Vokietijoje – istorinis CDU nuosmukis: AfD pirmauja Meklenburge-Pomeranijoje, Berlyne triumfuoja kairieji, Merz prabilo apie katastrofą(1)

Paskelbus pirmąsias prognozes, F. Merz surengė pareiškimą CDU būstinėje Berlyne. Meklenburgo-Pomeranijos rezultatą jis pavadino katastrofa, tačiau paskelbė tęsiantis numatytas reformas.

Meklenburge-Pomeranijoje AfD aplenkė beveik tris dešimtmečius pirmavusius socialdemokratus

Pagal Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD pirmąją 18 val. prognozę, AfD gavo 37 proc. balsų, o Socialdemokratų partija (SPD) – 35,5 proc.

Kairiųjų partijai prognozuota 7,5 proc., CDU ir Žaliesiems – po 5,5 proc., Sahros Wagenknecht sąjungai (BSW) – 5 proc.

Vėlesnė, 18.34 val., Šiaurės Vokietijos visuomeninio transliuotojo NDR paskelbta ARD balsų skaičiavimu paremta prognozė rodė panašią padėtį: AfD – 37,1 proc., SPD – 35,6 proc., Kairiųjų partija – 7,4 proc., Žalieji – 5,5 proc., CDU – 5,4 proc., BSW – 5 proc.

Tai preliminarūs rinkimų vakaro duomenys, o ne galutiniai oficialūs rezultatai.

2021 m. rinkimuose AfD buvo gavusi 16,7 proc., SPD – 39,6 proc., o CDU – 13,3 proc. Taigi AfD balsų dalis, palyginti su ankstesniais rinkimais, daugiau nei padvigubėjo, o CDU sumažėjo beveik aštuoniais procentiniais punktais.

CDU rezultatas gali tapti blogiausiu šios partijos pasirodymu Vokietijos žemių parlamentų rinkimuose nuo 1949 m.

Partijos padėtį dar labiau apsunkina 5 proc. rinkimų slenkstis. Pagal pirmuosius skaičiavimus, CDU jį peržengė vos keliomis dešimtosiomis procentinio punkto.

SPD, vadovaujama Meklenburgo-Pomeranijos ministrės pirmininkės Manuela Schwesig, pirmą kartą per 28 metus gali prarasti daugiausia balsų gavusios partijos poziciją.

Vis dėlto AfD pirmoji vieta nereiškia automatinio valdžios perėmimo. Kitos pagrindinės partijos yra atmetusios koaliciją su AfD. Todėl būsima žemės vyriausybės sudėtis priklausys nuo galutinio vietų pasiskirstymo parlamente ir partijų derybų.

Iki šiol Meklenburgą-Pomeraniją valdė SPD ir Kairiųjų partijos koalicija. Pagal pirmąsias prognozes, šios dvi partijos netenka parlamentinės daugumos.

Vokietijos sostinėje pirmąją vietą užėmė Kairiųjų partija, kurios pagrindinė kandidatė – Elif Eralp.

Pagal pirmąsias ARD ir ZDF prognozes, kairieji surinko maždaug 24,5–26 proc. balsų. CDU liko antroje vietoje su maždaug 20 proc.

Žaliesiems prognozuota apie 15 proc., AfD – maždaug 14–16 proc., SPD – apie 12 proc.

2023 m. rinkimuose CDU buvo gavusi 28,2 proc. balsų, o Kairiųjų partija – 12,2 proc.

Taigi CDU balsų dalis sumažėjo daugiau kaip aštuoniais procentiniais punktais, o Kairiųjų partijos – daugiau nei padvigubėjo.

SPD taip pat patyrė reikšmingą palaikymo sumažėjimą: 2023 m. ji buvo surinkusi 18,4 proc. balsų, o šįkart pagal pirmąsias prognozes – apie 12 proc.

E. Eralp rinkimų kampanijoje daug dėmesio skyrė būsto trūkumui, didelėms nuomos kainoms ir nuomininkų apsaugai.

Iki šiol Berlyną valdžiusi CDU ir SPD koalicija, pagal preliminarius rezultatus, netenka daugumos.

Vokietijos žiniasklaidoje aptariami du galimi naujos koalicijos variantai: Kairiųjų partijos, Žaliųjų ir SPD arba CDU, Žaliųjų ir SPD susitarimas. Tai nėra sudarytos koalicijos – galutinė valdžios sudėtis paaiškės tik pasibaigus balsų skaičiavimui ir partijų deryboms.

Paskelbus pirmąsias rinkimų prognozes, Vokietijos kancleris Friedrich Merz pasirodė CDU būstinėje Berlyne ir pakomentavo savo partijos rezultatus.

Meklenburgo-Pomeranijos rezultatą jis pavadino katastrofa ir pripažino, kad jo neįmanoma pagražinti.

Kancleris nurodė, kad CDU šioje žemėje atsidūrė tarp dviejų pagrindinių konkurentų – SPD ir AfD. Pasak jo, partijos padėties nepalengvino ir nepakankamas politinis palaikymas iš Berlyno.

Tačiau F. Merz nesutiko, kad rinkimų rezultatai turėtų reikšti numatytos reformų politikos atsisakymą.

„Noriu vesti mūsų šalį į priekį“, – pareiškė kancleris.

„Reformos turi įvykti“, – pabrėžė jis.

Pasak F. Merz, Vokietija negali grįžti prie ankstesnės politikos ir turi pasirengti ateities iššūkiams.

Kancleris taip pat pareiškė, kad tolesniems veiksmams reikės tvirtybės, atkaklumo ir kantrybės.

„Aš tai parodysiu kaip CDU pirmininkas ir visų pirma kaip mūsų šalies federalinis kancleris“, – teigė F. Merz.

Parama Ukrainai, Rusijos atgrasymo politika bus tęsiama ir toliau.

F. Merz savo pasisakyme susiejo numatomas reformas su Vokietijos visuomenės politinėmis nuotaikomis.

Jo teigimu, reformų sėkmė turėtų pagerinti ne tik žmonių gyvenimą, bet ir Vokietijos visuomenės požiūrį į save bei šalies įvaizdį pasaulyje.

Kancleris pareiškė esantis įsitikinęs, kad Vokietija pajėgi reformuotis.

„Šios reformos yra priemonė prieš autoritarinius nuodus“, – sakė F. Merz, kalbėdamas apie, jo vertinimu, visuomenėje vis labiau plintantį susižavėjimą autoritarizmu.

Taigi kancleris rinkimų rezultatus pasitiko ne pažadu atsisakyti ankstesnės politikos, o pareiškimu, kad reformas būtina įgyvendinti.

Prieš dvi savaites, rugsėjo 6 d., Saksonijos-Anhalto žemės parlamento rinkimuose CDU taip pat patyrė didelių nuostolių, o AfD tapo daugiausia balsų gavusia partija.

Po šių rinkimų CDU viduje pasigirdo pavienių raginimų F. Merz atsistatydinti. Tačiau likus keturioms dienoms iki rugsėjo 20-osios balsavimo aštuoni CDU priklausantys Vokietijos žemių ministrai pirmininkai pareiškė remiantys kanclerį.

Po naujausių rinkimų F. Merz pakartojo ketinantis tęsti darbą ir įgyvendinti numatytą politiką.

Kalbėdamas apie Berlyno rezultatus, jis pabrėžė, kad CDU pagrindinis kandidatas Stefan Evers, nepaisant sudėtingos rinkimų kampanijos, pasiekė, kanclerio vertinimu, padorų rezultatą.

Vis dėlto skaičiai rodo, kad CDU sostinėje prarado pirmąją vietą, o Meklenburge-Pomeranijoje atsidūrė ties patekimo į parlamentą riba.

Rugsėjo 20 d. rinkimai nekeičia federalinio Bundestago sudėties ir savaime nereiškia Vokietijos vyriausybės pasikeitimo.

Tačiau abiejose žemėse iki šiol valdžiusios koalicijos, pagal preliminarius rezultatus, praranda daugumas. Meklenburge-Pomeranijoje AfD pirmauja, bet kitos partijos atsisako su ja sudaryti koaliciją. Berlyne pirmąją vietą užėmusi Kairiųjų partija taip pat turės ieškoti koalicijos partnerių.

Galutiniai oficialūs rezultatai ir naujų žemių vyriausybių sudėtis dar nepaaiškėjo.

Šaltinis: tagesschau.de, ndr.de, tagesschau.de, welt.de, ardmediathek.de, welt.de