Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
NATO atstovė spaudai Allison Hart patvirtino, kad Aljansas gavo Rusijos raštą ir atsakė pabrėždamas savo gynybinį pobūdį, atmesdamas kaltinimus dėl grėsmės Rusijai ir pasmerkdamas grasinimus jėga bei branduolinę retoriką.
Rugsėjo 29 d. premjeras Mindaugas Sinkevičius su NATO generaliniu sekretoriumi Mark Rutte taip pat aptarė saugumo klausimus. Tačiau oficialiame Vyriausybės pranešime Rusijos minimas saugumo garantijų pasiūlymas nepaminėtas.
Apie Rusijos puolimą Lietuvos valdžia kalba nuolat. Vis dėlto Lietuvos institucijų komentarų apie Maskvos patikinimus ir siūlomas saugumo garantijas viešojoje erdvėje aptikti nepavyko.
Tiesa, į grasinimą dėl Kaliningrado Prezidentūra sureagavo iškart. Prezidento patarėjas Deividas Matulionis jį įvertino kaip nepagrįstą psichologinį spaudimą. Tačiau tame komentare apie Rusijos patikinimus nepulti Baltijos šalių ir pasiūlymą dėl abipusių saugumo garantijų neužsiminta nė žodžiu.
Todėl redakcija kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją ir jos tiesiogiai pasiteiravo, ar apie minėtą Rusijos pareiškimą jai buvo žinoma, kokių veiksmų dėl to imtasi, ar turimas pasiūlymo dėl saugumo tekstas, ar jis svarstytas ir kokia Lietuvos pozicija.
Spalio 2 d. gautame atsakyme prie kiekvieno iš dešimties redakcijos klausimų įrašytas tas pats sakinys: „Neturime prašomos informacijos ir duomenų, kuriais galėtume pasidalinti su jūsų redakcija.“
Atsakymas trumpas, bet iškalbingas. Grasinimams dėl Kaliningrado įvertinti žodžių atsirado, o paklausus apie patikinimus nepulti ir siūlomas saugumo garantijas – pakartota ta pati frazė. Tokia komunikacija atspindi vienpusį vaizdą: palaikomas įprastas „rusai puola“ naratyvas, o į jį netelpantiems pareiškimams vietos neatsiranda.
Atsakymų dėl Rusijos ambasados pareiškimo laukiame ir iš Prezidento kanceliarijos, Užsienio reikalų bei Krašto apsaugos ministerijų. Galbūt jų atsakymai neapsiribos vienu visiems klausimams tinkančiu sakiniu.
Užsienio reikalų ministerija (URM), atsakydama į redakcijos klausimus apie rugsėjo 28 d. Rusijos ambasados Belgijoje pareiškimą ir jame minimą pasiūlymą dėl abipusių saugumo garantijų, pateikė bendrą politinį vertinimą bei nuorodą į 2021 m. Rusijos pasiūlymus.
„Užsienio reikalų ministerijai yra žinomos niekuo nepagrįstos Rusijos insinuacijos ir grasinimai. Jie neturi jokio pagrindo“, – rašoma spalio 8 d. gautame atsakyme. Ministerija taip pat pabrėžė, kad NATO yra gynybinis aljansas ir nekelia grėsmės Rusijai ar kitai šaliai.
Kalbėdama apie saugumo garantijas, URM nurodė, kad Rusija tokius pasiūlymus pateikė 2021 m., prieš užpuldama Ukrainą, ir pridėjo nuorodą į tuomet paskelbtus dokumentų projektus.
„Lietuvai yra nepriimtinos Rusijos keliamos sąlygos, jos tik pablogintų mūsų saugumą“, – teigiama atsakyme. Ministerijos vertinimu, pagrindinis kelias užtikrinti taiką ir saugumą Europoje yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą nutraukimas ir jos pajėgų išvedimas iš Ukrainos teritorijos.
Tačiau redakcija prašė konkrečios informacijos: kada ministerija sužinojo apie rugsėjo 28 d. pareiškimą ir jame minimą pasiūlymą, ar turi jo tekstą, ar dalyvavo jį svarstant Lietuvoje arba NATO, kokie sprendimai priimti ir kada bei kam pateikta Lietuvos pozicija.
Šių aplinkybių URM neatskleidė. Atsakyme taip pat nepaaiškinta, ar rugsėjo pareiškime minimą pasiūlymą ministerija tapatina su 2021 m. dokumentais ir kuo tokį tapatinimą grindžia.
Komentarai (1)
Pasiūlymas netinka. Juk kitos plokštelės apart "Rusai puola" nėra. Ką tada klumpiai klausysis?