Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Piko metu elektros neturėjo daugiau kaip 268 tūkst. vartotojų, o kitą dieną be elektros dar buvo apie 170 tūkst. klientų. ESO skelbė, kad daliai gyventojų elektros tiekimo atkūrimo teko laukti ilgiau kaip 72 valandas.
Po audros „Ekspertai.eu“ Energetikos ministerijos pasiteiravo, kaip praktiškai taikomas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme nustatytas 72 valandų terminas.
Ministerija patvirtino: jeigu dėl įstatyme nurodytų gamtos reiškinių sukeltos avarijos elektros energijos persiuntimas vartotojui atkuriamas po 71 valandos ir 59 minučių, nustatytas terminas nėra viršytas.
Šiuo metu Elektros energetikos įstatymas numato, kad elektros persiuntimui nutrūkus dėl audros, škvalo, perkūnijos ir kitų nurodytų gamtos reiškinių sukeltos avarijos ar gaisro, operatoriui neatnaujinus persiuntimo per 72 valandas vartotojui taikomas įstatyme numatytas kompensavimo mechanizmas.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. šis terminas bus sutrumpintas iki 48 valandų. Projekto rengėjai tai motyvavo siekiu didinti tinklų operatorių veiklos efektyvumą.
Tačiau kodėl dabar leidžiamos būtent 72 valandos? Energetikos ministerijos teigimu, toks terminas nustatytas „įvertinus stichinių reiškinių sukeltų padarinių šalinimo galimybes ir galiojantį reglamentavimą“.
Redakcija taip pat teiravosi, kodėl 48 valandų terminas pradės galioti tik 2027 m. Ministerija paaiškino, kad įstatymų leidėjas numatė „laikotarpį pasirengimui“.
Tačiau į konkretų klausimą, kas objektyviai pasikeis 2027 m. sausio 1 d., kad iki tos dienos elektros tiekimui atkurti taikomas 72, o nuo jos – 48 valandų terminas, ministerija jokio konkretaus techninio ar organizacinio pokyčio neįvardijo. Paaiškinta tik tiek, kad „įsigalios naujos Elektros energetikos įstatymo nuostatos ir sutrumpės kompensacinis terminas“.
Taigi bent kol kas nėra aišku, kokie realūs tinklo, techninių pajėgumų ar avarijų likvidavimo organizavimo pokyčiai 2027 m. leis tai, kam šiandien numatytos trys paros, atlikti per dvi.
Komentarai
Komentarų dar nėra.