Britai nebetiki, kad šalis pasirengusi Rusijos smūgiui(1)

Net 54 proc. apklaustųjų tuo netiki, o likusieji neturi aiškios nuomonės.

Šis nepasitikėjimas atsiranda tuo metu, kai Vakarų žvalgybos vertinimuose vis dažniau kalbama, kad Rusija per artimiausius metus galėtų būti pajėgi mesti rimtą karinį iššūkį NATO. Kai kuriuose vertinimuose minimas ir gerokai trumpesnis laikotarpis nei 2030-ieji.

Britų gynybos ekspertai perspėja, kad reali padėtis gali būti dar blogesnė, nei mano visuomenė.

Jungtinė Karalystė turi naikintuvų „Typhoon“, galinčių naikinti priešiškus dronus ir orlaivius, tačiau jie nėra skirti balistinėms raketoms perimti. Karališkojo laivyno naikintojai „Type 45“ turi „Sea Viper“ oro gynybos sistemas, tačiau norint jomis veiksmingai ginti šalies teritoriją laivai turėtų būti tinkamoje vietoje prie Britanijos krantų.

Vis daugiau kalbama, kad šaliai reikėtų daug platesnės, Izraelio „Iron Dome“ principą primenančios oro ir priešraketinės gynybos sistemos. Tačiau tokios sistemos kaina vertinama maždaug 80 mlrd. svarų per dešimtmetį.

Vienas Strateginės gynybos apžvalgos autorių, generolas seras Richard Barrons, į apklausos rezultatus sureagavo kandžiai – pareiškė „besižavintis“ tais 34 proc. britų, kurie tiki, kad šalis jau dabar sugebėtų apsiginti.

Pasak R. Barrons, Jungtinė Karalystė vis dar turi kariuomenę, iš esmės susiformavusią po Šaltojo karo, nors jau gyvena naujoje valstybinių konfliktų ir karinės konfrontacijos epochoje.

Buvęs gynybos ministras Tobias Ellwood situaciją įvertino dar griežčiau. Pasak T. Ellwood, Britanijos vidaus saugumas yra ypač silpnas – nuo kritinės infrastruktūros apsaugos iki elektros tiekimo ir strateginių atsargų.

Taigi galimo Rusijos smūgio atveju klausimas būtų ne vien tai, kiek Britanija turi naikintuvų, laivų ar raketų. Ne mažiau svarbu, ar valstybė sugebėtų išlaikyti elektros energijos tiekimą, ryšius, transportą, degalus ir kitas gyvybiškai svarbias sistemas.

Britų vyriausybė savo ruožtu skelbia pradėjusi didžiausią ilgalaikį gynybos finansavimo didinimą nuo Šaltojo karo pabaigos. Per artimiausius ketverius metus gynybai numatyta beveik 300 mlrd. svarų.

Taip pat pradėta šalies vidaus gynybos programa, atnaujinami krizinių veiksmų planai, o kitais metais numatomos didžiausios per kelis dešimtmečius nacionalinės gynybos pratybos.

Tačiau „The i Paper“ publikacijos esmė gana aiški: kol Europa vis sparčiau ruošiasi galimai ilgalaikei konfrontacijai su Rusija, vienos svarbiausių NATO branduolinių valstybių ekspertai pripažįsta rimtas gynybos spragas, o dauguma jos gyventojų netiki, kad šalis šiandien būtų pasirengusi atlaikyti tiesioginį Rusijos smūgį.

Šaltinis: inews.co.uk