Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
2026 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje dirbo 4 826 Filipinų piliečiai, daugiausia transporto, statybos ir apdirbamosios gamybos sektoriuose.
Komunikato preambulėje kalbama ir apie Filipinų piliečių sutuoktinių įdarbinimą Lietuvoje bei jų darbo teisių apsaugą.
„Ekspertai.eu“ redakcija paprašė ministerijos pateikti strategiją, darbuotojų poreikio skaičiavimus, paaiškinti, kaip bus užkertamas kelias atlyginimų mažinimui ir darbo sąlygų bloginimui bei padedama įsidarbinti Lietuvos gyventojams.
Savo atsakyme ministerija strategijos dokumento ir 2026–2028 m. darbuotojų poreikio pagal profesijas nepateikė, tik nurodė bendrą 24 706 užsieniečių įdarbinimo kvotą, tačiau atskiro planuojamo darbuotojų iš Filipinų skaičiaus komunikate nėra.
Kvotai nustatyti taikomas vertinimas, apimantis „ekonomikos perspektyvas, demografinius ir migracijos procesus, darbo rinkos balansą, darbo jėgos pasiūlos ir paklausos atitiktį bei ankstesnių metų kvotų rezultatus“.
Skamba tikrai solidžiai, kad beveik nemandagu klausti, kiek Lietuvoje yra laisvų darbo vietų ir bedarbių, turinčių atitinkamą kvalifikaciją, galinčių dirbti tuos darbus, bei kokį atlyginimą jiems siūlo darbdaviai.
Visgi paklausėme, tačiau šių duomenų ministerija nepateikė. Neaišku, ar neturi, ar patogiau apsimesti, kad klausimų nepastebėjo.
Redakcija taip pat domėjosi, kaip šioms darbo vietoms rengiami Lietuvos gyventojai. Ministerija nurodė, kad tai daroma „pagal nacionalinės užimtumo politikos priemones“. Tai sakinys, kuris turėjo paaiškinti viską apie tai, kokių konkrečiai priemonių imamasi, kiek joms skiriama lėšų ir kiek žmonių po mokymų įsidarbino.
Komunikatas yra ir tas dokumentas, kuriuo nenustatyti atskiri atlyginimų stebėsenos rodikliai ir patikrinimų planas. Ministerijos aiškinimu, darbuotojų apsaugai taikomi kiti galiojantys teisės aktai.
Komunikate taip pat nėra atskiro įgyvendinimo plano, konkrečių terminų ar specialaus finansavimo įdarbinimo tarpininkų kontrolei, pagalbai netekus darbo ir lietuvių kalbos mokymui.
Džiugina bent tai, kad minėtame dokumente deklaruojamas ketinimas rengti darbuotojų teisių apsaugos priemones, kurios, pasak ministerijos, „galėtų būti“ nustatomos konsultacijose pagal poreikį. Labai apdairu: priemones bus galima sugalvoti tada, kai paaiškės, kad jų reikėjo.
Lietuvos migracijos politika sparčiai tobulėja: kvota jau nustatyta, susitarimas jau istorinis, ministrė jau turi aiškią strategiją. Sėkmingai perimame „gerąją“ Vakarų valstybių patirtį.
Komentarai
Komentarų dar nėra.