Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Lietuva ir toliau lieka įnirtingo skalūnų dujų gavybos šalininkų ir priešininkų mūšio lauku. Kai kovo viduryje Mokslų akademijos darbo grupė paskelbė savo išvadas dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos neigiamo poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai, skalūnų dujų gavybos šalininkų balsai gerokai prikimo.
Juk užtenka bent kiek atidžiau susipažinti su žinomo gelmių apsaugos specialisto, geologijos profesoriaus Gedimino Motuzos (Vilniaus universitetas) parengta išvadų dalimi, kad suprastum, kokią didžiulę riziką Lietuvos gamtai ir žmonėms sukeltų skalūnų dujų gavyba. Neišvengiamas, bet numatomas poveikis būtų dvejopas: didelio masto gelmių būklės pažeidimas gręžiant ir ardant uolienas hidroplėšymu; didelio masto gelmių užteršimas cheminėmis medžiagomis.
Be to, prof. G. Motuza atkreipia dėmesį, kad skalūnų dujų gavybos plote (bendras plotas, kuriam jau išduotos licencijos angliavandenilių žvalgybai ir gavybai arba numatyta tokias licencijas išduoti, užima daugiau nei du trečdalius Žemaitijos) 1 750-2 000 m gylyje būtų pažeistas (sutrupintas, įterpiant smėlio ir cheminių medžiagų) apie 200 m storio uolienų klodas. Dėl to iškiltų lūžių tvirtumo (sankabumo) pažeidimų ir žemės drebėjimų, požeminio vandens (geriamojo, mineralinio, geoterminio) užterštumo pavojus.
Žemės gelmės būtų pažeistos negrįžtamai ir nepataisomai, o jų naudojimas ateityje gali būti apsunkintas. Be to, kai kurie žemės gelmių savybių pasikeitimo padariniai gali pasireikšti arba būti nustatyti tik po daugelio metų.
Kadangi šias ir kitas svarbias išvadas apie skalūnų dujų gavybos keliamas dideles grėsmes gamtai ir žmonių sveikatai padarė žinomi Lietuvos mokslininkai, tarp kurių net trys geologai, Geologijos tarnybos vadovui p. J. Matuzevičiui, matyt, teks susilaikyti nuo savo mėgstamo epiteto – visus, kurie nuodugniau paaiškina apie skalūnų dujų gavybos keliamus pavojus, vadinti mažaraščiais.
Tačiau pastarosiomis dienomis skalūnų dujų gavybos Lietuvoje šalininkai vėl bando atsigriebti. Štai neseniai Aplinkos ministerijoje apsilankiusi specialistų iš JAV ir Anglijos komanda vėl bandė žarstyti viliojančius pažadus apie šviesias skalūnų dujų gavybos perspektyvas ir vėlgi tradiciškai neigė bet kokias grėsmes gamtai ir žmonių sveikatai.
Labiausiai įstrigo viena Anglijos atstovo frazė, kurią jis pasakė, matyt, norėdamas pasiteisinti, kodėl Anglijoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, sustabdyta ne tik skalūnų dujų gavyba, bet ir žvalgyba. Šios frazės esmė tokia: kadangi dauguma Vakarų Europos šalių yra turtingos, jos savo energetinę nepriklausomybę gali užsitikrinti ir be skalūnų dujų, o tokios varganos šalys kaip Lietuva neturi kitos išeities.
Žodžiu, tiksliai pagal tą lietuvišką priežodį – „durnas todėl, kad biednas, o biednas todėl, kad durnas“.
Ar iš tiesų esame „durni“ ir, nežiūrėdami į jokias grėsmes aplinkai bei žmonių sveikatai, pulsime naudoti šias kol kas netobulas gavybos technologijas, priklausys nuo mūsų pačių. Tikėkimės, kad ne.
Tuo labiau kad nesame tokie jau visiškai beviltiški skurdžiai ir su Dievo pagalba jau kitų metų pabaigoje turėsime suskystintų dujų terminalą, taip pat ir nepriklausomybę nuo „Gazpromo“, aišku, jei vyriausybė nepasirašys kokios nors neapgalvotos ilgalaikės dujų pirkimo iš „Gazpromo“ sutarties.
Tarp beatodairiško skalūnų dujų gavybos propagavimo lyderių, dėl visiškai suprantamų priežasčių, ir toliau lieka „Minijos nafta“. Matyt, buvo nuspręsta, kad gamybos vadovo I. Vaičeliūno fantazijos apie neišsenkančius skalūnų angliavandenilių išteklius Lietuvoje jau išsemtos, tad į priešakines linijas buvo mestas pats generalinis direktorius Thomas Haseltonas. Tiesa, interviu „Lietuvos rytui“, be savo jaunystės prisiminimų, jis nieko ypač naujo nepasakė, tik tradiciškai apkaltino žaliuosius tarnaujant „Gazpromui“, tradiciškai neigė bet kokį neigiamą skalūnų dujų gavybos poveikį aplinkai, pateikiančiuosius apie tai informaciją išvadino melagiais ir buvo labai nepatenkintas, kad visuomenė dalijasi šia informacija socialiniuose tinkluose.
Analizuojant neigiamą skalūnų angliavandenilių gavybos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, paprastai daugiausiai dėmesio skiriama hidraulinio plėšymo procesui. Tačiau ne mažesnes problemas sukelia ir iš gręžinių grįžtančio bei įvairiais pavojingais chemikalais užteršto vandens saugojimas bei tvarkymas.
Kaip teko pastebėti, dauguma šiuo klausimu besidominančių žmonių net nesuvokia realių šio proceso mastų. Šiame komentare dėmesį sutelksime būtent į šią problemą, bandydami ją iliustruoti konkrečiais skaičiais.
Kad ir aš nebūčiau apkaltintas melu, daugiausia remsiuosi Jungtinių Valstijų oficialių institucijų ir ES ataskaitose pateikiama informacija.
Dabartiniu metu vis dažniau siūloma panaudotą gręžinių vandenį laikyti ne atviruose tvenkiniuose, o uždarose cisternose. Pasiūlymas iš pirmo žvilgsnio atrodo racionalus, tačiau tik kol pabandai konkrečiau įsivaizduoti šio užteršto vandens kiekį.
Taigi, prisiminkime daug kam jau gerai žinomą skaičių: hidrauliniam plėšymui gręžinyje vidutiniškai sunaudojama apie 20 000 kubinių metrų skysčio, kurio 98 proc. sudaro vanduo su smėliu ir apie 2 proc.
įvairūs cheminiai priedai, kurių nemaža dalis pasižymi toksinėmis, kancerogeninėmis ir / ar mutageninėmis savybėmis.
Du procentai savaime būtų nedidelis skaičius, ypač turint omenyje, kad tik apie trečdalis šio kiekio yra tikrai kenksmingos medžiagos. Paskaičiuokime – 2 proc.
20 000 kub. m bus 400 kub.
m, o trečdalis šio kiekio – 130 kub. m, t.
y. į kiekvieną gręžinį supilamos dvi geležinkelio cisternos kenksmingų aplinkai ir žmonių sveikatai chemikalų.
Turbūt dauguma sutiks, kad tai yra pasibaisėtinas kiekis ir ne veltui prof. G. Motuza didelio masto gelmių užteršimą cheminėmis medžiagomis įvardijo kaip vieną didžiausių aplinkos problemų, susijusių su skalūnų dujų gavyba hidraulinio plėšymo metodu.
Tačiau, kaip jau minėjome, čia tik problemų pradžia. Nuo 20 iki 70 proc.
hidrauliniam plėšymui panaudoto vandens, smėlio ir chemikalų mišinio, prasidėjus dujų gavybai, išstumiama atgal į žemės paviršių. Kaip rodo JAV duomenys, šio panaudoto skysčio cheminė sudėtis dar pasipildo žemės gelmėse ištirpusiais sunkiaisiais metalais ir radioaktyviosiomis medžiagomis.
Marcellijaus verslo ir tyrimų centro duomenimis (2011), šiame panaudotame vandenyje (angl. flowback ), be toksinių cheminių medžiagų, supiltų prieš jį panaudojant, aptinkama arseno, kadmio, gyvsidabrio, radžio 226 ir 228 izotopų, urano ir daugybė kitų pavojingų medžiagų.
Toliau daugiausiai remsimės būtent šio centro (Pensilvanijos valstija, JAV), kuriame neseniai lankėsi ir mūsų aplinkos ministras, oficialiai paskelbtais duomenimis.
Analizuojant iš gręžinių grįžtančio užteršto vandens tvarkymo problemas ir perspektyvas, paprastai suapvalinus skaičiuojama, kad atgal į žemės paviršių grįžta apie 50 proc. hidrauliniam plėšymui panaudoto skysčio.
Taigi, iš vieno gręžinio vidutiniškai grįžta apie 10 000 kub. m vandens, smėlio ir toksinių bei radioaktyviųjų medžiagų mišinio.
Jei vaizdumo dėlei pamatuosime šį kiekį geležinkelio cisternomis (60 kub. m), tai gausime, kad iš vieno gręžinio sugrįžtančiam panaudotam mišiniui sutalpinti reiktų 170 geležinkelio cisternų, t.
y. bent 5-6 didelių geležinkelio sąstatų!?
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad JAV yra nemažai bandymų laikyti panaudotą mišinį didžiulėse cisternose, tačiau masiniu reiškiniu šis būdas tikrai netaps ir panaudotas vanduo dažniausiai saugomas didžiuliuose atviruose tvenkiniuose.
Panaudoto ir toksinėmis bei radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto vandens saugojimas ir tvarkymas sukelia aibes problemų. Nors mūsų aplinkos ministras lankydamasis jau minėtame Marcellijaus telkinyje (JAV), kuris apima Pensilvanijos ir Ohajo valstijas, visai nesidomėjo aplinkos problemomis, būtent šiame telkinyje aplinkos pažeidimai yra geriausiai dokumentuoti.
Vieni pirmųjų bandymų atsikratyti panaudoto gręžinių vandens buvo susiję su jo gabenimu iš saugojimo tvenkinių į viešuosius užteršto vandens valymo įrenginius. Kadangi siekiant sustabdyti įvairių mikroorganizmų plitimą plėšomame sluoksnyje ir apsaugoti susidariusias poras nuo užsikimšimo bei išvengti gręžinio produktyvumo sumažėjimo, be visų kitų chemikalų, į hidrauliniam plėšymui naudojamą skystį dedami ir biocidai, kurie naikina visa, kas gyva, buvo galima iš anksto numatyti, kad šis panaudotas vanduo, patekęs į valymo įrenginius, sunaikins biologiniam valymui naudojamą aktyvųjį dumblą (bakterijas), ir valymo įrenginių darbas bus sutrikdytas.
Taip ir atsitiko.
Būtent Marcellijaus telkinyje užregistruota nemažai atvejų, kai iš valymo įrenginių į upes išleistas vanduo padarė didžiulę žalą upių ekosistemoms. Todėl Ohajo valstijos Aplinkos apsaugos departamentas 2011 m. pirmasis uždraudė valymo įrenginiams priimti hidrauliniam plėšymui naudotą skystį. Po poros mėnesių šį draudimą patvirtino federalinė Aplinkos apsaugos agentūra ir draudimas vežti hidrauliniam plėšymui naudotą skystį į vandens valymo įrenginius įsigaliojo visose Jungtinėse Valstijose.
Uždraudus vežti gręžiniuose naudotą skystį į vandens valymo įrenginius, aktyviai ieškoma kitų būdų, kaip išspręsti panaudoto ir chemikalais užteršto skysčio tvarkymo problemas. Jau minėto Marcellijaus verslo ir tyrimų centro duomenimis, yra sukurtos technologijos, leidžiančios tą patį skystį, jį apvalius, panaudoti iki 3 kartų ir bendrą susidariusių toksinių atliekų kiekį sumažinti trigubai.
Laikoma, kad tai ir yra ekonomiškai pasiteisinanti technologinė riba, o paskui šis stipriai užterštas skystis (apie 3 000 kub. m iš vieno gręžinio) paprastai laidojamas po žeme.
Tokios didelę grėsmę žemės gelmėms ir požeminiam vandeniui keliančios procedūros JAV yra įmanomas tik todėl, kad, spaudžiant skalūnų dujų gavybos lobistams, 2005 m. buvo priimtos Energetikos politikos įstatymo pataisos, leidžiančios skalūnų dujų gavybos procese nesilaikyti Saugaus geriamojo vandens įstatymo reikalavimų.
JAV, o ypač Teksaso valstijos dykumose, yra daugybė išeksploatuotų naftos gręžinių, kurie daugiausia ir naudojami šiems toksinams ir radioaktyviosioms medžiagoms laidoti. Tačiau tolimas didžiulių toksinių atliekų kiekių transportavimas labai padidina dujų savikainą, todėl bandoma įrengti naujas dirbtines požemines ertmes arčiau telkinių, bet čia jau susiduriama su sudėtingomis leidimų gavimo procedūromis ir dideliu visuomenės pasipriešinimu.
Beje, yra užregistruota nemažai atvejų, kai šios toksinės ir radioaktyvios atliekos iš autocisternų paprasčiausiai išpilamos pakelėse.
Kita sudėtinga problema, susijusi su hidrauliniam plėšymui panaudoto vandens tvarkymu, – panaudoto vandens saugojimo tvenkinių rekultivavimas. Dažniausiai jie paprasčiausiai užkasami kartu su nemaža dalimi saugoto vandens, smėlio ir pavojingų gamtai bei žmonių sveikatai chemikalų mišinio. Prieš skubiai sunaikinant tvenkinio pėdsakus, spėjama tik ištraukti anksčiau patiestą plėvelę, ji keliauja į sąvartyną.
Tai tokia realiai yra „aplinkai draugiška“ skalūnų dujų gavyba hidraulinio plėšymo metodu, ir ją būtinai norima įsiūlyti mums.
Pabandykime bent apytikriai įvertinti, kiek toksinėmis ir radioaktyviomis medžiagomis užterštų hidrauliniam plėšymui naudoto skysčio atliekų susidarytų, jei Lietuvoje prasidėtų pramoninė skalūnų dujų gavyba, naudojant dabartines technologijas. Kaip jau minėjome, net ir taikant įvairias apvalymo procedūras ir tą patį vandenį panaudojus 3 kartus, viename gręžinyje susidaro apie 3 000 kub.
m (50 geležinkelio cisternų) toksinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų skystų pavojingų atliekų, kurias reikia kažkur padėti. Pagal JAV intensyviausiai eksploatuojamo Baretto telkinio duomenis, 2010 metais iš 15 000 gręžinių, kurių dauguma buvo išgręžti per pastaruosius 10 metų, buvo išgauta 51 mlrd.
kubinių metrų dujų, t. y.
vidutiniškai po 3,4 mln. kubinių metrų iš kiekvieno gręžinio.
Kaip rodo nors ir nedidelė Lenkijos patirtis, Lietuvoje tikėtis geresnio išgavimo vargu ar galima tikėtis, greičiau atvirkščiai.
Tikintis panašaus gręžinių produktyvumo, vien tik Lietuvos poreikiams patenkinti (3,2-3,4 mlrd. kub. m) per 10 metų reiktų išgręžti beveik tūkstantį gręžinių. Tai reiškia, kad per dešimtmetį iš viso susidarytų apie 3 mln. kubinių metrų (!) toksinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų skystų atliekų, t. y. kiekvieną darbo dieną vidutiniškai reiktų kažkaip utilizuoti 120 kub. m (2 geležinkelio cisternas) pavojingų atliekų.
Kadangi toksinių medžiagų laikymas žemės gelmėse prieštarauja Žemės gelmių įstatymui, norėdami išspręsti šią sudėtingą problemą, turime dvi išeitis: pareikalauti iš licencijų turėtojų, kad šių pavojingų atliekų tvarkymui būtų surasti būdai, nekeliantys grėsmės aplinkai ir žmonių sveikatai bei atitinkantys Lietuvos įstatymus; nueiti keliu, kurį paprastai renkasi oligarchinės struktūros – pritaikyti įstatymus prie netobulų technologijų.
Deja, panašu, kad bandome rinktis būtent antrąjį kelią. Praėjusią savaitę Seimui oficialiai įteiktos Žemės gelmių įstatymo pataisos, kurių esmė – draudimo laikyti žemės gelmėse toksiškas ir radioaktyviąsias medžiagas panaikinimas.
Čia pravartu prisiminti, kad mes neturime tokio dydžio negyvenamų dykumų kaip JAV, todėl jei toks sprendimas būtų priimtas, jo pasekmes sunku net įsivaizduoti. Tuo labiau kad kitoje pataisų dalyje (6 straipsnis) toksiškos ir radioaktyviosios medžiagos faktiškai prilygintos požeminiam vandeniui ir jų laikymui nereikalingas žemės ertmių naudojimo projektas, dirbtinų ertmių techninės charakteristikos niekaip nereglamentuojamos, o jų įrengimo nereikia derinti nei su savivaldos, nei su valstybinėmis institucijomis.
Po žeme laikomos toksiškos ir radioaktyviosios medžiagos migruotų į aplinkines teritorijas, užteršdamos žemės gelmes ir požeminius vandenis.
Taigi, iškyla labai svarbus ir įdomus klausimas – kas atsitiko, kad iki šiol toksiškų ir radioaktyviųjų medžiagų laikymas žemės gelmėse buvo traktuojamas kaip labai pavojingas, įstatymų griežtai draudžiamas bei baudžiamas, o dabar staiga pasidarė nebepavojingas? Vienintelis į galvą ateinantis atsakymas galėtų būti tik toks – o kas galėtų paneigti...
Kadangi šių įstatymo pataisų svarstymas Seime vyksta ypatingos skubos tvarka (matyt, tam, kad niekas nespėtų susivokti), ir joms jau pritarta po pateikimo, belieka tikėtis, kad detaliau susipažinę su teikiamų pasiūlymų esme Seimo nariai kituose svarstymo etapuose labiau įsigilins į teikiamų siūlymų esmę ir keliamas grėsmes. Juk premjeras viešai paprašė Seimo priimti tokius įstatymus, kurie apsaugotų aplinką ir žmones nuo neigiamo poveikio.
Tuo tarpu dauguma siūlomų Žemės gelmių įstatymo pataisų, priešingai, – pašalina visus pagrindinius aplinkosaugos barjerus.
Pabaigoje belieka priminti, kad mūsų Konstitucijos 54 straipsnio antra dalis skamba taip: „Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.“ Įteisinus siūlomas pataisas, būtų atvertos durys ypač didelio masto žemės gelmių niokojimui ir teršimui.
Komentarai (34)
Ekologinio terorizmo šalininkai ir priešininkai
Mandri tie, kurių tai neliečia. Gyvena kokiam mažam kaimely kaip Vilnius ir dievagojasi, kokie žmonės provincijoj durneliai. Ale naudos nemato ar tai nesupranta. Jus pačius reiktų priverstinai perkelti tarkim į tą patį ekvadorą ir ten palaikyti pusę metų. Tada galėsit pasakoti apie dujų gavybos/naftos 'naudą'. Jokie pinigai nenupirks sveikatos. Su jais perkami tik politikų balsai, straipsniai ir tokiu būdu atsiranda suklaidintų avinų, nė nesuprantančių kas svarbiau šiam gyvenime - gyventi ir palikti Lietuvą vaikams švarią, ar sudirbtą/sutryptą su 'nepriklausomybę nuo Rusijos'. Jums tik mokytis ir mokytis... ir ne skaičių meno/statistikos, o elementarios pagarbos žmogui ir gamtai.
Papulsi po ranka jokie dievai tau nepades karvasudi tu pasvinkes siuksle
LGT vadovas...taisykit klaidas
Skaitykit : "Briuselis kėsinasi į lietuvišką vandenį" skrastas.lt/?data=2013-05-08&rub=1065924812&id=1367853229
Papulsi po ranka jokie dievai tau nepades karvasudi tu pasvinkes siuksle
Žinai savo miškus ir takelius? Ir žinai, kuriose jų vietose yra šiukšlynai, kur šiukšles pili?
CHevron- Lietuvos maras ir siulo ji mums musu valdziazmogiai.
Palikit musu saltinelius ramybeje. Mes norim gerti svaru vandeni.Tik pabandykit prisiartint ir jus suzinosit kas yra zemaitis. Mes zinom savo miskus upelius saltinelius takelius.TADAS BLINDA atgims ir ne vienas.Tik prisiartinsit ir jus suprasit kas yra kas. Sukils zemaitija sukils LIETUVA. (atsiprasau uz klaidas)
Palikit musu saltinelius ramybeje. Mes norim gerti svaru vandeni.Tik pabandykit prisiartint ir jus suzinosit kas yra zemaitis. Mes zinom savo miskus upelius saltinelius takelius.TADAS BLINDA atgims ir ne vienas.Tik prisiartinsit ir jus suprasit kas yra kas. Sukils zemaitija sukils LIETUVA. (atsiprasau uz klaidas)
,,Skalunu duju zvalgyba ir gavyba del kenksmingo metodo,del tu naudojamu chemikalu,zemes pagrindo lauzymo,sukeliamu pasekmiu yra PATI DIDZIAUSIA AFERA'' ,,I Lietuva ateina seni,patyre vilkai-privacios lobistines kompanijos,turincios TARPTAUTINIU NUSIKALTELIU statusa,sukelusios ne viena EKOLOGINE,SOCIALINE,EKONOMINE KATASTROFA''(skalunai.info)
Dar labiau būtų pilnas vaizdas, jei pateiktų tikėtiną naudą iš šios košmariškos technologijos panaudojimo. Tų dujų, net jei jos būtų nemokamos, užtekts tik max 20 metų! O po to liks tik "suskilusi gelda" - milžiniškas užterštumas... mus prakeiks būsimos kartos net ir už tokius ketinimus....
Tą blogąjį vandenį galima supiltin į Brazausko laikais pastatytas milžiniškas talpas šalia Gariūnų. Kol anos dar nesupjaustytos. Reikalui esant, tuo skystimu bus galima nuslopinti Gariūnų turgaus šešėlinę ekonomiką. Galima nusipirkti nurašytus naftovežius -laivus, jų nepjaustyti, o panaudoti kaip skystimo saugyklas, po to nuplukdyti į Ševrono nurodytą jūrą ir nuleisti ant seklumos. Paprastai tokie laivai nuskęsta buksiruojami dėl "neatsargaus" elgesio.
Ačiū už straipsnį,SKALŪNAMS NE...
Būtent, „o kas galėtų paneigti...“. Ko nepadarė okupacijos, padarys „patriotai“, išnuodys visus, kurie nespės pabėgti į airijas ir anglijas. Vien tik Teksaso valstija yra daugiau nei 10 kartų didesnė už Lietuvą, o pati JAV – 150 kartų. Ir gyvena ten ne 2,9 milijono gyventojų, o 308,7 mln. Tokių eksperimentų, turint tik 65300 kv. km teritoriją, net dr. Mengelei neateitų į galvą daryti. Nekalbant jau apie tai, kad tos dujos, jei jos ten yra, niekur nedings, jas bus galima išgauti ir po 20 ir po 50 metų, bet tada ir technologijos bus pažangesnės ir poveikis aplinkai bei žmonių sveikatai aiškesnis. Tarp kitko, vanduo, kaip gamtinis resursas, Lietuvoje neapmokestinamas, t. y. jis nieko nekainuoja. Dėl šios priežasties Liono vandenys bandė užvaldyti Vilniaus vandenis, nes prancūzų kontora yra viena iš didžiausių užfasuoto vandens pardavėjų pasaulyje, apie tai žino ir Ševronas — jokiame teisme neįrodysi, kad yra padaryta žala, jei ta žala padaryta tam, kas nieko nekainuoja.
1. Chevron virš 25 metų (1964-1990) ištisai pylė į gamtą didžiulius kiekius nuodingų naftos gavybos atliekų Ekvadore, darydama tai sąmoningai, taip sutaupydama 3$ naftos bareliui. Ekvadoro teismas 2011 vasarį priteisė sumokėti $18mlrd. 2) Mokesčių vengimas. Nuo 1970 iki 2000 Chevron išvengė 3,25 mlrd USD mokesčių, pasinaudodama trečia įmone Indonezijoje. 3) Richmond, California išleidžiamas nevalytas atliekų vanduo ir apie tai nepranešama, paskirta 450.000usd bauda 4) Informacijos nuslėpimas nuo vyriausybės Bangladeše ir nacionalinio parko gaisras. Chevronas vykdydamas seisminę žvalgybą, nuslėpė apie pažeidimus aplinkinių gyventojų pastatams, taip pažeisdamas susitarimą (leidimo sąlygas ?). Žvalgybos metu nacionaliniame parke kilo gaisras. 5) Naftos išsiliejimas Brazilijoje 2011 lapkritį - reikalaujama 10,6mljrdUSD žalos atlyginimo. 6) Nuo 2011m Chevron išleido 15mln USD lobizmui Washingtone. Kiek kitose šalyse – neaišku. 7) 1998m apie 100 bendruomenės protestuotojų užėmė Chevron naftos platformą, protestuodami prieš chevron veiklos metodus, žalą gamtai ir žmonėms. Teigiama, kad chevron pasamdė valstybės saugumo darbuotojus ir juos nuosavais sraigtasparniais nugabeno į platformą, kad jėga išvaikytų protestuotojus. Keturi protestuotojai buvo pašauti, du mirtinai. Vėliau saugumiečiai nusiaubė protestuotojų gyvenvietės, šaudė gyventojus, padeginėjo namus. Šioje baudžiamojoje ekspedicijoje vėl buvo naudojamas chevron transportas. 8) apie gelmių aukso mitą, kaip visi praturtėsime (Nigerijos pvz) 85% pajamų (kas sudaro $800mlrd) atitekusių šaliai iš naftos gavybos, atiteko 1% šalies gyventojų, o bendruomenėms kurių teritorijoje vyksta gavyba mažai kas nubyrėjo. Šių bendruomenių gyventojų kiekis sumažėjo dvigubai, iš kurių pusė neturi prieigos prie švaraus vandens. 9) Chevronas nemokėjo mokesčių Nigerijoje ($10.8mljrd). 10) Kas protestuoja prieš Chevron ? Bendruomenes: Angola, Burma, New Mexico, Australia, Kazakhstan, Alaska, Ecuador, Texas, Nigeria, California, Colombia, Mississippi, Canada, Thailand, Wyoming ir k t.-----------------Visi 25, gerosios praktikos, punktai cia: radikaliai.lt/radikaliai/1547-kas-yra-chevron
Tai, kad hidraulinio uolienų plėšimo technologija yra abejotina, byloja viešai paskelbti faktai iš JAV, kur pasipriešinimas skalūnų dujų technologijai yra didžiausias ir neturi nieko bendra su gazpromais. Pavyzdžiui, skelbiama, kad JAV Vajomingo aplinkos apsaugos agentūrai paėmus geriamojo vandens mėginius, 11 iš 39 tikrintų gręžinių aptikta gręžybos teršalų. Pensilvanijoje yra tūkstančiai dujų gręžinių, o kai kurių miestų ir miestelių valdžios ragina negerti vandens iš čiaupo. Kyla klausimas, kodėl Niujorko valstija, kurios gelmėse yra didžiausi ištekliai (Marcellus Formation), imasi skalūninių dujų gavybos ribojimo. Gal visus jos politikus papirko Gazpromas? Tie, kas lygina skalūnų dujų gavybą su pieštukų gamyba arba tradinės naftos gavyba, turi suprasti - tam, kad Lietuvos turtais susidomėjusiam „Chevronui” apsimokėtų čia dirbti, turi būti išgręžtas ne vienas, o šimtai, galbūt tūkstančiai gręžinių, po kelis kiekvienam kvadratiniam kilometrui. Gėlo vandens poreikis tokiems gręžiniams yra lyginamas su visos Lietuvos gyventojų ir įmonių vandens vartojimu. Skalūninių dujų gavyba amžiams pakeistų kai kurių Lietuvos regionų gyvenimą. Vienas iš situaciją gerai iliustruojančių pavyzdžių - didžiausias pasaulio žemės ūkio bankas “Rabobank” paskelbė, kad visai neskolins pinigų klientams, kurie kaip užstatą pateikia žemes su jose esančiais skalūninių dujų gręžiniais. ekologija.blogas.lt/?p=23035
Prezidento Baracko Obamos administracija pažeidė įstatymus, leisdama Kalifornijoje vykdyti angliavandenilių gavybą, tinkamai neatsižvelgusi į hidraulinio skaldymo rizikas. JAV federalinis teismas nusprendė, kad išduodant licencijas aplinkosauginiai reikalavimai buvo “visiškai ignoruojami”. Šis teismo sprendimas, paskelbtas balandžio 8 dieną, sustabdė gręžimo darbus pagal 2011 metais išduotas licencijas 2,500 akrų ploto teritorijoje, kurioje leista išgauti skalūnų dujas ir naftą. Teisėjas Paul Grewal konstatavo, kad JAV Žemės vadybos biuras neteisėtai leido gavybą, nes neįvertino potencialios rizikos, susijusios su hidrauliniu skaldymu. “Potencialus taršos pavojus, vykdant hidraulinį skaldymą, nors ir nežinomas, nėra toks neįmanomas ar spekuliatyvus dalykas, kad būtų visiškai ignoruojamas,” - sprendime rašo P. Grewal. Aplinkosauginės organizacijos šį teismo sprendimą vertina kaip pergalę, kuri gali tapti riboženkliu kovojant už gamtos apsaugą. “Kiek mums žinoma, tai pirmasis federalinio teismo sprendimas, kuriuo aiškiai konstatuota, kad federalinės agentūros, spręsdamos dėl naftos ir dujų gavybos, privalo išanalizuoti hidraulinio skaldymo poveikį aplinkai”, - naujienų agentūrai “Reuters” sakė teisininkas Brendan Cummings, atstovavęs teismo procese dalyvavusį Biologinės įvairovės centrą. ekologija. blogas. lt/? p=23713
Kiek suprantu tiems gręžiniams reikės daug vandens. Tai ar bus mokama už gėlą vandenį rinkos kaina? Pagarbiai
Aciu Autoriui uz komentarus , dziugu , kad DAR yra Lietuvoje padoriu savo srities specialistu ! Pagarba ! Matomai Amerikos 'Chevron' atstovai , turedami omeni 'Mazeikiu naftos' afera , nesitikejo , kad kas tai gali pasipriesinti ju planams pasidaryti sau pelna ir , kaip VISADA, Lietuvai TIK nuostoliai / na , neskaitant otkatu politikams /. Noretusi , kad korumpuoti politikai , ivardintu , nors viena dideli projekta , kuris buvo skaidrus ! Tik , nesiremkite , labai prasau, Prokuraturos 'korifeju ' isvadom , nes sveiko proto pilieciui , jos NIEKINES !
Taigi labai issamu ir argumentuota straipsni parase Romualdas Juknys, VDU Aplinkotyros katedros vedėjas! Tikras vyras. Reikia aiskiai suvokti, kad Lietuva yra simteriopai mazesne uz JAV, neturi dykumu ir neapgyvendintu teritoriuju. Taigi Lietuva jei eis tuo keliu, tai tures duju, bet pavers Lietuva dykuma, kur zmogus gyventi negali. Tai gal cia ir yra tas tikras tikslas? Lietuva be lietuviu! O dujos pigesnes tikrai nebus. Jei tik bus galima korupmpuotoje Lietuvoje apiplesti.... bus apiplesta be ceremoniju. Taigi vienu net ir blogas dalykas gali virsti geru, o kitur ir geras dalykas gali virsti blogu, priklausomai nuo APLINKYBIU! Lietuvoje turi buti vertinama ne tik dujos, ne vien svarus vanduo, bet ir gyvenantys zmones. Tada problemos spresis kitaip.
Akcentai.info,,Ramunas Karbauskis :investuotojai nesupranta kodel Lietuviai nori gyventi svarioje,grazioje salyje'' ----- ,,sugrizti i laisva ir turtinga tevyne'')?atsikvosek,nei laisva,nei turtinga del to tikrai netaps,o manipuliuoti emigrantu jausmais geda:/fui
Nesupratau, kodel taip stengeisi ir taip ilgai rasei, galiu tau pasakyti dviem zodziais, jei ateis Sevronas, tau tikrai nuo to nieko neklius. 'Nusipelne gyventi geriau' yra kurie stumia ta afera ir ne daugiau.
neatskleiskit mums tu savo toksiniu medziagu paslapciu ir nesdinkites kuo toliau,o kompensacijas uz padaryta zala matyt ne taip jau lengva is tokiu prisiteisti,todel ir nebuvo laimeta nei vieno teismo. CHEVRON VON !
per daug prisukus ana savaime SPROGSTA..... Spauskit, spauskit "gazą", greičiau "išsitaškysite" su visais "otkatais".....
valdžiagyviai kaip užzombinti NORI daryti "gerą??????" per prievartą...... NEBŪKIME abejingi aplinkos ir Žmonių naikinimui....
asmenines atsakomybes istatymas reikalingas,bet siuo atveju jis netinka.kas is to,jei tiems parazitams nukirs galvas,jei jau tukstanciams metu busim prarade didziausia turta-svaru vandeni.turim ginti vieningai savo turta visi Lietuviai,abejoniu cia negali buti.
JAV skalūnų dujų gavybos dėka gamtinių dujų kainos vietinėje rinkoje ženkliai krito, dabar 1000 m3 dujų kainuoja 100 dolerių, tai kelis kartus pigiau negu Lietuvoje, kurioje pagrindinis dujų tiekėjas yra Rusija. Einanti JAV keliu Lenkija intensyviai vykdo skalūnų dujų žvalgybą ir 2015 metais tikisi pradėti pramoninę jų gavybą. Šiais metais Lenkija planuoja išleisti skalūnų dujų gavybos įstatymą, kuris turėtų atverti kelią skalūnų dujų pramoninei gavybai. Naujojo įstatymo projekte skalūnų dujų gavybos įmonėms numatytas apie 40 proc. mokestis nuo grynojo pelno. Dėl tokio didelio mokesčio žvalgybą vykdančios bendrovės, kurioms suteikta teisė ir į pramoninę gavybą, sukluso ir ėmė mažinti tyrimo darbų apimtis laukdamos, koks bus naujasis įstatymas. Bet manoma, kad kompromisas bus pasiektas. Tuo metu, kai Lenkija artėja prie skalūnų dujų gavybos, Lietuva, kaip parodė paskutiniai įvykiai, tvirtai neapsisprendė net dėl žvalgybos. Skalūnų dujų gavyba Lietuvoje. Už ir prieš Pabandysiu nevargindamas skaitytojo trumpai išvardinti visuomenei populiariai dėstomus skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos viename nedideliame Lietuvos regione šalininkų ir priešininkų argumentus. Aš perskaičiau Geologijos tarnybos paaiškinimus, kad skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba nėra pavojingesnė negu kitokia, prie pavojingų priskiriama, bet leidžiama ūkinė veikla. Nes skalūnų klodai tiriamame regione slūgso 1600-1800 metrų ar dar didesniame gylyje, o Europos Komisijos Aplinkos apsaugos generalinis direktoratas yra atlikęs didelę studiją, kurioje nurodoma, kad jeigu tarp požeminio vandens, kuris naudojamas gėrimui, ir skalūnų dujų sluoksnio yra didesnis nei 600 metrų gylio skirtumas, grėsmė užteršti požeminį vandenį yra labai maža. Lietuvoje tas gylių skirtumas yra du kartus didesnis: tarp požeminio vandens, kuris naudojamas gėrimui ir kuris Lietuvoje randamas 200-300 metrų gylyje, ir galimo skalūnų dujų sluoksnio, kuris slūgso 1600-1800 metrų ar dar didesniame gylyje, yra 1200 metrų arba dar didesnis skirtumas, taigi tiesioginio patekimo grėsmė yra praktiškai neįmanoma. Be to, net įvykus kokiai nors avarijai, pasekmės išliktų lokalinės. O ką aš išgirstu ar perskaitau priešingoje pusėje? Labai daug ką apie skalūnininių dujų žvalgybos ir gavybos pavojus, visų pirma, apie požeminio ir antžeminio vandens užteršimą pavojingomis žmogui ir apskritai gyvajai gamtai toksinėmis medžiagomis. Kalbama apie arti 300 skalūnų dujų gavyboje naudojamų cheminių medžiagų sąrašą, iš kurių apie 60 klasifikuotos kaip turinčios toksinį, mutageninį ir kancerogeninį poveikį bei darančios neigiamą poveikį reprodukcijai, apie didelius tokių toksinių medžiagų kiekius „darbiniame“ vandenyje, kurio pagalba plėšomi skalūnai. Na, dar kompresorių ir vilkikų keliamas triukšmas, smarvė, dalykai, nuo kurių galima apsisaugoti. Nepateikiant jokios toksinių medžiagų patekimo į aplinką galimybių analizės, galima susidaryti įspūdį, kad tokios toksinių medžiagų koncentracijos vandens tirpale žmonės maudosi, kvėpuoja tokio vandens garais, o visos skalūnuose ir žemės paviršiuje užsilikusio toksinės medžiagos patenka į geriamą vandenį, ežerus ir upes ir yra amžinos. Pramonėje žmogus susiduria su tūkstančiais nuodingų ir radioaktyvių medžiagų, bet tragedijos atsitinka retai. Neradau nei vieno skaitytojų daugumai suprantamo, bet su skaičiais, skalūnų dujų gavybos oponentų straipsnio apie pavojus Šilutės ir Tauragės apylinkėse, paneigiančio Geologijos tarnybos argumentus. O atrodytų, kas galėtų būti įtikinamiau. Man svarstant, aš už ar prieš skalūninių dujų gavybą, užkliuvo š. m. vasario 22 d. Londono ekonomikos mokyklos (London School of Economics) Baltijos šalių forume dalyvavusio savaitraščio „The Economis“ užsienio naujienų redaktoriaus Edwardo Lucaso pastebėjimas interviu Delfiui, kad Amerikoje iki šiol niekas nėra prisiteisęs pinigų iš skalūnų dujų kompanijų. Tai dar reikėtų patikrinti, bet jei tai tiesa, tai man toks argumentas skiltyje „už“ yra labiau įtikinamas negu šimtai išvadų skiltyje „prieš“. JAV kompensaciją per teismus gali išsireikalauti net jei į tave kreivai pažvelgė kaimynas (priekabiavimas), ką jau kalbėti apie dirvožemio ar geriamo vandens užteršimą nuodingomis medžiagomis. Amerikonai labai greiti išsireikalauti kompensacijas už žalą, ir jeigu nebuvo nei vieno laimėto teismo, tai reiškia kad ir problemos ne tokios jau didelės. Kai pirmą kartą po Kovo 11 į svečius atvyko giminaitė iš JAV, nustebau, pamatęs jos rankinuke krūvą lietuviškų maisto parduotuvių čekių už kokią savaitę. Paaiškino, kad jei kas atsitiktų, turėtų ką skųsti ir gauti kompensaciją. Amerikoje nuolatinė kompensacijų už žalą grėsmė suaugusi su pasąmone, tai – savisaugos instinktas, sakė ji. Pagaliau prabilo Lietuvos Mokslų akademija Matyt įvertinusi galimą geriamo vandens užteršimą ir kitas baisybes, jei būtų pradėta skalūnų dujų žvalgyba, pagaliau (2013-03-19) Lietuvos Mokslų akademijos (MA) prezidiumas jai pritarė. Žvalgybos ir gavybos šalininkai, atrodytų, gali džiaugtis. Bet ne viskas taip paprasta. Išvadoje pabrėžiama, kad visuomenei turi būti pateiktas chemikalų, kurie bus naudojami skalūnų dujų žvalgybai, sąrašas. Ką tai reiškia? Nesu tikras, bet jei „Chevron“as tokio sąrašo, o juo labiau chemikalų proporcijų, nepateikė, tai paprasčiausiai nori apsaugoti savo paslaptį, „know how“, nuo konkurentų. Panašiai, kaip Coca Cola savo miltelių paslaptį – seife už devynių užraktų. Bet juk ir JAV, ir ES bet kokią technologiją ar produkciją, taip pat ir Coca Cola, nors jie būtų ir „know how“, paleisti į gamybą ar vartojimui gali tik tada, kai gauni atitinkamos tarnybos pažymėjimą dėl tos technologijos ar produkto nekenksmingumo sveikatai. Nemanau, kad JAV gyvena tokie kvailiai, kurie leistų bet kokias originalias chemines kompozicijas paleisti į aplinką be atitinkamų tarnybų išvados dėl jų toksinio poveikio žmogui ir apskritai gyvajai gamtai. Juk yra dar ir toksinių medžiagų saugojimo bei transportavino, darbo su jomis taisyklės, kurių nenustatysi nenustatęs toksiškumo laipsnio. Šios taisyklės yra betarpiškai susijusios su draudimo kompanijų interesais, kurios tikrai nedraus įprastinėmis kainomis pavojingose zonose gyvenančiųjų, o juo labiau betarpiškai dirbančiųjų su toksinėmis medžiagomis. Tad savo „know how“ „Chevron“as Lietuvos visuomenei tikrai neatskleis, kaip neatskleidė, beje, ir Lenkijos visuomenei. Neatskleis ir siauram specialistų ratui. O kodėl, tiesą sakant, jis turi tai padaryti, kai pas mus taip "puikiai" organizuotas paslapčių saugojimas, ypač prisimenant glaudų Lietuvos Valstybės saugumo departamento ir Rusijos Federacijos KGB-Federalinės saugumo tarnybos bendradarbiavimą? Rusijos, kuri su malonumu už dyką pasiimtų „Chevron“o technologijas savo pačios skalūnams doroti. MA prezidiumo patvirtintose išvadose taip pat teigiama, kad prieš pradedant gavybą politikai turėtų atlikti kai kuriuos „namų darbus“. Mokslininkai pasiūlė priimti atskirą skalūnų dujų gavybos procesus reglamentuojantį įstatymą. Taip pat siūloma keisti įstatymus, susijusius su geologija, sveikatos apsauga, gamtos ištekliais. Išvadose taip pat teigiama, kad prieš dujų gavybą būtina atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą. Priminsiu, kad žvalgybą „Chevron“as pagal konkurso sąlygas atlieka savo lėšomis. Štai ką tik naftos gavybos kompanijos „Minijos nafta“ atstovai pranešė, kad jos plote pačių padarytas vienas bandomasis iš pradžių vertikalus, o toliau įstrižas gręžinys, leidęs be hidraulinio plėšymo tirti skalūnų 2 000 metrų gylyje sandarą, kainavo arti milijono litų. Ir kol kas dar labai nedaug ką galima pasakyti apie dujų gavybos komercinę sėkmę. Energetikos studijų instituto Varšuvoje skalūnų dujų eksperto Pawelo Poprawos duomenis, detalesniam išteklių įvertinimui reikia išgręžti mažiausiai 100 žvalgymo gręžinių (iki š. m. sausio 1 d. Lenkijoje buvo padaryti 35 gręžiniai). Tad akivaizdu, kad žvalgyba – brangiai kainuojantis malonumas, ir todėl suprantama, kodėl rizikuodamas nieko gero nesurasti, „Chevron“as konkurso sąlygose sėkmės atveju išsiderėjo pirmumo teisę skalūnų dujų gavybai pagal konkurso skelbimo metu veikiančius Lietuvoje aplinkosaugos įstatymus, tampriai surištus su Europos Sąjungos aplinkosaugos teisės aktais. Taip pat pagal Aplinkos ministerijos ir Geologijos tarnybos ne iš piršto iščiulptas išvadas, kad konkrečiame regione, kuriame yra visame pasaulyje garsūs Žygaičiai, dujų žvalgyba ir gavyba nekelia didesnio žalingo poveikio aplinkai ir požeminio vandens tyrumui. Nes geologinė to regiono struktūra aplinkosaugai yra palanki. MA prezidiumas pasielgė įdomiai. Dujų žvalgybą su tam tikrom išlygom palaimino, o gavybą apraizgė naujais reikalavimais. Suprasdamas ar ne, kad, įvėlus valstybę į naują „išsamų poveikio aplinkai vertinimą“, reikalavimą „Chevron“ui atskleisti savo technologijų paslaptis, specialių įstatymų projektų kūrimą, jų aptarimą, ilgai trunkančias diskusijas „visuomenėje“ ir Seime, bet koks potencialus investuotojas į skalūnų dujų reikalus gūžtelės pečiais ir pasakys: ačiū, jau nereikia. Suprantu būsimo, dar neaiškaus, „Chevron“o grynojo pelno pasidalinimo su Lietuvos valstybe proporcijos klausimą. Bet išankstinis, dar prieš pradedant žvalgybą, paskelbimas, kad dujų gavybos sąlygos gali būti iš esmės keičiamos, apipinant jas naujais, matyt, nepigiai kainuojančiais ir ilgai trunkančiais papildomais tyrimais ir iš jų galimai išplaukiančiais naujais reikalavimais, negarantuojant net, kad iš viso gavyba bus leista, yra pats tikriausias kelias į niekur. Tuo keliu jau einama. Aplinkos ministerija š.m. vasario 27 d. atidėjo planuotą posėdį, kuriame dujų žvalgybos konkurso laimėtoju turėjo būti paskelbtas „Chevron“as. Šiandien kovo 21 d., o premjeras A. Butkevičius pareiškia, kad reikalingos įstatymų pataisos turėtų būti priimtos per tris savaites po šventų Velykų: „Tikėkimės gegužės mėnesio pradžioje galėsime pradėti kalbėti apie žvalgybos darbus.“ Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis nuėjo dar toliau. Jo teigimu, artimiausiu laiku planuojama sudaryti darbo grupę Seime, kuri, anot jo, iki liepos turėtų parengti reikalingus teisės aktų pakeitimus. Parlamentaro duomenimis, reikėtų priimti apie 15 teisės aktų pakeitimų, pavyzdžiui, apibrėžti skalūnų dujų sąvoką, numatyti, kad atliekant žvalgybą turėtų būti atlikta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, įteisinti sanitarinės apsaugos zonos pakeitimus. Bus įdomu pasiklausyti, kaip p. R. Žemaitaitis atskyrinės dujų kondensatą nuo naftos, skalūnų naftą nuo skalūnų dujų ir pan., užuot palikęs ramybėje gražų angliavandenilių pavadinimą ir atskyrinėjęs tik jų išgavimo būdus. Galima sakyti, kad bręsta naujas tarptautinis skandalas, nes skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos Europos Sąjungoje reikalus įdėmiai stebi daugelis ES valstybių. Aš jau nekalbu apie mūsų pagrindinę politinę karinę sąjungininkę JAV, kurios atominės energijos kompanija kartu su japonais iki šiol laukia nesulaukia naujos vyriausybės naujo apsisprendimo dėl naujos Ignalinos atominės elektrinės statybos. Tarptautinio „Alitos“ privatizvimo konkurso skandalo Lietuvai pasirodė per maža. O svarbiausia, Lietuva gali atsisveikinti su nors kiek reikšmingesnėmis užsienio investicijomis. Nes kas norės investuoti šalyje, kurioje ekonomikos politikos tęstinumas garantuojamas tik vienos Seimo kadencijos laikotarpyje. „Būkim Norvegija“ Artėjant prie finišo juostelės „žvalgyba“ paaiškėjo dar viena keistenybė. Pasklidus versijoms, kad „Chevron“as žino, bet nesako, jog dujų ištekliai žymiai didesni, negu iki šiol manyta, kai kurie žinomi Lietuvos politikai Seime ir Europarlamente ėmė svarstyti taip: jei dujų daug, tai reikia pasekti Norvegijos pavyzdžiu, įsteigti valstybinę kompaniją, ir visas grynasis pelnas guls į valstybės iždą. Gundantis pasiūlymas, bet vedantis į niekur. Nes paprasčiausiai tam reikalui, net žvalgybai, neturime nei specialistų, nei technologijų, nei pinigų ižde. Varžo ir fiskalinės drausmės įsipareigojimai. Po tokios istorijos su „Chevron“u bankai pinigų tikrai neskolins. Jau nekalbant apie tai, kad, skirtingai, negu Norvegija, esame ES nariai, ir jei tapsime per daug turtingi, turėsime šelpti neturtingas ES giminaites. Tad vis tiek neišvengiamai reikės samdyti kokią nors kompaniją, turinčią ir specialistus, ir technologijas, ir pinigus. Ir skelbti naują konkursą. Arba palaidoti emigravusių piliečių viltis sugrįžti į laisvą ir turtingą Tėvynę.
Jeigu Seimas leis isgauti skalunines dujas lietuviai arba tures sukilti ir isvaikyt Tevynes isdavikus arba issikraustyt is Lietuvos.Man asmeniskai labiau priimtinas pirmas variantas.
Lietuvius jauciu amerikonai nupirks kaip tuos indenus. Duos brendzio o gal ir doreli ir jus naikinkite viska ka galite. As tik noreciau paklausti, visu prezidentu, seimo nariu, ministru. jei musu didvyriai signatarai 1918m butu sitaip elgesi su Valstybe kaip barbarai ar butu paskelbia 1918m nepriklausomybe???????????
asmenin4s atsakomyb4s vis7 pritarian2i7.
bet gi kaip ziba parsiduodancio aplinkos ministro akeles...
Jiems išplovė smegenis ir jie tapo paklusniais zombiais, ką jiems liepia - tą jie daro, be jokio mąstymo. Kaip kitaip logiškai paaiškinsi tokį dalyką, kad tersštų žemę po savo kojomis?
Siaubas.. trūksta žodžių.. Jie ką, nebesiruošia Lietuvoje gyventi?