Kinija Lietuvai svarbi ir dėl savo glaudžios partnerystės su Rusija. Pekinas politiškai, ekonomiškai ir strategiškai remia Maskvą, abi valstybės rengia bendras karines pratybas, koordinuoja veiksmus tarptautinėje erdvėje ir siekia silpninti Vakarų įtaką. Lietuvos žvalgyba perspėja ir apie Kinijos žvalgybos, kibernetinę bei politinio spaudimo veiklą.
Nepaisant to, Vyriausybė nori atkurti normalesnius diplomatinius santykius su Pekinu. Tačiau užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kartu sako, kad ekonominėje politikoje Lietuva yra daug griežtesnė už didžiąją dalį ES ir yra arčiau atsiejimo nuo Kinijos nei paprasto rizikos mažinimo.
Dar daugiau – 2027 m. pirmininkaudama ES Tarybai Lietuva ketina bandyti ir visą Europos Sąjungą stumti griežtesnės politikos Kinijos atžvilgiu kryptimi, ypač strateginių technologijų, kritinių žaliavų, gynybos pramonės ir tiekimo grandinių srityse.
Taigi Lietuvos linija gana dvilypė: su Pekinu diplomatinį dialogą atkurti, tačiau Kinijos įtaką ir priklausomybę nuo jos mažinti. Kitaip tariant, Lietuva nori normalizuoti santykius su valstybe, kurią pati laiko grėsme savo nacionaliniam saugumui ir kuri yra viena svarbiausių Rusijos strateginių partnerių.
Sąlyga santykiams normalizuoti iš Pekino pusės labai gerai žinoima: Lietuva turi „ištaisyti klaidą“, dėl kurios santykiai ir buvo pažeminti – Taivaniečių atstovybės Vilniuje klausimą. Kinija iki šiol būtent jos įsteigimą pavadinimu „Taiwanese Representative Office“ laiko vienos Kinijos principo pažeidimu ir reikalauja, kad Lietuva šį sprendimą pakeistų.
Vadinasi, Vilnius nori atkurti normalius santykius su Kinija, tačiau tam tektų spręsti būtent Taivano atstovybės problemą – klausimą, dėl kurio visa diplomatinė krizė ir prasidėjo.
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje




























































































































Komentarai
Komentarų dar nėra.