2026 m. rugpjūčio 23 d. „Ekspertai.eu“ skelbė, kad Vyriausybė Vokietijos karių vaikams skirtoms mokykloms Vilniuje ir Kaune numatė 56,619 mln. eurų.
Kaip 2026 m. rugpjūčio 22 d. informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pinigai bus skiriami ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir valstybės vardu pasiskolintų lėšų.
Po publikacijos redakcija Finansų ministerijos pasiteiravo, iš kur konkrečiai bus skolinamasi, kokiomis sąlygomis ir kiek toks skolinimasis papildomai kainuos Lietuvos valstybei.
Ministerijos atsakymas pateikė naują skaičių: taikant 3,307 proc. metines palūkanas, 56,619 mln. eurų skolinimasis per metus kainuotų apie 1,87 mln. eurų, o per 5,1 metų – apie 9,55 mln. eurų.
Taigi, jeigu visa 56,619 mln. eurų suma būtų finansuojama skolintomis lėšomis ir galiotų ministerijos skaičiavime naudotos sąlygos, bendra projekto kaina viršytų 66 mln. eurų.
Tačiau čia atsiranda dar vienas neatsakytas klausimas.
Vokietijos karių vaikų mokykloms skirti milijonai jau patvirtinti, tačiau dviejų ministerijų pateiktas finansavimo vaizdas nėra visiškai vienodas. Finansų ministerija redakcijai skolinimosi kainą apskaičiavo nuo visos 56,619 mln. eurų sumos. Tuo metu, pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, finansavimas bus skirtas ir iš valstybės biudžeto, ir iš skolintų lėšų.
Net ir nebūnant finansų specialistu nesunku suvokti, jog skirtumas čia esminis: kuo didesnė projekto dalis bus finansuojama skolintomis lėšomis, tuo daugiau Lietuvos valstybei kainuos palūkanos.
„Tikėtina, kad tai nebus tikslinis skolinimasis (nebus priskirta konkreti paskola šiam tikslui) ir bus finansuojama iš bendrų skolintų lėšų. Metų eigoje valstybė deficitui ir kitoms išlaidoms finansuoti skolinasi nuolat ir tą daro rinkos sąlygomis“, – paaiškino Finansų ministerija.
Kitaip tariant, valstybės biudžetui esant deficitiniam, Vokietijos karių vaikų mokyklos yra tarp tų išlaidų, kurioms finansuoti gali būti naudojamos ir bendros valstybės vardu pasiskolintos lėšos.
Prioritetai, kaip sakoma, matomi ne iš kalbų, o iš sąskaitų.
Finansų ministerija pateikė 9,55 mln. eurų skolinimosi kainos skaičiavimą, tačiau neatsakė, ar bendra papildoma skolinimosi kaina apskritai buvo apskaičiuota prieš priimant Vyriausybės sprendimą.
Kol taip pat neatskleista, kokia konkrečiai 56,619 mln. eurų sumos dalis bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, o kokia – skolintomis, neįmanoma tiksliai pasakyti ir galutinės projekto kainos Lietuvos valstybei.
Tokiu finansavimo modeliu tikroji projekto kaina visuomenei tampa gerokai mažiau matoma: viešai skelbiama 56,619 mln. eurų suma, o skolintų lėšų palūkanos ištirpsta bendroje valstybės skolos aptarnavimo sąskaitoje.
Tačiau nuo to jos neišnyksta – už Vokietijos karių vaikų mokyklas Lietuvos žmonės sumokės ne tik statybų kainą, bet ir palūkanas. Tik kiek tiksliai – valdžia kol kas nepasako.
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje




























































































































Komentarai
Komentarų dar nėra.