Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
„Ekspertai.eu“ jau rašė apie ministrės Ramintos Popovienės darbo rezultatus. Šįkart redakcija paprašė ministerijos paaiškinti, kaip bus nustatyta, ar šios priemonės iš tikrųjų mažina mokytojų patiriamą smurtą ir patyčias.
Ministerija savo atsakyme redakcijai teigė, kad analizuos nacionalinių apklausų, švietimo stebėsenos, mokyklų ir kitų šaltinių duomenis. Tačiau nenurodė, kurias apklausas naudos, ar jas kartos ir kokių laikotarpių rezultatus lygins.
Duomenų šaltinių sąrašas dar nėra vertinimo metodas. Pokyčiui nustatyti reikia pradinę ir vėlesnę padėtį matuoti taip, kad rezultatus būtų galima palyginti. Atsakymas nepaaiškina, kaip būtų atskirta, pavyzdžiui, ar pranešimų apie smurtą padaugėjo dėl dažnesnio smurto, ar dėl to, kad mokytojai drąsiau apie jį praneša.
Pateiktame atsakyme nurodoma, kad plane nėra konkrečių kiekybinių rodiklių, nustatančių, kiek ir iki kada turėtų sumažėti smurtas bei patyčios. Tai aiškinama dokumento pobūdžiu: jame numatytos tik gairės ir priemonės darbo aplinkai gerinti.
Vadinasi, problema pagrįsta skaičiais, o siekiamas jos sumažėjimas – ne. Net užfiksavus pagerėjimą, liktų neaišku, ar jo pakanka. Nenustačius sėkmės kriterijų iš anksto, juos galima būtų pritempti prie bet kokio vėliau gauto rezultato.
Ministerija taip pat pažadėjo stebėseną visą priemonių įgyvendinimo laikotarpį, tačiau nepaaiškino, kaip ji parodys, ar mokytojai patiria mažiau smurto ir patyčių. Kyla klausimas: kaip tuomet bus atskirtos veiksmingos priemonės nuo neveiksmingų ir nuspręsta, kurias tęsti, o kurias keisti?
Norėtųsi, kad šių priemonių sėkmę rodytų sumažėjusios patyčios mokytojų kasdienybėje, o ne vien surengti mokymai ir parengtos rekomendacijos.
Komentarai
Komentarų dar nėra.