Lietuvos laisvei ginti pritrūko savanorių – dalis Vokietijos brigados karių į Lietuvą bus perkelti privalomai

Rugsėjo 14 d. Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad savanoriais šiuo metu užpildyta beveik 80 proc. 45-osios šarvuotosios brigados etatų. Nuo gegužės norą tarnauti Lietuvoje pareiškė daugiau kaip 2,5 tūkst. karių. Tačiau kai kuriose srityse žmonių vis dar trūksta – ministerija pirmiausia nurodo logistikos ir informacinių technologijų specialistus.

Oficialus ministerijos vertinimas – privalomai paskirti reikės kelis šimtus žmonių.

Tačiau Vokietijos leidinys BILD, remdamasis savo šaltiniais, skelbia apie didesnį galimą mastą. Leidinio duomenimis, pirmieji privalomi paskyrimai gali prasidėti jau rugsėjo pabaigoje, o iš viso jie gali paliesti iki 1 000 Bundesvero karių.

BILD nurodo, kad privalomi paskyrimai šiuo metu galėtų būti reikalingi maždaug 20 proc. brigados etatų. Bundesveras, leidinio duomenimis, tikisi iki rugsėjo pabaigos šį poreikį sumažinti iki maždaug 10 proc.

BILD savo pranešime taip pat nurodė, kad savanoriškai buvo užpildyta apie 60 proc. reikalingų etatų. Vėliau tą pačią dieną Vokietijos gynybos ministerija oficialiai paskelbė kitą, naujesnį skaičių – beveik 80 proc.

Galimybės dalį karių į Lietuvą skirti ne savanoriškai Vokietijos gynybos ministras Boris Pistorius neslėpė ir anksčiau.

Jeigu savanorių nepakaktų, pirmiausia turėjo būti kalbamasi su konkrečiais kariais, o kraštutiniu atveju jiems skiriamas privalomas tarnybinis paskyrimas.

„Kovinė parengtis turi aukščiausią prioritetą“, – tada pabrėžė B. Pistorius.

Ministerija nurodo, kad personalo trūkumui spręsti bus naudojami ne tik ilgalaikiai perkėlimai. Trūkstamose srityse taip pat gali būti taikomos trumpesnės komandiruotės, rotacijos ir terminuoti tarnybiniai paskyrimai Lietuvoje.

Visa tai vyksta nepaisant didelių Lietuvos ir Vokietijos pastangų padaryti tarnybą Lietuvoje kuo patrauklesnę kariams ir kartu persikeliantiems jų šeimų nariams.

Lietuvos Krašto apsaugos ministerija oficialiai nurodo, kad valstybės tikslas – sudaryti tokias sąlygas, kad Lietuva Vokietijos kariams ir jų šeimoms būtų patraukli vieta gyventi, tarnauti ir dirbti.

Lietuvos ir Vokietijos sutartyje numatytos gyvenimo ir mokymo sąlygos, mokesčių lengvatos, sveikatos priežiūra, vokiškas vaikų ugdymas, galimybė steigti Bundesvero mokyklas, karinius medicinos punktus, paštą, vairavimo mokyklas ir kitus objektus.

Vokietijos karių vaikams Lietuvoje jau veikia vokiška mokykla ir darželis Vilniuje, numatyta plėtra Vilniuje bei Kaune.

Lietuva šiai civilinei infrastruktūrai skiria ir didelius finansinius išteklius. 2026 m. rugpjūtį Vyriausybė Vilniuje ir Kaune Vokietijos karių vaikams skirtų mokyklų statybai bei rekonstrukcijai numatė 56,619 mln. eurų. Iš jų 45,869 mln. eurų numatyta Vilniaus mokyklai ir darželiui, dar 10,75 mln. eurų – mokyklos rekonstrukcijai Kaune.

Lėšos numatomos iš valstybės biudžeto ir valstybės vardu prisiskolintų pinigų.

Ir pats Bundesveras kariams bei jų šeimoms yra sukūręs specialią paramos sistemą. Numatomos vokiškos vaikų priežiūros vietos, mokyklos, popamokinė ir atostogų priežiūra, pagalba šeimoms persikeliant, kalbos mokymosi galimybės sutuoktiniams ir finansuojamos kelionės į Vokietiją. Bundesveras aiškiai nurodo, kad šiomis priemonėmis siekiama skatinti šeimas persikelti kartu su kariais.

Tačiau net ir esant tokioms sąlygoms visų brigados etatų savanoriais užpildyti nepavyko.

Tai dar birželį kritikavo Vokietijos Bundesvero asociacija „Deutscher BundeswehrVerband“. Jos vadovas André Wüstner ragino prieš pereinant prie privalomų paskyrimų pirmiausia išsiaiškinti, kodėl Lietuva nesulaukia pakankamo savanoriškai vykti norinčių karių skaičiaus.

A. Wüstner perspėjo, kad karius galima įsakyti siųsti į Lietuvą, tačiau tokiu atveju nereikėtų stebėtis, jeigu vėliau mažiau jų norės pratęsti tarnybą Bundesvere.

Vokietijos sausumos pajėgų inspektorius Christian Freuding dar birželį taip pat pripažino, kad vien savanoriškumu kariuomenė veikti negali. C. Freuding nurodė, kad savanoriškumas lieka siekiamybe, tačiau prireikus tarnybos vietą kariams galima nurodyti.

B. Pistorius patvirtino, kad galutinis terminas nesikeičia – brigada iki 2027 m. pabaigos turi būti visiškai pasirengusi vykdyti savo užduotis.

Taigi Vokietijos brigados Lietuvoje komplektavimo modelis faktiškai keičiasi. Lietuva ir Vokietija investuoja į karinę bei civilinę infrastruktūrą, mokyklas, darželius, sveikatos priežiūrą ir kitas karių bei jų šeimų gyvenimo sąlygas, tačiau vien savanorių visiems brigados etatams neužteko. Oficialiai Vokietijos gynybos ministerija dabar kalba apie kelis šimtus privalomai paskiriamų karių, o BILD skelbia, kad tokių karių gali būti iki 1 000.

Kyla klausimas: kada Lietuvos krašto apsaugos ministerija pirmą kartą buvo informuota, kad, nepaisant Lietuvoje Vokietijos kariams ir jų šeimų nariams kuriamų idealių gyvenimo, poilsio, švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų sąlygų, dalį Bundesvero karių į brigadą Lietuvoje gali tekti paskirti be jų savanoriško sutikimo, ir kokį tokių karių skaičių Vokietijos pusė yra nurodžiusi Lietuvai?

Šaltinis: bild.de, tagesschau.de, tagesschau.de, n-tv.de, zeit.de, zeit.de, dbwv.de, kam.lt, bundeswehr.de