Kapčiamiesčio poligono vietos pasirinkimo dokumentai nuo visuomenės slepiami – kad priešas nesužinotų

Būtent tai „Ekspertai.eu“ 2026 m. sausio 13 d. paprašė Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno pagrįsti dokumentais. Redakcija prašė vertinimų, studijų, pažymų, protokolų, žemėlapių, kriterijų, institucijų derinimų ir kitos medžiagos, kuri parodytų, kaip buvo priimtas sprendimas ir kas per trejus metus pasikeitė.

Kitaip tariant, buvo prašoma ne Krašto apsaugos ministerijos (KAM) klerkų pasakojimo, o dokumentų, kuriais tas pasakojimas grindžiamas.

Iš pradžių ministerija jų nepateikė. 2026 m. gegužės 13 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius panaikino du KAM atsakymus ir įpareigojo prašymą išnagrinėti iš naujo. Komisija konstatavo, kad pateikti atsakymai neatitiko išsamumo, aiškumo ir teisėtumo reikalavimų.

Po šio sprendimo KAM paaiškinimų pateikė daugiau. Ministerija nurodė, kad teritorijos vertintos pagal valstybinės žemės plotą, gyventojų tankumą, strateginę geografinę vietą ir tinkamumą karinėms pratyboms. Taip pat įvardijo dalį vertinimo procese naudotų dokumentų ir dalyvavusių institucijų.

Tačiau pačių dokumentų visuomenė taip ir nepamatė.

KAM aiškina, kad juose yra krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacijos. Pagal įstatymą tokia informacija, nors ir nesudaro valstybės ar tarnybos paslapties, gali būti neprieinama pašaliniams, jeigu jos atskleidimas galėtų pakenkti valstybės saugumo ir Rusijos atgrasymo interesams.

Ministerija teigia, kad nepakaktų net užtušuoti jautrias vietas ir parodyti likusias dokumentų dalis. Esą jų paskirtis, struktūra ir tarpusavio ryšiai taip pat galėtų atskleisti saugomą informaciją, ir tada Lietuvos priešai viską sužinotų.

Taigi situacija paprasta.

R. Kauno vadovaujama ministerija sako, kad Kapčiamiesčio pasirinkimą pagrindžiantys dokumentai yra.

Ministerija pati pasakoja, kas juose parašyta.

Tačiau dokumentų visuomenei nerodo, kad priešai nesužinotų paslapčių...

Todėl gyventojams faktiškai dokumentų nėra ir jie negali patikrinti, kuo iš tikrųjų buvo pagrįstas Dzūkijos atmetimas 2022 m., kas pasikeitė iki 2025 m. ir kodėl galiausiai pasirinktas būtent Kapčiamiestis.

Kol dokumentai slepiami, visuomenei lieka tik funkcionierių – ministro ir jo pavaldinių pasakojimai apie jų egzistavimą ir turinį.

O žodžiai nėra dokumentai.

Ypač politikoje, kur pažadų vertę Lietuva jau ne kartą turėjo progą patikrinti – prisiminkime kad ir buvusią socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę, šiuo metu dėl Lietuvos ir visos Europos Sąjungos žmonių vargstančią Europos Parlamente.

Todėl šiuo atveju viskas paprasta: nepasakokite, kad dokumentai yra. Parodykite juos, nesidangstydami pseudopaslaptimis.