Kad būtų galima palyginti kainas skirtingose valstybėse, Eurostatas naudoja kainų lygio indeksą. ES vidurkis prilyginamas 100. Jeigu valstybės rodiklis didesnis nei 100, kainos joje vidutiniškai aukštesnės už ES vidurkį, jeigu mažesnis – žemesnės.
Pagal 2025 m. duomenis, Lietuvoje maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų indeksas siekia 103, Vokietijoje – 102, Prancūzijoje – 107, o Lenkijoje – 90. Rumunijoje jis siekia vos 80.
Kitaip tariant, palyginamas maisto ir nealkoholinių gėrimų krepšelis Lietuvoje vidutiniškai kainuoja 3 proc. daugiau nei ES vidurkis, o Lenkijoje – 10 proc. mažiau.
Taigi Lietuvoje maisto kainų lygis šiek tiek aukštesnis nei Vokietijoje, nors darbuotojų atlyginimai ten gerokai didesni. Kaimyninėje Lenkijoje šios prekių grupės kainų lygis maždaug 13 proc. mažesnis nei Lietuvoje.
Vis dėlto svarbiausia ne vien kainos, bet ir tai, kiek maisto produktų gyventojas gali nusipirkti už savo atlyginimą.
Tačiau Lietuva turi ir kitą svarbų prioritetą – stiprinti gynybą bei Rusijos atgrasymą. Tam skiriami milijardai eurų.
Didžiuotis tikrai yra kuo – Lietuvoje įsikuria Vokietijos brigada, dislokuojami JAV kariai, plečiama karinė infrastruktūra, statomos kareivinės, mokyklos ir kiti sąjungininkams reikalingi objektai. Visa tai kainuoja ir ateityje pareikalaus dar daugiau valstybės lėšų.
Todėl net ir mokėdami už maistą beveik tiek pat, kiek gerokai daugiau uždirbantys vokiečiai, Lietuvos gyventojai turi nepamiršti, kad savo rankose laiko neįkainojamą kozirį – vis tvaresnį Rusijos atgrasymą.
Šaltinis: ec.europa.eu
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
























































































































Komentarai
Komentarų dar nėra.