyventojus. Tuo metu SEB Rusijoje turėjo apie 80 darbuotojų.
Praėjo daugiau kaip ketveri metai.
SEB 2024 metų metinėje ataskaitoje jau rašė, kad „SEB Bank JSC (Russia) is being wound down“ – Rusijos bankas yra likviduojamas. Tokia pati esmė išliko ir 2025 metų metinėje ataskaitoje: SEB Bank JSC Rusijoje neįtrauktas į dalį grupės atskaitomybės būtent todėl, kad jo veikla yra nutraukiama.
Tačiau 2026 m. rudenį likvidavimas vis dar nėra pasibaigęs.
Rusijos centrinis bankas: SEB – veikiantis bankas
2026 m. rugsėjo 29 d. Rusijos centrinio banko paskelbtame kredito įstaigų sąraše AO „SEB Bank“, registracijos Nr. 3235, tebėra pažymėtas kaip veikianti kredito įstaiga.
Dar aiškesnė informacija pateikiama individualioje banko kortelėje. Rusijos centrinis bankas nurodo, kad AO „SEB Bank“ statusas yra „veikia“, o kredito įstaigos statusas –bankas su universalia licencija. Bankas įregistruotas 1995 m., jo buveinė – Sankt Peterburge.
„Ekspertai.eu“ šį klausimą pradėjo kelti rugsėjį
Apie užsitęsusį SEB pasitraukimą iš Rusijos „Ekspertai.eu“ išsamiai rašė 2026 m. rugsėjo 22 d. publikacijoje „Penktieji karo metai, o bankas SEB vis dar nesustabdė savo veiklos Rusijoje – kodėl tyli Nausėda?“.
Joje buvo atkreiptas dėmesys į esminį neatitikimą: SEB jau nuo 2022 metų viešai kalba apie veiklos Rusijoje mažinimą ir nutraukimą, tačiau oficialiame Rusijos centrinio banko registre jo dukterinis bankas tebėra veikianti kredito įstaiga.
Kokios priežastis lemia, kad mūsų šalyje populiarus bankas veikia didelio Lietuvos lyderių priešo teritorijoje?
„Ekspertai.eu“ kreipėsi į Lietuvos banką, Prezidentą Gitaną Nausėdą ir patį SEB.
2026 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos banko buvo klausiama, ar jis vertino SEB grupės veiklos Rusijoje reikšmę AB SEB banko priežiūrai Lietuvoje, ar turi informacijos apie operacijas tarp bankų, kas prižiūri sankcijų laikymąsi bei kokiomis aplinkybėmis galėtų būti taikomos priežiūros priemonės.
Po priminimo Lietuvos bankas 2026 m. rugsėjo 29 d. atsakė vienu sakiniu: „Jūsų prašoma informacija priskiriama priežiūros tikslais renkamai informacijai, kurios negalime atskleisti pagal Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnį.“
Taigi į konkrečius klausimus, ar SEB veikla Rusijoje buvo vertinta Lietuvos banko priežiūros požiūriu, kokios tokio vertinimo išvados ir kas konkrečiai kontroliuoja sankcijų laikymąsi, viešas atsakymas nepateiktas.
„Ekspertai.eu“ 2026 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos bankui pateikė papildomą klausimą, prašydami tiksliai nurodyti, kuria Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio dalimi ir punktu remiamasi atsisakant pateikti informaciją.
Klausimai buvo pateikti ir Gitanui Nausėdai
2026 m. rugsėjo 23 d. redakcija kreipėsi ir į prezidentą Gitaną Nausėdą.
Jo buvo klausiama, ar prezidentas žinojo, kad SEB grupės bankas Rusijoje vis dar turi veikiančio banko statusą ir universalią licenciją, kaip jis tokią situaciją vertina, ar apie tai yra kalbėjęs su SEB, Lietuvos banku ar kitomis institucijomis.
Taip pat klausta, ar prezidentas ketina aiškintis faktines SEB veiklos Rusijoje aplinkybes ir ar, jo vertinimu, dėl tokios situacijos reikalingi Lietuvos arba Europos Sąjungos institucijų veiksmai.
Šiandie jau spalio 1 d., tačiau valstybės vis dar į klausimus nespėjo atsakyti. Nėra gauti ir paties SEB atsakymai.
Dabar klausimas atsidūrė Seimo valdyboje

Praėjus vos dienai po „Ekspertai.eu“ paklausimų institucijoms – 2026 m. rugsėjo 24 d. – Z. Vaišvila kreipėsi į Seimo valdybą.
Savo prašyme jis tiesiogiai nurodė ir „Ekspertai.eu“ paskelbtą informaciją apie SEB veiklą Rusijoje.
Z. Vaišvilos reikalavimas gerokai toliau siekiantis nei redakcijos institucijoms pateikti klausimai. Signataras ne tik prašo išsiaiškinti situaciją, bet siūlo stabdyti SEB veiklą Lietuvoje, kol bankas nenutrauks veiklos Rusijoje arba nepasibaigs karas Ukrainoje.
Kol kas viešai paskelbtoje Seimo valdybos informacijoje nepavyko rasti duomenų, kad šis Z. Vaišvilos prašymas jau būtų svarstytas. Po kreipimosi, 2026 m. rugsėjo 25 d., Seimo valdybos posėdis vyko, o šiuo metu jos tinklalapyje naujų būsimų posėdžių nenurodyta.
Taigi istorija, prasidėjusi nuo paprasto klausimo, kodėl 2022 metais apie pasitraukimą paskelbęs SEB 2026 metais Rusijoje vis dar turi veikiantį licencijuotą banką, persikėlė į Seimą.
Lietuvos bankas informacijos apie savo vertinimą neatskleidė, prezidentas į redakcijos klausimus iki šios publikacijos paskelbimo nebuvo atsakęs, o dabar Z. Vaišvila Seimo valdybai siūlo jau nebe klausti, bet imtis sankcijų.
Ką su šiuo pasiūlymu darys Seimo valdyba, kuri savo veikla principingai siekia Ukrainos pergalės fronto linijoje kol kas neaišku.
Šaltinis: cbr.ru, cbr.ru, sebgroup.com, sebgroup.com, sebgroup.com, ekspertai.eu, ekspertai.eu, lrs.lt
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
























































































































Komentarai
Komentarų dar nėra.