Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
2026 m. rugsėjo 4 d. ministerijai pateikti trys klausimai: ar Lietuva turi kriterijus, pagal kuriuos hibridinė ataka būtų laikoma ginkluotu užpuolimu, kas spręstų dėl kreipimosi į NATO ir ar būtinas Seimo pritarimas. Atsakymas gautas 2026 m. rugsėjo 30 d., tik po skundo Lietuvos administracinių ginčų komisijai dėl ministerijos neveikimo.
„NATO Sutarties 5 straipsnis netaikomas pagal iš anksto nustatytą automatinių kriterijų sąrašą“, – nurodė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Ministerija paaiškino, kad Lietuvos pozicija grindžiama Konstitucija, nacionaliniais teisės aktais, tarptautine teise ir įsipareigojimais NATO. Konkrečių teisės aktų nuostatų nenurodė.
„Sprendimai dėl kolektyvinės gynybos priemonių priimami įvertinus konkrečią situaciją, jos pobūdį ir keliamą grėsmę, vadovaujantis nustatyta valstybės gynybos ir nacionalinio saugumo sprendimų priėmimo tvarka“, – rašoma atsakyme.
Kokia tai tvarka, kas pagal ją sprendžia ir koks Seimo vaidmuo – šių paaiškinimų atsakyme nėra.
Konstitucijos 142 straipsnis nustato, kad ginkluoto užpuolimo atveju Prezidentas nedelsdamas sprendžia dėl gynybos, o šiuos sprendimus vėliau patvirtina arba panaikina Seimas.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 5 straipsnis tokią tvarką numato ir dalyvavimui kolektyvinės gynybos operacijoje.
Tačiau šios nuostatos atskirai neįvardija, kas pateiktų prašymą taikyti NATO 5 straipsnį ir ar pačiam kreipimuisi reikėtų Seimo pritarimo. Būtent šį ryšį ministerijos prašyta paaiškinti.
Pati NATO viešai nurodo, kad reikšmingos kibernetinės ir kitos hibridinės atakos gali prilygti ginkluotam užpuolimui, tačiau kiekvienas atvejis vertinamas atskirai. Kolektyviniams veiksmams pagal 5 straipsnį reikalingas užpultos valstybės prašymas arba sutikimas. Sąjungininkės privalėtų padėti, tačiau kiekviena pasirinktų pagalbos pobūdį – tai nebūtinai būtų ginkluotosios jėgos panaudojimas.
KAM užtikrintai mini „nustatytą tvarką“, tačiau jos paaiškinti nesugeba. Kas priimtų galutinį sprendimą kreiptis į NATO ir ar tam reikėtų Seimo pritarimo, nepaaiškinta.
Komentarai
Komentarų dar nėra.