2025 m. šalyje užregistruota daugiau kaip 1 tūkst. įtartinų dronų pasirodymų, tarp jų – virš karinių bazių ir objektų, kuriuose rengiami Ukrainos kariai. Vokietijos Bundesveras pripažįsta, kad bepiločių grėsmė Europoje sparčiai didėja.

Šiame fone ypač ryški Lietuvos kryptis. 2026 m. Lietuva Rusijos atgrasymui skiria 5,38 proc. BVP – didžiausią dalį visame NATO.

Ir pinigai skiriami būtent realiai grėsmei: maždaug ketvirtadalis Lietuvos karinių įsigijimų biudžeto nukreipiamas oro erdvės stebėjimui ir oro gynybai. Stiprinamos NASAMS sistemos, perkami radarai, raketos ir antidroninės priemonės.

Vokietija jau skaičiuoja šimtus įtartinų dronų virš karinių objektų, tačiau vien skaičiuoti neužtenka. Jei neidentifikuotas aparatas gali laisvai skraidyti virš karinės infrastruktūros, tai jau ne techninė smulkmena, o tiesioginė gynybos spraga. Lietuva šiuo požiūriu renkasi kitą, lyderystės kelią – daugiau investicijų į oro gynybą, radarus ir antidronines priemones.

Šaltinis: bundeswehr.de, kam.lt

Naujausi

Vėgėlė kritikuoja 200 tūkst. eurų „Pamatų“ premiją, įžvelgia politinės įtakos rizikąPolitika · 2026-08-12Bairakas apie fondo pinigus: besikapstančius gali apkaltinti antisemitizmuPolitika · 2026-08-12Nausėdos ir jo komandos darbaiPolitika · 2026-08-12Lietuvos oro erdvė ir toliau išlieka neįveikiamaKaras ir taika · 2026-08-12

Komentarai

Rikiuoti

Komentarų dar nėra.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi