SAM: psichologinę pagalbą gavo tik 8 proc. nusižudžiusiųjų, tačiau klausimai apie prevencijos rezultatus neatsakyti

Psichologo arba psichoterapeuto pagalbą gavo tik 8 proc. pernai nusižudžiusių žmonių – tokį skaičių 2026 m. rugsėjo 10 d. paskelbė sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas. „Ekspertai.eu“ aiškinosi, kodėl pagalba žmonių nepasiekia ir kas konkrečiai keisis. Paaiškėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) negali pateikti net dalies tų duomenų, kurie reikalingi jos pačios organizuojamos pagalbos rezultatams įvertinti.

Redakcija paprašė nurodyti, kiek savižudybės riziką patyrusių pacientų per mėnesį po išrašymo iš ligoninės faktiškai gavo psichologo arba psichoterapeuto konsultaciją. Tai labai konkretus klausimas: jeigu žmogus jau pateko į gydymo sistemą, jo rizika yra žinoma. Būtent todėl ypač svarbu žinoti, ar pagalba tęsiama jam grįžus namo. Vis dėlto SAM šių duomenų nepateikė. Vietoje jų nurodė, kiek žmonių sulaukia rizikos įvertinimo nuo grėsmės nustatymo. Tačiau grėsmės įvertinimas neparodo, ar iš ligoninės išleistas žmogus vėliau gauna reikalingą pagalbą. Valstybė skiria pinigų savižudybių prevencijai, tačiau, Higienos instituto duomenimis, nebuvo tikrinta, ar teikiama pagalba sumažina žmonių bandymus nusižudyti dar kartą. SAM vardija specialistų mokymus, diegiamą terapiją ir rengiamą naują planą, tačiau nepateikia vertinimo, ką šios priemonės pakeitė Lietuvoje. Net paskelbtų 8 proc. ribos liko neaiškios. Šis skaičius apskaičiuotas pagal ligonių kasų sistemoje užregistruotas paslaugas. Ar įskaičiuota privačiai apmokėta ir anonimiškai suteikta pagalba, ministerija nepaaiškino. Žinoma, tai dar ne verdiktas, kad prevencija apskritai neveikia, tačiau parodo, kad ministerija, skelbdama nerimą keliantį skaičių, negali nuosekliai pagrįsti, kur reikalinga pagalba nutrūksta, ir ar finansuojamos priemonės mažina pakartotinius bandymus nusižudyti. Be tokio vertinimo mokymų ir planų sąrašas gali gražiai atrodyti veiklos ataskaitoje, o ne atsispindėti realiuose rezultatuose.