Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Partijos „Bündnis Sahra Wagenknecht“ (BSW) įkūrėja Sahra Wagenknecht, kalbėdama Halėje, griežtai kritikavo Vokietijos kanclerį Friedrich Merz. Ji pareiškė, kad Saksonijos-Anhalto žemės parlamento rinkimai gali susilpninti kanclerį ir tapti postūmiu politinėms permainoms visoje šalyje.
S. Wagenknecht aiškino, kad BSW patekimas į parlamentą gali sutrukdyti sudaryti plačią vadinamosios užkardos koaliciją, kurios tikslas – neprileisti AfD prie valdžios. Tokiu atveju CDU kandidatas Sven Schulze galėtų netapti žemės ministru pirmininku, o tai susilpnintų ir F. Merz padėtį.
„Jeigu ponas S. Schulze nebus išrinktas ministru pirmininku, ponas F. Merz taip pat nebesėdės taip tvirtai balne“, – sakė politikė.
„Toks žmogus negali likti mūsų federaliniu kancleriu“, – pareiškė S. Wagenknecht. Pasak jos, balsuodami už BSW rinkėjai gauna galimybę „išsiųsti šį žmogų į pensiją“.
Politikė F. Merz apibūdino kaip „vaikščiojančią aroganciją“ ir apkaltino senąsias partijas mėginimu išsaugoti esamą valdžios sistemą, nepaisant rinkimų rezultatų.
„Vėl susivienys visos senosios partijos, į valdžią bus iškeltas rinkimų pralaimėtojas ir viskas liks taip, kaip buvę“, – perspėjo ji.
S. Wagenknecht atmetė kaltinimus, esą BSW atsisakymas remti dabartinę valdžią padeda AfD. Jos teigimu, už AfD iškilimą atsakingos tos pačios partijos ir žiniasklaidos priemonės, kurios dabar kaltina BSW.
„Būtent tos partijos ir žiniasklaidos atstovai savo apgailėtina politika, nuo žmonių atitrūkusiais pranešimais ir arogancija padarė viską, kad AfD dabar turėtų 40 procentų“, – sakė politikė.
Kalbėdama apie švietimą, S. Wagenknecht pareiškė, kad Rytų Vokietijoje kadaise buvo stipri švietimo sistema, o mokyklose vaikai išmokdavo skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Pasak jos, tai turi būti įmanoma ir dabar.
„Vokietijoje nuolat svarstoma, kaip dirbtinis intelektas taps mūsų ateitimi. Tačiau svarbiausia yra vėl ugdyti natūralų mūsų vaikų intelektą“, – pabrėžė ji.
Jos teigimu, vaikams būtina grąžinti galimybę mokyklose įgyti žinių ir siekti geresnio gyvenimo, o tam Saksonijos-Anhalto švietimo sistemoje reikalingos esminės permainos.
Ypač daug dėmesio S. Wagenknecht skyrė Vokietijos pramonės padėčiai. Pasak politikės, Leunoje veikiančių chemijos pramonės įmonių vadovai jai sakė, kad anksčiau galėjo konkuruoti net su Kinijos bendrovėmis, tačiau dabartinės energijos kainos kelia grėsmę jų išlikimui.
„Esant dabartinei energetikos politikai, aukštoms energijos kainoms, atsisakius rusiškos naftos ir dujų bei juos pakeitus daug brangesniais ištekliais, mes neišgyvensime“, – įmonės vadovo žodžius perteikė S. Wagenknecht.
Ji klausė, ar pasaulyje dar yra kita Vyriausybė, kuri būtų „tokia kvaila, kad pati ištrauktų pagrindą savo pramonei iš po kojų, atsisakydama pigios energijos“.
„Mes nenorime tapti agrarine arba nustekenta šalimi. Norime šalies, kurioje klesti gerovė, o tam reikalinga stipri pramonė“, – pabrėžė politikė.
S. Wagenknecht paragino Saksonijos-Anhalto parlamentą reikalauti, kad federalinė valdžia nutrauktų, jos žodžiais, „idiotišką energetikos politiką“, panaikintų sankcijas ir suteiktų Vokietijos pramonei galimybę išlikti.
Ji taip pat apkaltino Vokietijos valdžią veidmainyste. Pasak jos, visuomenei aiškinama, kad negalima pildyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo kasos, tačiau tuo pat metu leidžiama mokėti brangiau ir pildyti JAV prezidento Donald Trump kasą.
„Kokia tai veidmainiška moralė? Pasaulis iš mūsų juokiasi“, – pareiškė ji.
Kritikos sulaukė ir visuomeninis transliuotojas. S. Wagenknecht teigimu, dalis oficialiojoje žiniasklaidoje pateikiamos informacijos yra „žmonių intelekto įžeidimas“.
„Taikant vadinamąjį prižiūrimą mąstymą mums nuolat mėginama įteigti tiesą, kuri, atidžiau pažvelgus, pasirodo esanti šiurkšti dezinformacija“, – kalbėjo ji.
Politikė itin griežtai pasisakė dėl pensijų sistemos. Jos teigimu, Vokietijoje kuriamas įspūdis, kad vyresnio amžiaus žmonės gyvena jaunimo sąskaita, nors šalis turi vieną prasčiausių pensijų sistemų Europoje ir didėjantį senjorų skurdą.
„Žmonėms, kurie sunkiai dirbo 45 metus, norima neleisti be išskaitų išeiti į ir taip dažnai per mažą pensiją“, – sakė ji.
S. Wagenknecht atkreipė dėmesį, kad tokius sprendimus priima politikai, kurie „po vienos kadencijos įgyja didesnes pensines teises negu šie žmonės po 45 metų darbo“.
„Koks tai cinizmas? Ir paskui stebimasi, kad žmonės pyksta. Jie turi teisę pykti“, – pabrėžė BSW įkūrėja.
Kaip alternatyvą ji pasiūlė Austrijos pensijų sistemą. S. Wagenknecht taip pat kritikavo siūlymus pensijų lėšas nukreipti į finansų rinkas, kuriose jos gali būti prarastos dėl nesėkmingų investicijų.
„O „BlackRock“, žinoma, džiaugiasi. Tai bendrovė, kurioje anksčiau dirbo F. Merz. Galbūt čia esama tam tikro lojalumo“, – sakė politikė.
Jos teigimu, visuomenei pasakojama klaidinga istorija, kad galiausiai būtų primestas modelis, iš kurio naudos turėtų tik finansų sektorius.
Ne mažiau griežtai S. Wagenknecht įvertino sveikatos apsaugos sistemą. Pasak politikės, Vokietija turi antrą pagal brangumą sveikatos sistemą pasaulyje, tačiau paslaugos gyventojams blogėja.
„Anksčiau valstybinį draudimą turinčiam pacientui nereikėdavo mėnesiais laukti, kol pateks pas specialistą. Dabar sunku rasti net šeimos gydytoją“, – sakė ji.
S. Wagenknecht tvirtino, kad patentuotų naujų vaistų vidutinė kaina nuo maždaug 1 tūkst. eurų 2010 m. išaugo iki 50 tūkst. eurų. Jos nuomone, ligoninėms sukurta ydinga sistema, skatinanti pirmiausia vertinti ne paciento poreikius, o galimybę iš jo uždirbti.
Politikė atkreipė dėmesį į didelį klubo ir kelio sąnarių operacijų skaičių. Pasak jos, kai kuriais atvejais pacientui galėtų būti naudingesnė fizioterapija, tačiau už operaciją ligoninė gali gauti daugiau pinigų.
„Viena vertus, nieko nedaroma prieš kosmines farmacijos bendrovių kainas ir klaidingas paskatas, kita vertus, taupoma vaikų profilaktinių patikrų sąskaita“, – piktinosi politikė.
Ji pareiškė, kad tokia politika griauna ne tik valstybę, bet ir pačią demokratiją.
„Nedemokratiška priimti sprendimus, kurie yra smūgis į veidą didžiajai visuomenės daugumai“, – sakė S. Wagenknecht.
Tačiau svarbiausia savo kalbos tema politikė pavadino karą ir taiką. Ji perspėjo, kad Vokietija vis sparčiau artėja prie tiesioginio konflikto su Rusija.
„Mes vis labiau svirduliuojame karo su Rusija link“, – pareiškė ji.
Kalbėdama apie bepiločių orlaivių incidentus Leipcige, S. Wagenknecht pabrėžė nežinanti, kas už juos atsakingas, ir neatmetė Rusijos dalyvavimo. Tačiau ji kritikavo valdžią dėl, jos nuomone, nepagrįstų ir skubotų kaltinimų.
Politikė taip pat palietė „Nord Stream“ dujotiekių susprogdinimą. Ji pareiškė, kad iš pradžių buvo kaltinama Rusija, tačiau vėliau atsakomybė pradėta sieti su Ukraina.
„Kai buvo susprogdintas mums gyvybiškai svarbus energijos vamzdynas, reakcijos nebuvo – buvo išrašytas kitas milijardinis čekis. Kokia tai veidmainystė?“ – klausė ji.
S. Wagenknecht nuomone, karo pavojus didėja todėl, kad Ukrainai perduodami Vokietijos pinigai, technologijos ir ginklai, kuriais atakuojami taikiniai Rusijoje.
„Maskva puolama vokiškomis technologijomis, vokiškais pinigais ir, tikriausiai, iš dalies vokiškais ginklais“, – teigė politikė.
Ji perspėjo, kad Rusijoje dėl to daugėja raginimų smogti vietoms, kuriose gaminami Ukrainai tiekiami ginklai.
„Man darosi iš tiesų baisu matyti, kaip vis akliau, kryptingiau ir beprotiškiau kurstoma ši eskalacija“, – sakė S. Wagenknecht.
Politikė kritikavo Rusijos generalinio konsulato ir Rusų namų uždarymą bei kultūrinių ryšių nutraukimą.
„Mes sudeginame visus kultūrinių mainų ir dialogo tiltus. Tačiau kaip galima sustabdyti eskalaciją, jeigu žmonės nebesikalba?“ – klausė ji.
S. Wagenknecht taip pat kritikavo Rusijos piliečių, sportininkų ir menininkų išstūmimą. Ji sakė, kad Rusijos sportininkams neleidžiama dalyvauti tarptautinėse varžybose, o Rusijos menininkams – koncertuoti.
Pasak politikės, Marie-Agnes Strack-Zimmermann viename interviu pareiškė, kad „dabar iš Vokietijos reikia išmesti visus rusus“.
„Kokia tai beprotiška politika?“ – klausė S. Wagenknecht. Ji priminė, kad net Šaltojo karo metais buvo žmonių, kurie suprato kultūrinio bendradarbiavimo ir dialogo būtinybę.
Politikė papasakojo jaunystėje pirmą kartą apsilankiusi Sovietų Sąjungoje, kai nuo Antrojo pasaulinio karo buvo praėję vos apie 40 metų. Pasak jos, nepaisant Vokietijos įvykdytų nusikaltimų, rusai ją priėmė atvirai ir draugiškai.
S. Wagenknecht taip pat priminė, kad Vokietijos susivienijimas nebūtų buvęs įmanomas be Michailo Gorbačiovo sprendimų ir jo pasitikėjimo, kad Europoje bus sukurta bendra saugumo erdvė.
„Jo viltis buvo bendri Europos namai, palaidotas karo pavojus ir tai, kad daugiau niekada nebus dislokuotos branduolinės raketos“, – sakė politikė.
Jos teigimu, karą Ukrainoje buvo galima iš anksto sustabdyti atsisakius tolesnės NATO plėtros ir paskelbus, kad Ukraina netaps Aljanso nare.
S. Wagenknecht pabrėžė, kad Ukrainos fronte kiekvieną dieną žūsta jauni žmonės.
„Ten kasdien miršta jauni vyrai – jauni rusai, bet ir jauni ukrainiečiai. Tai beprasmis pozicinis karas“, – sakė ji.
Politikė atmetė aiškinimą, kad tolesnis ginklų tiekimas reiškia solidarumą su Ukraina. Pasak jos, buvo ne viena galimybė užbaigti karą, įskaitant derybas Stambule ir vėliau JAV pasiūlytą taikos planą.
„Tačiau čia, Europoje, F. Merz ir kompanija, taip pat Vladimiras Zelenskis, šį taikos planą sužlugdė. Jie nenorėjo jo, jie norėjo pratęsti karą“, – pareiškė S. Wagenknecht.
Ji iškėlė klausimą, ar už tokių sprendimų nestovi ginkluotės gamintojų interesai, ir prisiminė finansų leidinio antraštę: „Taikos baimė šokiruoja investuotojus.“
„Politika, kuri leidžia ginklų lobistams mus vis giliau vesti į karą, yra neatsakinga“, – pabrėžė politikė.
Baigdama kalbą S. Wagenknecht pareiškė, kad Vokietija negali ruoštis karui su branduoline valstybe.
„Kas nori, kad Vokietijoje ateityje dar būtų galima gyventi ir išliktų gerovė, turi padaryti viską, kad niekada nekiltų karas su Rusija“, – sakė ji.
S. Wagenknecht paragino rinkėjus paremti BSW ir taip parodyti F. Merz vadovaujamai Vyriausybei, kad visuomenė nenori dabartinės politikos tęsinio.
„Mes nenorime, kad viskas tęstųsi taip, kaip iki šiol. Norime taikos, diplomatijos ir politikos, kuri rūpintųsi žmonėmis“, – baigdama kalbą pareiškė S. Wagenknecht.
Komentarai
Komentarų dar nėra.