Pirmojo incidento metu buvo laikinai uždarytas Vilniaus oro uostas. Patikrinus radaru užfiksuotą objektą nustatyta, kad tai buvo paukščių būrys. Po 38 minučių pavojus atšauktas.
Antrojo incidento metu dronas jau skrido Lietuvos oro erdvėje. Apie 00.20 val. Italijos „Eurofighter Typhoon“ jį numušė Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Vėliau krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad dronas gabeno sprogmenį.
Oficialioje LT72 informacijoje nurodyta, kad geltonas kodas skelbiamas, kai „pavojų galinčių kelti objektų Lietuvos teritorijoje dar nėra“. Raudonas kodas reiškia, kad neatpažintas objektas jau skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, jog į ją įskris, ir gali kelti grėsmę šalies teritorijai.
Pagal šį aprašą rugsėjo 15 d. turėjo būti skelbiamas raudonas kodas: neatpažintas dronas jau buvo Lietuvoje, jo grėsmė pripažinta pakankama panaudoti naikintuvo ginkluotę, o vėliau jame rastas sprogmuo.
„Ekspertai.eu“ paprašė Nacionalinio krizių valdymo centro paaiškinti, kodėl minėtu atveju buvo paskelbtas tik geltonas kodas. Vyriausybės kanceliarija pateikė kitokius kriterijus: geltonas kodas esą skelbiamas, „kai stebimas dronas ar kitas neaiškus objektas, bet tiesioginės grėsmės nėra“, o raudonas – kai nustatoma „reali oro atakos grėsmė, kelianti tiesioginį pavojų gyventojams“.
Vis dėlto oficialiame apraše geltonas ir raudonas kodai atskiriami pagal tai, ar pavojingas objektas jau yra Lietuvos teritorijoje. Tuo tarpu Kanceliarijos atsakyme lemiamu kriterijumi tapo institucijų vertinimas, ar objektas kelia tiesioginę grėsmę. Tačiau nepaaiškinta nei kas ir kokiais duomenimis vertino šio drono keliamą grėsmę, nei kas, kada ir kokiu dokumentu pakeitė viešai skelbiamus kriterijus.
Kanceliarija taip pat nenurodė, kada priimtas sprendimas skelbti geltoną kodą. Atsakyta tik tiek, kad sprendimus priima Lietuvos kariuomenė.
Tikslios operacijos sąnaudos ir panaudoto ginklo tipas oficialiai nepaskelbti. Dronų ekspertas Arūnas Kumpis laidoje „Dienos pjūvis“ įvertino, kad dviejų NATO oro policijos naikintuvų pakėlimas ir taikinio sunaikinimas oras–oras raketomis galėjo kainuoti apie milijoną eurų.
Kai paukščių būrys ir sprogmenį gabenęs dronas pažymimi tuo pačiu pavojaus kodu, o institucijų paaiškinimai prieštarauja jų pačių paskelbtai tvarkai, piliečiai gali tik spėlioti, kada pavojus tikėtinas, o kada jau realus. Tokia sistema ne stiprina visuomenės pasirengimą, bet mažina pasitikėjimą valstybės gebėjimu laiku atpažinti grėsmę ir aiškiai apie ją perspėti.
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje




























































































































Komentarai
Komentarų dar nėra.