Pasaulinė lyderystė: Lietuva taikosi į 100 mlrd. eurų ekonomiką ir rodo kryptį

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas Prezidentūroje pristatė priemonių paketą, kuriuo siekiama paspartinti Lietuvos ekonomikos augimą, didinti produktyvumą ir pritraukti daugiau investicijų į pažangias technologijas.

Vienas ambicingiausių siūlymų – sukurti bendrą Lietuvos ir Lenkijos laisvąją ekonominę zoną. Ministerijos teigimu, tai būtų pirmoji tarpvalstybinė tokio tipo LEZ Europoje.

Tokios zonos idėja svarbi ne vien ekonomine prasme. Lietuva ir Lenkija jau yra pagrindinės regiono karinės, energetinės ir transporto partnerės. Bendra ekonominė erdvė galėtų šį ryšį perkelti dar vienu lygiu – kuriant bendras gamybos, technologijų ir investicijų grandines.

Tarp kitų siūlymų – Eksporto fondas, GPM lengvatos žmonėms, investuojantiems į ankstyvos stadijos startuolius, ir naujos paskatos įmonėms, investuojančioms į pažangias gamybos technologijas.

Numatoma, kad tokia įmonė galėtų pelno mokestį sumažinti dviguba investuota suma. Ministerijos skaičiavimu, vien ši priemonė Lietuvos ekonomikos augimą kasmet galėtų paspartinti 0,14–0,25 procentinio punkto.

Siūloma ir gyventojams tiesiogiai juntama priemonė – NPD didinimas nuo 747 iki 1000 eurų. Žmogui, kuriam būtų taikomas visas maksimalus NPD, tai reikštų apie 50,60 euro daugiau pajamų per mėnesį arba daugiau kaip 600 eurų per metus.

Tačiau svarbiausia – ilgalaikis Lietuvos ekonomikos krypties pakeitimas. Iki 2030 m. darbo našumą norima pakelti nuo maždaug 70 iki 90 proc. ES vidurkio, aukštos pridėtinės vertės ekonomikos dalį – nuo 9,7 iki 16,8 proc., o investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą – padvigubinti nuo 1,1 iki 2,2 proc. BVP.

Tai dar nėra garantuotas rezultatas – daliai priemonių reikės politinių sprendimų, įstatymų pakeitimų ir finansavimo. Tačiau pati kryptis rodo labai aiškią ambiciją: Lietuva nebenori konkuruoti vien pigesne darbo jėga ar mažesniais kaštais.

Tikslas – konkuruoti žiniomis, technologijomis, aukštos kvalifikacijos žmonėmis ir gebėjimu kurti produktus, kuriuos perka visas pasaulis.

„Per kelis dešimtmečius Lietuva iš sovietinės planinės ekonomikos tapo euro zonos ir bendrosios Europos rinkos dalimi, išaugino stiprų technologijų sektorių, pritraukė tarptautinių finansų, lazerių, biotechnologijų ir gamybos bendroves. Dabar keliama dar aukštesnė kartelė – ne tik vytis turtingiausias Europos valstybes, bet kurti ekonomikos sritis, kuriose pati Lietuva gali rodyti kryptį“, – atskleidžia Vyriausybė.

Jeigu pirmoji Europoje bendra Lietuvos ir Lenkijos LEZ taps realybe, tai būtų ir simbolinis ženklas: dvi valstybės, kurios geopolitiniame Europos žemėlapyje yra gyvybiškai svarbios NATO rytiniam flangui, kartu kurtų ir naują ekonominio augimo koridorių.

Šaltinis: eimin.lrv.lt