Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
AfD pasisako už glaudesnius santykius su Rusija, sankcijų jai panaikinimą, rusiškų dujų importą ir priešinasi Vokietijos paramai Ukrainai. Šių siekių įgyvendinimas federaliniu lygiu reikštų esminį Berlyno politikos posūkį: silpnėtų bendras spaudimas Maskvai ir Kijevo paramos sistema. Tačiau pergalė vienoje žemėje savaime nesuteikia galios pakeisti visos Vokietijos užsienio ar gynybos politiką.
Partija taip pat žada griežtinti migracijos politiką ir vykdyti vadinamąją remigraciją. Kancleris Friedrich Merz 2026 m. rugsėjo 9 d. šią kryptį prilygino „etniniam valymui“, kaltindamas AfD siekiu išstumti žmones pagal jų kilmę. Jis perspėjo ir dėl ekonominių pasekmių sektoriams, priklausantiems nuo migrantų darbo. AfD kaltinimą atmeta ir tvirtina, kad jos siūlymai atitinka įstatymus bei nukreipti į neteisėtai šalyje gyvenančius asmenis.
Žalieji ieško politinio būdo neleisti AfD perimti Saksonijos-Anhalto valdžios. „Welt“ rugsėjo 9 d. pranešė, kad jie palankiai vertina BSW iškeltą ekspertų vyriausybės idėją. Ji svarstoma siekiant užkirsti kelią AfD kandidatui Ulrich Siegmund tapti žemės ministru pirmininku. Kol kas tai pasiūlymas, o ne sudarytas susitarimas dėl vyriausybės.
Draudimo galimybę kelia ir Žaliųjų politikas, Badeno-Viurtembergo ministras pirmininkas Cem Özdemir. Tačiau jo koalicijos partnerių atstovai perspėja, kad draudimas neišspręstų visuomenės nepasitenkinimo ir galėtų dar labiau radikalizuoti dalį AfD šalininkų.
Šiaurės Reino-Vestfalijos vadovas Hendrik Wüst iš Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) siūlo darbo grupę, kuri įvertintų teisinį AfD uždraudimo pagrindą. Jeigu vertinimas patvirtintų būtinas sąlygas, jis remtų draudimo procedūrą. Kartu H. Wüst pabrėžia, kad vertinimo rezultatas negali būti iš anksto politiškai nustatytas, o skubotas procesas galėtų padėti pačiai AfD.
F. Merz laikosi skeptiškesnės pozicijos. Jo nuomone, draudimas neišspręstų problemų, dėl kurių rinkėjai renkasi šią partiją. Kancleris ragina jai priešintis politiškai ir susigrąžinti rinkėjus į politinį centrą.
Abejonių kyla ir socialdemokratams. Šlėzvigo-Holšteino SPD vadovas Ulf Kämpfer perspėja, kad draudimo procedūros inicijavimas po AfD pergalės gali būti suprastas kaip reakcija į rinkimų rezultatą. Be to, procesas galėtų trukti kelerius metus.
Partijos negalima uždrausti vien politiniu pareiškimu. Dėl visos šalies partijos draudimo į Federalinį Konstitucinį Teismą gali kreiptis Bundestagas, Bundesratas arba federalinė Vyriausybė. Galutinį sprendimą priimtų teismas. Taigi vieši raginimai ir siūlymai tikrinti teisinį pagrindą dar nereiškia, kad AfD draudimas jau nuspręstas.
Lietuvoje AfD pergalė sulaukė nusivylimo ir perspėjimų dėl saugumo. Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 7 d. rezultatą įvertino kaip nusivylimą, kurį buvo galima prognozuoti pagal apklausas ir nuotaikas Vokietijoje. Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen jį pavadino bloga žinia Lietuvai, tačiau priminė, kad tai kol kas pergalė vienoje žemėje.
Tėvynės Sąjungos vadovas Laurynas Kasčiūnas akcentavo AfD ryšius su Rusija ir pareiškė, kad jo partija su šia politine jėga ryšių nepalaikys. Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys vengė vertinti rezultatą kaip gerą ar blogą Lietuvai ir pabrėžė būtinybę toliau gilinti strateginius santykius su Vokietija.
„Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica AfD pergalę taip pat vertino nepalankiai – kaip rizikingą ir keliančią nerimą Lietuvai.
„Tai yra rizikinga žinia Lietuvai ir tikrai kelia tam tikrą nerimą“, – teigia V. Sinica.
Šaltinis: apnews.com, reuters.com, welt.de, welt.de, bild.de, reuters.com, welt.de, tv3.lt
Komentarai
Komentarų dar nėra.