Tie patys metodai: nuo COVID-19 pandemijos iki šiandienos manipuliacijų(3)

Pandemijos metu visuomenei buvo pateikiama labai supaprastinta žinutė: vakcinuotas žmogus saugo ne tik save, bet ir kitus. Skambėjo gražiai, morališkai ir patogiai. Tačiau problema ta, kad ši žinutė buvo pateikiama beveik kaip absoliuti tiesa.

Realybė buvo sudėtingesnė. Vakcinos oficialiai pirmiausia mažino sunkios ligos, hospitalizacijos ir mirties riziką. Tačiau teiginys, kad vakcinuotas žmogus patikimai saugo kitus nuo užkrėtimo, neatlaikė kritikos. Vakcinuoti žmonės taip pat galėjo užsikrėsti, sirgti ir perduoti virusą kitiems.

Manipuliacija buvo ne pačiame vakcinų egzistavime, o komunikacijoje.

Žmonėms buvo sudarytas įspūdis, kad po vakcinacijos tampi beveik socialiai saugus, o be vakcinacijos – automatiškai pavojingas aplinkiniams.

Taip medicininis klausimas buvo paverstas moraliniu kaltinimu.

Vietoje tikslios formuluotės – „vakcina gali sumažinti riziką, bet jos nepanaikina“ – visuomenei buvo kartojama daug patogesnė frazė: „vakcinacija saugo kitus“.

Tai leido spausti žmones ne vien medicininiais argumentais, bet ir gėdos, kaltės bei socialinės atsakomybės mechanizmu.

Todėl šiandien svarbu pasakyti aiškiai: žmonėms buvo pateiktas ne visas vaizdas. Sudėtinga mokslinė tikrovė buvo supakuota į propagandinę moralinę formulę.

O kai paaiškėjo, kad vakcinuoti taip pat platina virusą, ankstesnė komunikacija nebuvo sąžiningai pripažinta kaip perdėta.

Lygiai tokiu pačiu principu visuomenės mulkinimas vyksta ir kitais klausimais – pirmiausia Rusijos atgrasymo, Kapčiamiesčio girios transformacijos į karinį poligoną ir kitomis temomis.

Priešų balionų ar dronų nesugebame numušti, tačiau viešojoje erdvėje kalbame itin karingai apie būsimas pergales fronte.