Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
„Ekspertai.eu“ domėjosi, kodėl dyzelino litras pabrango 71,2 cento: 2022 metų vasario 28 dieną „Brent“ nafta kainavo 103,08 JAV dolerio už barelį, o dyzelinas Lietuvoje – vidutiniškai 1,527 euro už litrą. 2026 metų spalio 2 dieną nafta kainavo net šiek tiek mažiau – 102,30 dolerio, tačiau už dyzelino litrą vidutiniškai reikėjo mokėti jau 2,239 euro. Pilant 50 litrų kuro, skirtumas sudaro 35,60 euro.
Finansų ministerija redakcijai pateikė savo skaičiavimus. Pastovioji akcizo dalis litre padidėjo nuo 37,2 iki 50 centų, prisidėjo 5,4 cento CO₂ dedamoji. PVM suma išaugo nuo maždaug 26,5 iki 38,9 cento, nors pats tarifas liko 21 procentas.
Taigi mokesčių suma litre padidėjo maždaug 30,6 cento. Likę apie 40,6 cento tenka kainos be mokesčių augimui.
Ministerija priminė, kad naftą reikia perdirbti, o galutinę kainą veikia perdirbimo sąnaudos ir marža, transportavimas, paskirstymas bei mažmeninė prekyba. Tačiau kiek iš likusio pabrangimo tenka kiekvienam šių veiksnių, nepateikė. Atėmus mokesčius likusi suma apskaičiuota, jos augimo priežastys – tik išvardytos.
Dėl ministro kartotos ribos paaiškinta: „100 JAV dolerių už barelį riba yra orientacinis indikatorius, kuris kompleksiškai vertinamas kartu su kitais veiksniais“.
Redakcija klausė ir paprasčiau: kokia dyzelino kaina degalinėse būtų pagrindas imtis priemonių, net jei nafta nesiektų šimto dolerių?
„Šiuo metu nėra nustatyta konkreti vidutinė dyzelino litro kaina Lietuvos degalinėse, kuri savaime būtų pagrindas automatiškai taikyti kainų mažinimo priemones“, – atsakė ministerija.
Vadinasi, į šimtą dolerių galima orientuotis, tačiau pasiekus šią ribą belieka ieškoti kitų galimo kainų mažinimo kriterijų.
Šiandien, kai Lietuvoje dyzelinas beveik 50 proc. brangesnis nei JAV ir daugiau nei dvigubai brangesnis nei Rusijoje ar Baltarusijoje, visa Lietuva sulaikiusi kvėpavimą laukia, kokias kainas atneš rytojus ir ar jos pagaliau pasirodys vertos ministerijos įsikišimo.
Komentarai
Komentarų dar nėra.