Islandai ištarė „ne“ Briuseliui – ES lyderiai santūrūs, Lietuvos lyderiai nebylūs(1)

Vienas svarbiausių pastarųjų dienų politinių įvykių Europoje įvyko Islandijoje. Rugpjūčio 29 d. referendume 52,8 proc. rinkėjų atmetė siūlymą atnaujinti derybas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje, už pasisakė 47,2 proc. Balsuoti atėjo net 82,5 proc. rinkėjų.

Referendumo svarbą parodo ir tai, kaip jį pristatė valstybinis transliuotojas LRT. Viena publikacija pavadinta „Islandai pasakė NE „baubui““, o pačiame tekste keliamas klausimas, ar balsavimo rezultatas nėra „Briuselio pralaimėjimas?“LRT pažymi, kad turtingos ir geopolitiškai svarbios Islandijos atsisakymas grįžti prie stojimo derybų ES savipasitikėjimo tikrai nesustiprins.

Tačiau aukščiausių ES politikų reakcijos į referendumą – itin santūrios. „Le Monde“ pažymi, kad Europos lyderiai daugiausia apskritai susilaikė nuo komentarų. Europos Komisija apsiribojo trumpa formule: ji „atsižvelgia į rezultatą“ ir „gerbia Islandijos žmonių pasirinkimą“.

Tuo metu Marine Le Pen ir Nigel Farage reagavo gerokai garsiau. M. Le Pen pareiškė, kad balsavimas primena apie galimybę kurti „laisvų, suverenių tautų Europą“, o N. Farage pasveikino islandus pasirinkus išsaugoti nepriklausomybę.

Dar įdomesnė tyla Lietuvoje.

Iki rugpjūčio 31 d. viešų atskirų prezidento Gitano Nausėdos, premjerės Ingos Ruginienės, Seimo Pirmininko Juozo Oleko ar užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pareiškimų apie Islandijos referendumo rezultatą rasti nepavyko.

Taigi 82,5 proc. rinkėjų dalyvavęs referendumas, kuriame viena turtingiausių ir stabiliausių Europos valstybių atsisakė net atnaujinti stojimo į ES derybas, Briuselyje sutiktas santūriais sakiniais, o Lietuvos aukščiausių politinių lyderių – kol kas tyla.

Šaltinis: euronews.com, lemonde.fr, ft.com