Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Energetikos ministerija 2026 m. rugsėjo 9 d. paskelbė konkretesnius šių darbų mastus ir terminus.
Vienas gyventojams svarbiausių įsipareigojimų – patikimesnis elektros tiekimas maždaug 250 tūkst. vartotojų. Šį rezultatą ketinama pasiekti pažeidžiamas oro linijas miškingose vietovėse keičiant požeminiais kabeliais. Taip siekiama sumažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką, kai audros ir virstantys medžiai pažeidžia laidus.
Iki 2028 metų numatyta požeminiais kabeliais pakeisti 1 200 kilometrų daugiau oro linijų, kad bendras tokių pakeistų linijų ilgis miškingose vietovėse pasiektų 3 200 kilometrų. Vadinasi, 1 200 ir 3 200 kilometrų nėra du atskiri, sudedami darbų kiekiai – papildomi kilometrai įeina į bendrą tikslą.
Ministerija taip pat žada artimiausiu metu priimti sprendimus dėl beveik 6 tūkst. kilometrų linijų kabeliavimo iki 2030 metų. Taigi 2030-ieji nurodomi kaip numatomų darbų terminas, o sprendimus dėl jų ketinama priimti anksčiau.
Kita plano dalis skirta energetikos objektų apsaugai. Strateginiuose objektuose numatyta toliau diegti dronų aptikimo ir neutralizavimo sistemas. Aptikimo įranga turėtų padėti pastebėti artėjantį bepilotį orlaivį, o neutralizavimo priemonės – sustabdyti jo keliamą grėsmę. Ministerijos formuluotė „toliau diegiamos“ rodo, kad kalbama apie jau pradėtos krypties tęsimą.
Iki 2028 metų planuojama užbaigti mažųjų modulinių branduolinių reaktorių technologijos vertinimą. Turėtų būti atsakyta, ar tokie reaktoriai Lietuvai reikalingi, saugūs ir ekonomiškai pagrįsti. Šis terminas reiškia vertinimo pabaigą: pranešime nėra įsipareigojimo iki 2028 metų pastatyti ar paleisti branduolinį reaktorių.
Verslui numatomos energetinės laisvosios ekonominės zonos. Ministerija jas apibūdina kaip teritorijas, kuriose įmonėms reikalinga energetikos infrastruktūra būtų suplanuota iš anksto. Daug elektros naudojančios bendrovės galėtų aiškiau žinoti, kur įmanoma plėstis, ir trumpiau laukti reikalingo prijungimo prie tinklų.
Šioms skirtingoms priemonėms reikės ir skirtingo rezultatų vertinimo. Kabeliavimo pažangą bus galima tikrinti pagal faktiškai pakeistus kilometrus ir tiekimo patikimumą vartotojams, energetinių zonų naudą – pagal realias galimybes įmonėms prisijungti prie tinklų. Branduolinės energetikos klausimu pirmiausia laukiama pagrįstos išvados, ar Lietuvai verta imtis tokio projekto.
Ministerijos pranešime konkrečių objektų apsaugos sistemų skaičius, jų įdiegimo grafikas ir visų išvardytų priemonių bendra kaina nepateikiami. Todėl paskelbti tikslai leidžia aiškiau matyti numatomų darbų kryptį, tačiau dar neatsako, kiek jų įgyvendinimas kainuos ir kokia finansavimo našta teks vartotojams. Energetikos ministerijos pranešimas:
Šaltinis: enmin.lrv.lt
Komentarai
Komentarų dar nėra.