Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Šiandien, stebint viešąjį mūsų gyvenimą, neapleidžia jausmas, kad visa, kas vyksta valstybėje, yra netikra, paviršutiniška, suvaidinta, pervaidinta ir sumeluota, o visa, kas vyksta iš tikro, nuo visuomenės užrakinta devyniomis spynomis. Išsirinkome Seimą, kuriame nėra nei tikros pozicijos, nei tikros opozicijos, Prezidentūra mojuoja butaforiniu plastmasiniu kardu neva kirsianti per naująją koaliciją ir Darbo partiją, opozicijos retorikoje vėl atgyja rudimentinės kalbinės figūros apie politikos moralumą ir principus.
Vaidinimas tęsiasi, bet neįtikina.
Neseniai matėme, kaip Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė ir teisėsaugininkai „gynė“ metamus iš valstybės tarnybos FNTT vadovus Vytautą Gailių ir Vitalijų Giržadą, stebėjome nenorą matyti, kas vyko Garliavoje gegužės 17-ąją ir po to, o dabar imituojama, kad prasideda naujas veiksmas su nauju scenovaizdžiu ir kitais personažais. Jei tai būtų tik spektaklis, pakiltum iš savo vietos, atsiprašytum savo eilės žiūrovų ir eitum į rūbinę pasiimti palto ir skrybėlės.
Kai kurie taip ir elgiasi, niekam nieko neaiškindami. Tačiau gyvenimas nuo spektaklio labiausiai skiriasi tuo, kad į spektaklį gali eiti arba neiti, o į gyvenimo teatrą esi gavęs privalomą nemokamą bilietą, ir esi priverstas tą kičą ir falšą iškęsti iki uždanga nusileis.
Vidury spektaklio scenarijaus nepakeisi, tačiau kas trukdo dramaturgui sutvarkyti užuomazgą taip, kad veiksmas rutuliotųsi įtaigiai ir sklandžiai. Turiu galvoje ne dramaturgą, pasislėpusį už kulisų ir kurpiantį juodus scenarijus ar vodevilius, o pačią visuomenę, kuri nori gyventi pagal savo kuriamą planą.
Akylesnioji visuomenės dalis mato, kiti nujaučia, kad mūsų valstybę yra ištikusi nedalia arba didelės nedalios grėsmė. Daugybė ženklų tai rodo.
Konstatuoti negalią ir krapštyti šašus yra negana, reikia ieškoti išeičių. Prieš gerą pusmetį buvo pradėta brandinti naujo, plataus, antisisteminio sąjūdžio idėja.
Buvo surengta akcijų ir gana gausių mitingų, tačiau rimtos politinės bangos išsiūbuoti nepavyko. Norint situaciją taisyti, visų pirma reikia išsiaiškinti nesėkmių priežastis.
Viešose ir neviešose diskusijose dažniausiai aiškinama, kad pagrindinės nesėkmės priežastys buvo: lyderių nesugebėjimas susišnekėti, įtarumas, nepamatuota puikybė, asmenybių nesuderinamumas, žmogiškųjų ir materialinių resursų stygius, numelioruota pilietinė visuomenė ir, aišku, sistemininkų darbas ir pastangos, kad joks naujas sąjūdis neatsirastų. Šiam tikslui įgyvendinti buvo pajungtas ir visas žiniasklaidos fabrikas, talkinant jam net statutinėms valstybės institucijoms.
Nieko nauja. Su lygiai tokiomis pačiomis kliūtimis ir trukdymais 1988 -1989 metais susidūrė ir Persitvarkymo Sąjūdis Atgimimo saulėtekyje, bet bangą įstengė išsiūbuoti.
Tad visai prasminga, svarstant dabarties tikrovės lygtis, turėti galvoje šią retrospektyvą.
Kaip tyčia mano seniai skaitytų knygų lentyna pasiūlė man prisiminti E. Fromo traktatą „Turėti ar būti?“
Iš pirmo žvilgsnio filosofo klausime tarytum nėra radikalios hamletiškos priešpriešos. Atrodytų, tuos klausimo dėmenis įmanoma harmoningai suderinti.
Būtent ši harmonizavimo iliuzija ir buvo mūsų Sąjūdžio pamatine idėja. Žmonės juk nieko neturėjo: valdiškas, komunalinis ar kooperatinis butas, sodo ar priesodybinis žemės sklypas buvo ne jo, o tik valdžios jam paskolintas naudotis.
Kolchozas naudojosi tėvų žeme, dvarvietėse gyveno įkeltos ir įsikūrusios nieko dėtos šeimos. Niekam nebuvo jauku ir gerai taip gyventi.
Šioje byloje neįmanoma buvo tvarką pakeisti, neturint suvereno galių. Bet nei tauta, nei atskiras asmuo jokių galių savo ežiose tvarkytis neturėjo.
Todėl Lietuvos nepriklausomybės klausimas labai organiškai tuomet įsirašė greta visų kitų (net asmeninių) nepriklausomumo siekių, nes žmonės suprato, kad be vieno nebus ir kito. Nupūtę romantizmo dulkes nuo valstybingumo praeities „abrozdų“ mes pamatysime, kad Baltijos kelyje rankomis susikibo toli gražu ne vien tik žmonės, užvaldyti laisvės idėjos, bet ir piliečiai, laisvę suvokę kaip galimybę turėti.
Nežinau, kurių buvo daugiau. Kad suprastume šią politinę priešpriešą, reikėtų nuodugniau pastudijuoti mūsų dviejų pagrindinių partijų raidos istorijas, partijų, kurios priėjo prie to paties liepto galo, ant kurio lentų užrašyta: „Turėti“.
Apgailėtina, jei mūsų valstybės strategai savo veiklos filosofiją grindžia tik šiuo obalsiu. Tuomet niekas neturėtų stebėtis mūsų emigracija, kai yra daugybė valstybių, kurios turėjimo problemą išsprendžia geriau nei mes, o buvimo lygtis sprendžiame blogiau nei kiti.
Bet grįžkime dabar prie idėjos, ar įmanomas dabar Lietuvoje naujas sąjūdis? Ir taip, ir ne.
Neįmanomas dėl to, kad žmonės bijo prarasti tai, ką turi: darbą, turtą, įvaizdį visuomenės akyse, savo gyvenimo privatumą, žodžiu, turėjimą. Toks žmogus neis į mitingą ir nerizikuos prarasti to, ką yra išsikariavęs ir įsigijęs, nes tai yra jo būties pagrindas.
Šį bei tą turinčiam žmogui visados kirba nesaugumo jausmas: jį gali apvogti, gali pradėti tikrinti valstybės tarnybos, užsakomieji – apšmeižti ir apjuodinti, kad nepasirodytų per mažai. Atsargus žmogus, turėdamas tai galvoje, niekados neis į jokį mitingą, net jei jame bus ginamos jo teisės ir laisvės.
Toks nori ne būti, o turėdamas išbūti. Juokingiausia tai, kad mūsų valstybę ištikusioje nedalioje net ir neturintys nieko patys sau mano, kad kažką dar turi ir „turėjimo – buvimo“ dilemą sprendžia kaip nuolankūs baudžiauninkai.
Su tokia filosofija Lietuva yra pasmerkta žlugimui, net jei ją gintų ir saugotų ES, NATO, net jei ją saugotų marsiečiai iš kosmoso pagal kokias nors kosmines direktyvas.
Mes neturime kitos išeities, privalome išbristi iš šios partokratinės klampynės, jei neišsikapanosime – pasigailėsime labiau nei po 1940- ųjų, nes mūsų tautos kamienas šiandien yra labiau pažeistas nei bet kada kitada.
Išsigelbėti ir išlikti gal ir įmanoma. Jei tautos šerdis – esminis jos buvimo , o ne turėjimo matmuo yra jos kultūra – ne pramonė, energetika ar „chruščiovkių“ renovacija, kaip mūsų „politikai“ nori mums įteigti, tai galite būti ramūs – kultūros žmonių dauguma liks savo vietose – katakombose.
Ten jų ir ieškokite. O kad valstybėje tvarkos imtų keistis į gerąją pusę, receptas labai paprastas.
Visų pirma spauskime valdžią, kad būtų pakeisti savivaldos ir Seimo rinkimų įstatymai. Rinkime tik pažįstamus, žinomus žmones visuose valdžios lygiuose, o ne partijų sąrašais deleguotus manekenus.
Save gerbiantiems žmonėms tikrai nemiela gyventi pseudovalstybėje.
pseudo- (Informatika) – priešdėlis, reiškiantis įvardijamo dalyko netikrumą, tariamumą, melagingumą
Komentarai (74)
Hello, Neat post. There is an issue with your website in internet explorer, would check this? IE still is the market chief and a big part of people will omit your excellent writing because of this problem.
:).Aciu.
aciu,kad esi cia..
Kvepavimas Atrask ,kurdamas nepertraukiamo galvojimo tarpus,vidine erdve. Be tokiu tarpu tavo mastymas taps besikartojanciu,neikvepianciu,neturinciu jokios kurybines kibirksties,kaip kad yra daugeliui planetos zmoniu. Tu neturi nerimauti del tu tarpu trukmes. Kelios sekundes yra pakankamai gerai. Palaipsniui,be jokiu papildomu tavo pastangu, jie patys ilges. Daug svarbiau nei ju trukme yra tai kaip daznai tu tai darysi,nes tokiu budu i tavo kadsienius darbus isiterps erdve. Kai kas neseniai man parode dideles dvasines organizacijos metines programos bukleta. Idomiu uzsiemimu ir seminaru ivairove ir gausa padare ispudi. Tai man primine "svediska stala" kai is dideles ivairoves gali pasirinkti tau patinkanti patiekala. Tas zmogus manes paklause ar negaleciau rekomenduoti viena ar du kursus." As nezinau atsakiau. Jie visi atrodo tokie idomus. Bet viena as tikrai zinau",pridejau." Stebek savo kvepavima taip daznai kaip tik gali,kai tik prisimeni. Daryk tai vienus metus,ir tai bus labiau transformuojanti galia,nei visu kursu lankymas. Ir tai nemokama". Demesio sutelkimas i kvepavima atitrauks demesi nuo galvojimo ir kurs erdve. Tai vienas samoningejimo budu. Nors pilnas samoningumas jau yra cia tik neisreikstas,o mes esame cia tam kad inestume ji i si lygmeni. Buk demesingas kvepavimui. Stebek pati kvepavima. Jausk kaip oras ieina ir iseina is kuno. Stebek kaip issipucia krutine ir pilvas ikvepiant ir kaip nezymiai susitraukia iskvepiant. Vienas samoningas ikvepimas (du ar trys butu dar geriau). atliktu daug kartu dienoje,yra idealus budas inesti erdves i tavo gyvenima. Net jei tu medituoji stebedamas savo kvepavima dvi ar daugiau valandu,ka kai kurie zmones daro,bet ir vienas ikvepimas yra tai i ka tau reikia sutelkti demesi ir kam tu turi tapti budriu. Visa kita yra prisiminimai ir ateities projekcija,kitaip sakant, mintys. Kvepavimas is tikro nera tai ka tu darai,o yra tai ka tu stebi vykstant. Kvepavimas vyksta savaime. Tai daro kuno intelektas. Visa ka tu turi daryti,stebeti tai. Tame nera nei pastangu nei itampos. Taip pat stebek ikvepimo trukme ir ypac iskvepimo pabaigoje esanti, pries ikvepima,sustingusios ramybes momenta. Daugelio zmoniu kvepavimas yra nenaturaliai negilus. Kuo labiau sutelksi demesi i kvepavima,tuo labiau atsistatys naturalus kvepavimas. Kadangi kvepavimas neturi to kas vadinama forma,jis nuo seno laiku buvo prilyginamas dvasiai-beformei gyvybei." Dievas is zemes dulkiu suformavo zmogu ir per nosi ipute gyvybes kvepavima ir zmogus atgijo." Vokiskai kvepavimas vadinamas -atmen -,pavadinimas atejo is senoves Indijos(Sanskrito) zodzio Atman,reiskiancio ikvepianti dieviska dvasia. Faktas kad kvepavimas neturi formos yra viena priezasciu kodel budriai kvepuojant tai tampa ekstremaliai efektyvus budas inesti, didinancia samoninguma, erdve i tavo gyvenima. Tai idealus meditacijos objektas, o tiksliau butent todel kad jis ne objektas ir neturi formos. Kita priezastis ta,kad kvepavimas yra toks subtilus ir nezymus fenomenas,"maziausias dalykas",anot Nyces kuris suteikia "didziausia dziaugsma". Ar jus praktikuosi demesinga kvepavima,kaip meditacijos forma, ar ne yra tavo reikalas. Taciau iprasto ,zinomo meditavimo forma,nera kasdienio erdves i tavo gyvenima inesimo pakaitalas. Budamas demesingu savo kvepavimui busi priverstas buti Dabarties momente - tai ir yra visos vidines transformacijos raktas. Kai tu samoningai kvepuoji,tu esi absoliuciai tikroveje. Taip pat zinok,kad tu negali tuo paciu metu galvoti ir buti sutelkus demesi i kvepavima. Samoningas kvepavimas sustabdys tavo prota. Bet,tai toli grazu ne tai kas buna esant transe ar snuduriuojant,tu esi visiskai budrus ir labai demesingas. Tu nepuoli zemiau galvojimo,o pakyli virs jo. Ir jei paziuresi atidziau,tu pamatysi kad tie du dalykai -pilnas izengimas i Dabarties momenta ir nustojimas galvoti,neprarandant samones - yra vienas ir tas pats:is erdves kylantis samoningumas. Eckhart Tolle
Prabudimas 1. Prabudimas yra samones virsmas,kai atsikriamas galvojimas ir budrumas. Daugeliui zmoniu tai nera veiksmas,o procesas kuri jiems reikia praeiti. Net,tie reti zmones kurie patiria staigu ir daramatiska ir atrodo negriztama prabudima,vis tiek turi isgyventi procesa kurio metu nauja samones busena uzvaldys juos ir pakeis viska ka jie bedarytu ir tokiu budu taps ju gyvenimo dalimi. Vietoje to,kad butum pasimetes savo apmastymuose,prabudes tu suvoki save kaip uz visa to slypinti budruma. Galvojimas nustoja buti sau tarnaujancia autonomiska veikla,kuri savinasi tave ir valdo tavo gyvenima. Budrumas perima tai is galvojimo. Vietoje to,kad mastymas butu atsakingas uz tavo gyvenima,jis pradeda tarnauti budrumui. Budrumas yra samones rysys su visatos intelektu. Kitas tai apibudinantis zodis Tikrove:samoningumas be minciu. Prabudimo proceso inicijavimas yra dovana tau. Tu negali to padaryti pats,negali sukaupti kazkokiu kreditu tam. Cia nera jokio nuoseklumo,jokiu logisku zingsniu to link,nes tai patiktu protui. Tu neprivalai tapti to vertu. Tai gali pirma buti dovanota nusidejeliui o ne sventajam,bet nebutinai. Stai todel Jezus asocijuojamas su bet kuriuo zmogumi,ne tik gerbiamuTu nieko negali padaryti,kad prabustum. Ka tu bedarytum,tame bus ego bandantis prisijungti prie prabudimo ar nusvitimo kaip labiausiai vertinama vertybe ir tuo paciu pateikdamas save svarbesniu ir didesniu. Vietoje to,kad prabustum,tu pridedi tik prabudimo apibrezima ar proto isivaizdavima to kaip atrodo prabudes ar nusvites asmuo ir tada bandai gyventi pagal ta ivaizdi. Gyvenimas pagal ivaizdi kuri apie tave turi kiti zmones ar tu pats turi, yra netikras gyvenimas,tai yra ego vaidinamas vaidmuo. Taigi,jei tu nieko negali padaryti,kad prabustum,tai jei tai kol kas neatsitiko,kaip tai gali buti pirminis tavo gyvenimo tikslas? Argi tikslas netalpina savyje to,kad tu turi kazka daryti kad ji pasiektum? Tik pirmas prabudimas,pirma samones be minciu patirtis tau nutinka,kaip dovanojimo aktas , jokiu tavo pastangu nereikalaujantis aktas. Jei si knyga tau atrodo nesuprantama ir beprasme,reiskia tau dar to nenutiko. Jei kazkas tavyje atsiliepia i tai,jei tu kazkaip tame iziuri tiesa,tai reiskia kad procesas jau prasidejo. O jei jis viena karta prasidejo,tai yra negriztamas,nors gali buti ego stabdomas. 2. Kai kuriems zmonems sios knygos skaitymas gali inicijuoti prabudimo procesa. Kitiems jos fukcija suprasti,kad procesas jau prasidejo ir ji suintensyvins ir pagreitins procesa. Kita sios knygos funkcija padeti atpazinti ego juose kai jis bandys perimti kontrole ir uztemdyti kylanti budruma. Kai kurie prabus kai jie taps demesingi savo mintims,ipatingai nenutrukstamoms negatyvioms mintims su kuriomis jie gal but susitapatine visa gyvenima. Tai ir yra budrumas,demesingumas mintims,bet tai nera tu minciu dalimi. Koks rysys tarp budrumo ir mastymo? Budrumas yra erdve kurioje egzistuoja mintys kai erdve tampa samoninga pati sau. Jie viena karta tu jau patyrei budruma ar tikrove,tu ja pazysti pats. Tai daugiau nera tik apibrezimas tavo galvoje. Tuomet tu gali samoningai pasirinkti buti labiau tikroveje ar nesustojamai ir beprasmiskai galvoti. Tu gali pakviesti tikrove i savo gyvenima,taip sakant padaryti jai vietos. Su dovanotu prabudimu,ateis ir atsakomybe. Tu gali tebesielgti taip lyg nieko nebutu nutike, arba tu gali pamatyti viso to reiskminguma ir kylanti budruma tavyje. kaip svarbiausia kada nors tau nutikusi dalyka. Atsiverimas apsireiskianciam samoningumui ir sio pasaulio nusvitimui tuomet taps pirminiu tavo gyvenimo tikslu. "As noriu pazinti dievo prota"-sake Einsteinas." Visa kita tik detales". Kas yra dievo protas? Samoningumas. Ka reiskia pazinti dievo prota? Buti budriu. Kas yra detales? Tavo isorinis tikslas ir visa kita kas vyksta isoreje. Taigi,tol kol tu lauki kazko svarbaus nutiksciancio tavo gyvenime,tu gal nesupratai kad svarbiausias galintis nutikti zmogui dalykas jau nutiko:mastymo nuo budrumo atskyrimo proceso pradzia. Daug zmoniu kurie zengia pirmuosius prabudimo zingsnius nebera tikri as yra ju isorinis tikslas. Tai kas valdo pasauli,daugiau nebevaldo ju. Aiskiau matydami musu civilizacijos beprotybe jie gali jaustis svetimi juos supanciai kulturai. Kai kurie jauciasi apsigyvene negyvenamoje,tarp dvieju pasauliu plytincioje zemeje. Jie daugiau nera valdomi ego,o kylantis budrumas dar pilnai netapo ju gyvenimo dalimi. Vidinis ir isorinis tikslas dar nesusiliejo. Eckhart Tolle
ĮKAITAI Lietuvos politikoje santykiai yra tokie supinti ar specialiai supainioti, kad visuomenė nori nenori tampa tų santykių įkaite. Didžiausią įtaką ir tuo pačiu žalą Lietuvos Nepriklausomybei bei joje kuriamai demokratijai, net ir praėjus 22 metams po Kovo 11-os dienos, mano supratimu, tebeturi tos prosovietinės jėgos ar jų perėmėjai, kurias sovietmečiu buvo teisinga vadinti kolaborantais. Sovietinis okupacinis režimas iš Lietuvos buvo priverstas atsitraukti, tačiau jo išugdyti ištikimi kadrai niekur nedingo. Jie kiek "mankurtiškai" persidažę ir prisitaikę prie naujos aplinkos tapo lyg ir kokia "penktaja kolona", pataikaujančia Rytų imperijos interesams. Kokie yra ryšiai tarp "kremlinų" bei tos šalies ekonomikos "banginių" interesų ir Lietuvoje gyvenančių, t. y. tų, kurie pagal V. Putiną, "nebūna buvę" - turėtų aiškintis tos teisėsaugos tarnybos, kurioms tai daryti privalų pagal jų funkcijas bei pareigas. Pasiekti galima būtų kur kas daugiau, jei tvirtai žinotumėm, kad tarp tų 1500 išsiliustravusių "bildukų" neliko tokių, kurie pasiliko slaptai tarnauti seniems šeimininkams. Gali būti, kad išgabentose į sojūzą KGB bylose yra tokių kompromatų, kurie padaro nuolankiais tarnais net ir tuos politikus ar valdininkus, kurie yra tapę buvusios KGB žinybos informacijos įkaitais. Tai sudėtinga problema ir ją išspręsti nebus lengva. Tas kompromisinis, gal tuo metu netgi pozityvus žingsnis, leidžiantis prisipažinti bendradarbiavus, gali tapti tam tikru stabdžiu dar ilgą laiką. Manau, kad tame susitarime turėjo būti iškelta viena esminė sąlyga. Prisipažinus apie savo tamsią praeitį, galima likti buvusiu "bilduku - incognito" tik tuo atveju, jei nepildai anketos, kuriame yra tokio pobūdžio klausimas. Jei pildai, privalu nemeluoti, nes suteikti tokios teisės neturėjo jokia liustracinė komisija. Tai įrašyta "Dekaloge" ir taškas. Atgavus laisvę ir prasidėjus "prichvatizacijos" absurdams, nemažai "hegemono" partijos nomenklatūrininkų bei jų padėjėjų "komsomolo" aktyvistų patapo aktyviais politikais ar turtingais, respektabiliais verslininkais. Beje, dažnai ir su nusikaltėlių pagalba, kurie taip pat suskubo ir savo dalį pasiimti, jei po žeme jų pačių "draugeliai" nepakišo. Visoje šioje sumaištyje laimėti galėjo ir tie, kurie turėjo galimybę rinkti informaciją apie neteisėtas veikas "prichvatizacijos" periodu. Ta informacija gali ir šiandien padaryti kai kuriuos veikėjus įkaitais tų, kurie tokią informaciją slaptai saugo ir ja, reipanorėję, pasinaudoja. Nepaviešinta informacija apie nusiklastamas veikas -niekšeliams vertinga visais atvejais. Jei kuris nors politikas, valdininkas ar teisėsaugos darbuotojas žino apie turimus jo atžvilgiu kompromatus, tai jis tampa tos informacijos turėtojo įkaitais. Niekas nėra nuo to apsaugotas... nuo žemiausio iki aukščiausio posto. Pastaruoju metu atsiranda įtarimų, kad net ir įvairios priklausomybės nuo žalingų įprocių ar keistos potraukių orientacijos gali tapti kompromatine medžiaga. Jei ji persipina su nusikalstama veikla, tampa dar labiau įkaitą įtakojantis veiksnys. Neturiu daug iliuzijų, kad net ir pačios teisėsaugos institucijose absoliuti dauguma yra absoliučiai "skaidrūs ir švarūs". Gal daug kas buvo ne visai sąžiningas atlikdamas savo pareigas ar net yra padaręs tai, kas vadintina nusikalstama veika. Kas turi tokią informaciją, gali pasijusti labai įtakingu ir galingu. Kaip nusikratyti tokios praeities kupros? - patarti sunku, nes kiekvienas atvejis individualus. Karjeros atsisakymas ar net sąžiningas prisipažinimas - sunkiai pakeliamas daugumai įkaitų, tačiau tas, kuris ryžtasi, gali pajusti didelį sąžinės džiaugsmą. Manau, kad toks pojūtis žmogaus gyvenime yra labai vertingas įvairiomis prasmėmis. Gyvename šalyje, kurioje svarbų vaidmenį turi politinė partinė sistema. Liūna stebėti, kai politiniais įkaitais tampa ne tik atskiri politikai ar valdininkai, o net pačios partijos. Vienais atvejais jos tampa priklausomos nuo neskaidraus finansavimo, kitais nuo kokio specialaus "rezidento", turinčio daug lėšų ir prisirinktų kompromatų. Net ir pačių partijų viduje kartais galima pastėti tikras įkaitų dramas. Atsiranda įžūlių ir ageryvių aktyvistų, kurie patys pamindami moralumo principus, priverčia tai daryti ir savo partijos kolegas. Neminėsiu pavardžių, nes tada tektų rašyti ilgą komentarų ciklą. Apsidairykime ,įsigilinkime į įvairius procesus ir atvejus ir galime patys nesunkiai pastebėti krūvą pavyzdžių. Lietuva atsikovojo laisvę, tačiau joje ir toliau yra daug nelaisvų žmonių. O juk laisvės savoka neapsiriboja tik valstybės savarankiškumu. Jei asmuo tampa nelaisvu savo veiksmuose, jei jam tenka rinktis žeminantį prisitaikėliškumą ar net emigraciją, tai tokio piliečio laisvė būna labai suvaržyta. Tamtumėm gerokai laisvesni, jei sugebėtumėm labai apdairiai ir prasmingai pasinautoti savo, kaip rinkėjų teisėmis. Jomis tenka naudotis retai, todėl atsakomybė lemtingą dieną dar labiau padidėja. Jei mes nesugebame atsikratyti valdžioje vietinių neokomunistinių jėgų? - dar galima šiaip taip suprasti, tačiau kai mes balsuojame taip, kad net LKP palikuonys tampa įkaitais imperijos statytinių, tai ir gaunasi vaizdelis, susuktas iš trijų pirštų kombinacijos. Lyg mums dar būtų maža to, kad lietuviški kairieji yra patapę korupcijos, kontrabandos ir neskairių finansavimų įkaitais. Kai prie jų prisideda "burokinės pajėgos" - gaunasi ištisas galingas frontas, kurį mes patys rinkėjai susikūrėme. Po to virkaujame, kad ir vėl kažkas net taip, kaip mums norėtųsi. Tad ir privalome apsipręsti ko, pagaliau, mes norime? Vėl tapti "severo zapadnym krajem" ar europinius standartus kuriančia šalimi, kur būtų prasminga ir gera gyventi ne tik mums patiems, bet ir sekančioms mūsų kartoms.
koks antras zingsnis kai jau pamatai?
Protas zmogui duotas tam kad jis padetu orientuotis,rasti sprendimus,numatyti veiksmus ir t.t.Bet irankis pereme valdzia,jis itikino,kad jis yra tavo esme,bet tai klaida.Tu nesi tavo protas,tavo esme nera protas,protas tera labai geras irankis.
labas;tai protas yra kalejimas?
EGO.Skaudulys. Didziaja dali zmoniu mastymo dali,sudaro automatinis,kartotinis galvojimas. Tai proto busena kuri neturi realios paskirties. Grieztai kalbant,jus negalvojate:taip nutinka,kad jus galvojate. Nuostatoje "As galvoju" yra valingas veiksmas. Tai reiskia,kad jus kazka darote ir kontroliuojate ta veiksma,bet jei norite gallite to nedaryti. Daugelis zmoniu neturi sio pasirinkimo." As galvoju",tai toks pats neteisnigas issireiskimas kaip "As virskinu"ar"As cirkuliuoju krauja",Virskinimas,kraujo cirukiacija,mastymas yra jusu valiai nepaklustantys veiksmai. Balsas galvoje turi savo atskira gyvenima. Daugelis zmoniu paklusta tam balsui;jie yra valdomi minciu,proto. Ir tol kol protas yra salygojamas praeities,jus verciami pergyventi praeiti vel ir vel. Rytieciai tai vadina karma. Kai jus esate susitapatine su tuo balsu,jus to aisku nepastebite ir nesuvokiate. Jei jus zinotumete tai,jus is to issivaduotumete. Jus galite buti valdomi tik tokiu atveju,jei to nezinote. Per tukstancius metu zmonija vis labaiu uzvaldoma proto,nesuprasdama,kad tas kas juos valdo nera "tu pats". Netikras saves jautimas -ego-pradejo egzistuoti per visiska susitapatinima su protu. Ego "tankumas" priklauso nuo to kiek jus-samone-yra susitapatinusi su protu,tai yra galvojimu. Mastymas tera tik maza samones visumos dalis,visumos kas tu esi dalis. Kiekvieno asmens susitapatinimo su protu laipsnis yra skirtingas. Kai kurie zmones megaujasi ilgesniais ar trumpesniais laisves nuo to periodais,ir ramybe,dziaugsmas,gyvybingumas kuri jie patiria tais momentais,daro gyvenima vertu gyventi. Tais momentais jie patiria kurybiskuma,meile ir atjauta.. Kiti yra nuolatinai ikalinti ego busenoje. Jie yra svetimi sau patiems,kitiems ir juos supanciam pasauliui. Ziurint i juos gal pastebesite itampa ju veide,turbut surauktus antakius ir susvetimejusi, nieko nematanti zvilgsni. Didzioji ju demesio dalis yra sutelkta i mastyma,todel is tikruju jie nemato ir negirdi jusu. Jie nedalyvauja jokioje esamu laiku vykstancioje situacijoje,ju demesys praeityje arba ateityje,kas aisku egzistuoja tik galvoje,minciu formoje. Arba jie bendrauja su jumis vaidindami kuria nors role. Dauguma zmoniu yra svetimi tam kas jie yra ir yra tiek nuo visu nutole,kad ju elgesys ir bendravimas yra daugumos ivardijama kaip veidmainiavimas ir tik tie kurie yra tokie pat,to nepastebi. Susvetimejimas reiskia,kad tu nesijauti gerai jokioje situacijoje,jokioje vietoje,su jokiu zmogum,net su savimi. Tu vis bandai patekti "namo",bet niekada nesijauti namie. Kai kurie garsus rasytojai kaip Franz Kafka,Albert Camiu,T. S. Eliot ir James Joyce vertino susvetimejima kaip egzistencine zmoniu dilema,ko gero jausdami ta jausma ir giliai savyje ir todel taip meisriskai isreiksta ju darbuose. Jie nesiulo iseities,bet ju indelis masinio zmoniu elgesio sutrikimo atspindejimas,kad visi tai galetu aiskiau pamatyti. To pamatymas yra pirmas zingsnis issilaisvinimo link. Eckhart Tolle
prisiminti seną kaip pasaulis taisyklę.Politiniai ir ekonominiai perversmai prasideda tik tada, kai įvyksta finansiniai perversmai.Mums, geriausiu atveju, paruošti marionečių ar statistų vaidmenys.
jokiu nauju sajudziu jau nesukursime. Dalis musu zmoniu gyvena neblogai ir jiems nusispjauti i viska,i mergaites tragedija taip pat. Stai vasara, mitinge Kaune einant visiems dalyviams Laisves aleja,kiek sedinciu lauko kavinese saipesi,gal kiek gerianciu alu ir kava pakilo ir prisidejo prie mitinguotuoju? Ne vieno. Ir tai Kaunas,kur turetu buti gaji lietuvybes dvasia,pasipriesinimas neteisybei.?! Deja,baime jau tvyro aplink,nes drasesni zmones tuoj persekiojami,jie sekami,keliamos bylos,teismai. Todel nesmerkiu ir nesmerksiu Venckienes, kaip ne kurie cia komentuojantys, uz konformizma. Ka ji laimes sededama kalejime,ka jus ,to siekiantys, pikasai ir panasus,is to turesite? Moters tame kalejime galimai laukia prazutis,negi nematote,kas dabar vyksta? Negi norime tureti dar viena auka? Manau,kad tie komentatoriai,smerkdami Venckiene, tiesiogiai ar netiesiogiai nori ja prazudyti, o tai naudinga tik dabar laiminciuju tinklui. Manote,kad ja uzstos Patackas su savo konservatoriais? Nejuokinkite. Matet, kaip pasielge visi konservatoriai seime birzeli? Tad tegu laikosi si nelaiminga moteris nors uz siaudo. Stiprybes jai.
Norite nauja sajudi, pradekime rinkti savo prezidenta, pasiulikime 100 kandidatu ir slifokime jos, kol liks 2-3 kandidatai, kitaip vel turesime Dasa Polikarpovna,arba ka nors is KGB rezervo. Pastoviai reikia rasyti,rasyti ir rasyti, kelti klausima apie buvusiu ir esamu vadovu rysius su KGB ir lietuviska kamora [koza-nostra]. Sekantis etapas - savivaldybos ir meru rinkimai...
Darbo partija ir „Drąsos kelias“: ar sudarinėjami užkulisiniai susitarimai? (pas “alfistus”) KOMENTARAS Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Seimas Mišrioje frakcijoje kieto vyruko sulaukė. Tokio nei pastumsi, nei apie pirštą apvyniosi. Ar jis savo žinias panaudos tik “Vardan tos…” – dar pamatysim. Bet kuriuo atveju, šis P.Urbšio interviu, mano nuomone, parodo, kad tiesos kelio paieškos šiam naujam politikui savo esme nėra svetimos. Verta atkeripti dėmesį į pastebėjimą, kad į Konstitucinį teismą galima kreiptis net ir tada, jei Seimo dauguma turės nusistatymą sustabdyti į pabaigą einantį “Darbo partijos” sukčiavimo bylos procesą. Tik paskutinį mėnesį pastebiu žiniasklaidoje vieną kitą pyptelėjimą, kad neišsiaiškinta 25 milijonų Darbo partijos gautų litų kilmė. Kol kas būdavo kalbama tik apie išleistą 23mln lt sumą ir nesumokėtus mokesčius valstybei. Apie neskaidrių lėšų gavimą nuolat, bet be atgarsio, papypsiu jau nuo pirmojo pranešimo apie teisėsaugos gautus šios 25 mln litų sumos duomenis. Susidarė netgi toks vaizdas, kad niekam tai nerūpėjo. Net ir teisėsaugai. Tada norėdavosi paklausti, už kiek galima Lietuvoje nusipirkti visą politiką? Gal tik vieno milijardo pakaktų? Ar dviejų? Gal koks ponas Viktoras tik apsižvalgyti ir paskaičiuoti visa tai buvo kieno nors atsiųstas? Gal tie viešumoje pasirodę gandai, kad Rusijos imperijoje intensyviai buvo svarstoma, kiek Lietuvoje gali kainuoti kokio politiko ar valdininko kėdė, buvo ne be pagrindo? Sklandė ir toks gandas, kad per 2000 Seimo rinkimus “kniaziui” viena seimūno galva kainavo po vieną “limoną” (milijoną). (Atsiprašau, už žargoną, tačiau “otkatinėje” sistemoje jis labiausiai tinka). O juk tada Darbo partija gavo 39 vietas mūsų parlamente. Tad paskaičiuokime… P. Urbšys gan taikliai vertina kai kurių “Drąsos kelio” frakcijos narių galimus pokiliminius susitarimus. Skaudu tai suvokti tiems, kurie gynė mergaitės globėją ir jos globotinę iš Klonio gatvės priemonėmis, kokių Lietuva dar niekada nebuvo mačiusi. Budėti paromis bet kokiu oru gatvėje ir po to sužinoti, kaip pigiai ginamasis parsiduoda toms jėgoms, kurios labiausiai įtakoja teisėsaugos neskaidrumą. Tai panašu, kaip gauti šlapiu skuduru per veidą, jei ne dar skaudžiau. Turiu teisę taip kalbėti, nes nemažą dalį savo laisvalaikio paaukojau “D. Kedžio istorijos” pynėms suvokti. Nesigailiu tų pastangų, nes visados tą dariau tik viešų interesų gynimui. Kaip idealistas nebuvau suprastas pragmatikų ir taip dažnai būna mūsų gyvenimiškuose santykiuose. Ne kartą esu raginęs teisėjos apsiaustą nusiėmusią N. Venckienę paaiškinti savo politines pažiūras. Pagaliau jas išreiškė savo viešais pasisakymais ir balsavimais, kurie, manau, dar nebuvo paskutiniai. Jei politinės brandos N. Venckienė per savo trumpą gyvenimą nesukaupė, tai tą galima suprasti. Visaip būna… Tačiau taip skubiai keisti vėliavos spalvą, mano supratimu, tikrai nederėjo. Dabar yra kaip yra. Geriau tą mums, eiliniams piliečiams suvokti Seimo darbo pradžioje, negu jam įsibėgėjus. Tampa vis aiškiau, kad “Drąsos kelio” frakcijos daugumą sudaro “trojkos” gerbėjai ar prisitaikėliai. Jei tik tiek tesuvokiama bei tesugebama, tai drąsiai galima prognozuoti, kad politinės ateities tokie, atseit, kovotojai už tiesą ir teisingumą neturi. Nes jie “ATSEIT” kovotojai, jau skęstantys manipuliacijų pelkyno akivare. Žiauruir skaudu taip sakyti, bet tiesos kelio paieškos – svarbiau. Vis drąsiau “Darbo partijos” ir jos vadovų istorijoje pakalbama apie “galimą Rusijos slaptųjų tarnybų vaidmenį.” Primena apie tai ir P. Urbšys. Tad ir iškyla klausimas, kaip tas vaidmuo pasireiškia? Ar per 22 nepriklausomybės metus mums pavyko sulaužyti “penktos kolonos” stuburą? Daug pastebimų procesų šalyje rodo, kad dar ne. Ko ruošiamės laukti? Kad NATO mus apgintų? Prasmingas toks jausmas, tačiau einam prie to, kad dalis Tautos jau yra praradusi imunitetą prieš imperinį virusą. Skaudžiausiai būtų, jei ir ginti neliktų ką. Kur tada? “Saulės” atsivežti? Gal prie įprastinių “antibiotikų” mūsų mąstymas jau priprato. Tada tik ir belieka pasišaipyti iš anksčiau buvusių šventų žodžių: “Tevynė, meilė jai, savo Tautai, patriotizmas ir t. t.” Nebemadingi , atseit, patapo. Gal laikas baigti tyčiotis patiems iš savęs. Esame sena, garbinga, darbšti ir gabi Tauta, turinti puikiai išvystytą kalbą, kultūrą, tradicijas ir t. t. Nesileiskime būti apkvailinti ir supirkti jokiems “benderiams”, “ereliams”, “utiuginėms kunigaikštienėms” ar pan. Tikiu, kad tam užteks mums, kaip sakoma, politinės valios. Jei politikams jos pritrūks, Tautos daugumai – ne…
Atleiskit už neištaisytas klaidas 36-ame komentare. 37-am. "Asmuo, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, neturi teisės tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į seimo narius nei vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų" Jūsų papildymas telpa šios išvados rėmuose. Esu pradėjęs praėjusių rinkimų analizę-skaičiavimus. Jau pirminėje stadijoje atsiranda didelė tikimybė jog rinkimai buvo klastojami, tolesni detalūs skaičiavimai parodytų kieno naudai tai buvo daroma. Rašau "tikimybė", kadangi galutinį klastojimo patvirtinimą galima gauti tik disponuojant detaliais VRK turimais duomenimis. Kad reiktų keisti rinkimų įstatymą nekyla jokių abejonių. Tik kokiomis priemonėmis tai padaryti? Vienintelė mums palikta galimybė,- referendumas, kas praktiškai yra neįmanoma. Nors kas žino ir neįmanoma kartais tampa realybe. Ir jei tokiu būdu neįmanoma ką nors pakeisti, jieškokim kitų būdų. Pvz. ; dėl savivaldybių rinkimų, steikime tų savivaldybių partijas su savais įstatais jog tų partijų nariais gali tapti tik tose savivaldybėse gyvenantys asmenys, " Vilniaus savivaldybės partija", "Kauno savivaldybės partija" ir t. t. viso gautūsi 60. Na bet ką padarysi jei kai kas taip užsižaidė partiniu diktatu. Seimo rinkimuose savivaldybės galėtų sudaryti koaliciją. Neabejoju, jog tokiu būdu tradicinės partijos išnyktų labai greitai. Pagal deklaruojamus principus, "demokratinius", didelę, galbūt net didžiausią įtaką turi savivaldybės. Netiesiogiai, bet per piliečių įtraukimą ar atstumimą valstybės valdyme. Susidurdami su partiniu diktatu žmonės iš vis tampa apolitiški. Daug kas žmones "kala prie kryžiaus" už jų abejingumą valstybės reikalams. Tačiau esamomis salygomis turime dar visai neblogą rezultatą ir su laiku jis tik gerės.
neabejotina - būtina KEISTI RINKIMŲ ĮSTATYMĄ. NE PARTOKRATIJAI
Sąjūdžiu pradės grįžti emigrantai...Budėti Sąjūdyje.
"Išsirinkome Seimą, kuriame nėra nei tikros pozicijos, nei tikros opozicijos". ne issirinkome, bet parinko. jau neuztenka antikonstituciniu rinkimu istatymu, jau ir parenkami seimo nariai is "partiju sarasu" pagal "palubinius" skaiciavimus.
Nekabinkite makaronų. Niekados nebuvau DK nariu, paprasčiausiai kalbėjau apie šlykšrų falšą ir neįtikinančius scenarijus, kuriuos kūrė mūsų slaptosios tarnybos ir joms talkinanti teisėtvarka.
o ar buvo alternatyva toms sisteminems partijoms? realios alternatyvos nebuvo. as, pvz. , balsavau uz dk vien del patacko, bet zinojau vusa ju sarasa ir labai abejojau. ull is viso aferisto matuleviciaus vadovaujama. o jusu mistinis sarasas, jei butu virtes realia partija su tais zmonemis, kurie buvo sarase, turejo sansu. bet partijos nebuvo, informacija ne per daug apsisvietusiai tautai buvo issklaidyta ir nesuprantama. taigi nereikia verkti, kad tauta neteisingai pasirinko. visame pasaulyje balsuojama uz bent jau pazistamus veidus.
Sveikinu tapus Žiegždrių didvyriu
labas;dirbau reklamoj.taip ,ten produkta reikia pateikti taip,kad pirktu,o tai yra laaabai sunku.po darbo reikedavo 4 val. ,kad grizti i save.o kas liecia daigtus,tai eksperimentuoju puse metu atsirisus nuo televizoriaus ir saldytuvo,bet uztat su kompiuteriu jau tapau ,,vienu kunu'') siandien pas mus prisnigo..)
Ta sovietine sistema pazinojau labai gerai.Man 54 metai.:)
Na kad ir as toje revoliucijoje dalyvavau.:)Kai tik Landzbergis paprasydavo,kad susirinktumeme prie parlamento is karto viska metes vaziudavau. :)
tai, kad "dainuojančią revoliuciją" darėme mes, užaugę kitoje kultūroje, jūs, užaugę dabartinėje kultūroje arba išlakstėte arba įsivaizduojate esą pranašesni už mus, nes užaugote kitoje sistemoje, tik nepamirškite, kad jus mulkina ne mažiau nei savo laiku mulkino mus. Mes dar mokėjome skaityti tarp eilučių, jūs gi, tikite viskuo, ką pamatote televizijoje ar perskaitote laikraštyje (ir internetiniame)
Man užtenka vieno Venckienės noro išsaugoti sukčiui neliečiamybę. O autorius ėjo su ja. Tad neprikviesit daugiau tikėti jumis. O rinkimų keitimas nieko nepakei. Vienmandatėse juk nieko negavot. O viskas dėl to, kad nesąžiningai elgėtės. Ir ne TIESA jus vedė, jei norima Uspaskiui palikti dergti Lietuvą. Pasirodė jūsų partija su DP draugai, nes vadai jau susitarė.
Kiekviena mama savo vaika ismokina tu tiesu kurios jai buvo suteiktos jos mamos ir tik sugebeje issilaisvinti is sio uzburto rato,gali kazka keisti.Ko gero geriausia butu neismirti,o tapti samoningesniais ir tuo paciu to mokinti savo vaikus.Manau prie ju dar prisides vaikai isauge kitoje kulturoje.
kad turėjimas žmones sulaiko nuo išėjimo į gatves. Tada, eidami į mitingus, tikėjome, kad turėsime valstybę, kuri bus vienodai teisinga visiems, kad niekas neturės privilegijų, kad niekas piliečiams nemeluos, nebaus už tiesos siekimą, kad valstybės pagrindas bus TIESA ir TEISINGUMAS. Dabar gi matome, kad Maskvos siųstus privilegijuotusius pakeitė savi, kad tiesa yra viena - pinigai ir įtaka, kad paprastas žmogus smaugiamas labiau nei tada. Labai sunku vieną kartą nusvilus, kišti į ugnį rankas dar kartą. Kai išmirsime tie, kurie troško gerų permainų, bet gavo špygą, gal atsiras idealistų, kurie vėl kovos už geresnę valstybę, duok Dieve jiems sėkmės. Tik abejoju, man atrodo, kad dainuojančias revoliucijas daro idealistai, o valdžią gauna realistai.
Zmones dirbantys reklamos versle zino,kad norint parduoti daikta kurio zmogui is tikro nereikia,juos reikia itikinti kad tie daiktai prides kazko,to kaip jie mato save ar kaip juos mato aplinkiniai,kitais zodziais,prides kazko prie ju vertes jausmo. Jie tai daro pasakydami pavyzdziui,kad tas produktas jums pades issiskirti is minios ir todel jausites labaiu savimi. Arba jie sukurs jusu galvoje produkto sutapatinima su zymiu zmogumi arba jaunatviskai,patraukliai ir laimingai atrodanciu asmeniu,net senos izymybes atvaizdas atliks ta funkcija. Nezodiniu susitarimu isigydami si daikta,jus kazkokiu magisku pasisavinimo budu,jus tapsite tokiu kaip jie,arba tiksliau isvaizda panasus i juos. Taigi dauguma atveju jus perkate ne produkta,bet tapatybe. Dizaineriu etiketes yra kolektyvine tapatybe,kuria jus pirmiausia ir perkate. Tie daikati brangus ir todel "isskirtiniai". Jei kiekvienas galetu juos pirkti,jie prarastu savo psichologine verte ir viskas kas liktu-materiali verte,kuri yra tik nedidele dalis to ka jus sumokate. Visi daiktai su kuriais tapatinates labai ivairus,priklausomai nuo amziaus,lyties,pajamu,socialinio sluoksnio,mados ar supancios kulturos ir t. t. Viskas su kuo tapatinates yra turinysnesamoningas,neatsispiriamas noras tapatintis- strukturinis. Tai pagrindinis ego veikimo budas. Paradoksalu,kad tai kas palaiko vartojimo kultura,(bandymas rasti save daiktuose)neveikia:egopatenkinimas trumpalaikis ir todel jus ieskote daugiau,vis perkate ir vis vartojate. Aisku musu fizineje realybejedaikati yra reikalingi ir yra neisvengiama musu gyvenimo dalis. Mums reikia namu,drabuziu,baldu,irankiu,transporto. Taip pat yra daiktu kurie vertinami uz grozi ar kaip istorine vertybe. Mes turime gerbti daiktu pasauli,bet ne niekinti ji. Kiekvienas turi BUTI,tai laikina gyvenimo gyvybes forma,visu daiktu,visu butybiu,visu formu saltinis. Senoves kulturose zmones tikejo kad viskas,net taip vadinami negyvi daiktai turi dvasia ir siuo poziuriu jie buvo arciau tiesos nei mes esame siandien. Kai gyveni negyvame,proto abstrakciju numarintame pasaulyje,tu nejauti visatos gyvybes. Dauguma zmoniu negyvena tikroveje,bet konceptualizuoja ja. Bet mes negalime is tikruju gerbti daikta,jei mes naudojame ji tapatinimuisi su savimi,jei bandome rasti save per juos. Tai butent tai ka daro ego. Ego tapatinimasis su daiktais kuria prisirisima prie ju,pamisima del ju,pirkimo manija,kas ir kuria vartotoju visuomene ir ekonomines strukturas kurios turi vieninteli vertes mata-DAUGIAU. Nestebimas siekis daugiau,nesustojancio augimo siekis yra sutrikimas ir liga. Tai toks pat sutrikimas kuri demonstruoja is vezio lasteles,kuriu vienintelis tikslas daugintis,nekreipiant demesio i tai,kad tai veda i susinaikinima,sunaikinant organizma kurio dalimi jos yra. Didele dalis zmoniu gyvena apimti daiktu manijos,kai nebegali jausti tai kas esi,greiciausiai bandysi pripildyti savo gyvenima daiktais. Kaip dvasine praktika patarciau savisatabos budu istirti savo santyki su daiktais,ypac tais kurie su zodeliu "mano". Turite buti labai atidus ir nuosirdus,kad pajustumet riba tarp saves ir jusu nuosavybes. Ar kai kurie daiktai nesukelia subtilu svarbos ir pranasumo jausma? Ar ju nebuvimas nesukelia jumyse nevisavertiskumo pries tuos kurie turi,jausmo? Ar kartais jus neuzsimenate apie savo turimus daiktus,ar nesistengiate pasipuikuoti jais kad padidinti savo verte kitu akyse? Ar nesijauciate piktas,ar neorite kersto,ar nesijauciate sugniuzdytas kai kazkas turi daugiau nei jus,ar kai jus prarandate pranasiojo pozicija? Eckhart Tolle
ne vedlio,o vedlių komandos.Jautrių,išmintingų,protingų,sąžiningų,gailestingų,ištikimų,,,
A.Kubiliaus grupuotės,galimai pritarusios žiauriam nusikaltimui ištrinti vaikui atmintį ir persekioti pedofilijos aukas...Ar nuo to žiauraus poelgio neatsiribos liberalas L.Donskis,kurio liberalai aršiai gynė Garliavos šturmą?...ir ką apie atminties ištrynimą mano psichiatras liberalas D.Pūras?Meluos,be abejo,nes tai jau baudžiamasis kodeksas...Mano aplinka atsiriboja nuo konservatorių ir liberalų.Mes nebendrininkausime.
stagnacija...Mūsų diskusijos beprasmės?Laikas skirstytis.
padorūs sąjūdiečiai neatsiribos nuo pseudosąjūdiečių,tokių abramikienių ar kubilių,kurie leido sunaikinti vaiko smegenis?Ar nepaklaus jų,ką jūs padarėte ir kas jums atsitiko,kad nėjote NKVD pėdomis?
bet žiauriai liūdna. Žiū, kaip gyvena lietuviai, lindi skypuose, facebook-e, virtualiuose žaidimuose, pop laidose, pop-alaus pasaulyje, kuriame atrofuojasi smegenys, vyksta visapusiška, asmenybės degradacija, asocializacija. Kraupina visuomenės abejingumas, aš nekalbu apie alkoholikus. Kalbu apie medikus, teisininkus, mokytojus, dėstytojus, seimo narius, sąžiningus tarnautojus. Virtęs tik savimi besirūpinančiu, niekada netapsi Žmogumi. Kiek daug pas mus nežmonių, o tik robotų, tenkinančių savo menkus egzistencinius malonumus. Ir turbūt taikliausiai būtų pasakyti - nebeturi širdies mūsų visuomenė, nebeturi. Kadaise toks pasakymas būtų baisus įžeidimas žmogui, dabar dažnas "susižvengtų". Tauta paaukojo vaiką ir ne vieną, kad pedofilų užpakaliai liktų švarūs. Tokia tauta su bankrutavusia sąžine ir dvasia pasmerkia save išnykimui.
rašė,kad mūsų tikslas gal tik Išlikti...Paaukojant slibinui po mergelę,kaip toje pasakoje?kažkada ateis ir kiekvieno eilė...ne,kovoti.
su žodžiu Sąjūdis.
gelbekite mergaite!
noriu papildyti jūsų išvadą. Vienmandatinėje apygardoje pralaimėjęs kandidatas negali būti išrinktas pagal partijos sąrašą.
Atleiskit, kad ne į temą. Bet manau tai aktualu siekiant pokyčių. Lietuvos Respublikos Seimo Rinkimų Įstatymo (toliau LRSRĮ) 42 straipsnio 2 dalyje " Asmuo, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į Seimo narius ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje." pastebėjau prieštaravimus to paties straipsnio pagrindinei nuostatai "42 straipsnis. Draudimai vienam asmeniui būti kandidatu keliose rinkimų apygardose arba keliuose kandidatų sąrašuose" bei dėl 42 str. 2 d. atsirandančių aplinkybių prieštaraujanči ų LRSRĮ 4 sraipsniui "4 straipsnis. Tiesioginiai rinkimai Seimo narius rinkėjai renka be tarpininkų." Paaiškinimas 1) Remiantis LRSRĮ 9 straipsniu, Lietuvos Respublikoje yra renkami 141 semo narys 72-jose rinkimų apygardose, 71-as semo narys vienmandatėse apygardose ir 70 seimo narių vienoje daugiamandatėje apygardoje. Remiantis LRSRĮ 42 str. 2-a dalimi kandidatai į LR seimą dalyvaujantys rinkimuose pagal partijų sąrašus (t. y. jau kandidatuoja vienoje apygardoje) taip pat turi teisę dalyvauti ir vienoje kurioje nors iš vienmandačių apygardų. Tuo būdu kiekvienas partinių sąrašų kandidatas turi galimybę kandidatuoti dviejose rinkiminėse apygardose, o tam prieštarauja to paties LRSRĮ 42 straipsnio pagrindinė nuostata draudžianti vienam asmeniui būti kandidatu keliose rinkimų apygardose. 2) Aplinkybės atsirandančios dėl jau minėto LRSRĮ 42 str. 2 d. taip pat prieštarauja ir LRSRĮ 4 str. 4 str. teigia,- Seimo narius rinkėjai renka be tarpininkų. Tačiau, rinkėjai balsuodami daugiamandatėje apygardoje balsuoja už partijų sąrašuose iškeltus asmenis, tą patvirtina ir pasinaudojimas retingavimo galimybe, bei partijų taikoma praktika kai į sąrašus įtraukiami visuomenėje populiarūs asmenys kurie po rinkimų atsisako mandato ir perleidžia jį žemiau sąrašuose esantiems. Panašiai galima vertinti ir tuos kandidatus kurie dalyvauja rinkimuose ir partijų sąrašuose daugiamandatėje apygardoje, ir vienmandatėse apygardose vienu metu. Kai, rinkėjai balsuodami už sąrašus bei reitinguogami juose esančius kandidatus tikisi konkrečių asmenų išrinkimo, dažniausiai populiarius visuomenėje ir esančius sąrašų viršuje asmenis. Tačiau, kaip taisyklė tokie asmenys dažniausiai kandidatuoja ir vienmandatėse apygardose. Pastariesiems būnant išrenkamiems vienmandatėse apygardose jie daugiamandatėje apygardoje perleidžia vietą žemiau sąrašuose esantiems kandidatams. Argumentas, jog rinkėjai balsuoja už partų iškeltas programas ir neturi nieko bendro su asmenybėmis sąrašuose neturėtų pagrindo dėl pačių sąrašų egzistavimo ir skelbimo, Tai galima traktuoti kaip tarpininkavimą rinkimuose kaip ir atsisakančiuosi us išrinktuosius savo mandato po išrinkimo, o tam prieštarauja LRSRĮ 4 straipsnis. Darytina išvada Lietuvos Respublikos Seimo Rinkimų Įstatymo 42 straipsnio 2 dalį keisti į, "Asmenuo, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, neturi teisės tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į seimo narius nei vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų"
geros mintys,kurios tur būti perskaitytos Sąjūdžio suvažiavime.Sąjūdis yra mūsų didžiausias turtas,į kurį dabar galime atsiremti...O tie,kurie buvo ir neateis,reiškia jie buvo savanaudžiai.Būtų įdomu pažiūrėti į juos,kiek pas juos buvo tikra...Na,gal kai kas nupuolė,gal kai kas suklydo,bet sąmoningai sunaikinti vaikui smegenis,tai gali padaryti tik fanatikai arba giliai degradavę...valdžios vyrai ar moterys.
mes maza tauta, bet per didele. Tik tokios tautos kaip islandai dar gali tvarkytis savo teritorijoje, o mes tik mokame plesti ir pelnytis kito saskaita. Be to nekenciame vienas kito. Juk istikruju buve nomenklaturininkai ir ju atzalos visada nekente ir zemino kitus Lietuvos zmones. Kodel lietuviu toks susipriesinimas.
siemet, kaip ir per visa "nepriklausomybe" jewrogavnojuzo sudetyje, issirinkti teisingus zmones neturejot jokiu sansu. valdzios matrica isileidzia tik tiek teisingu zmoniu, kiek jai reikia ant dermokratinio kabliuko, kad teisybes isalke runkeliai eiliny karta jy nurytu ir legalizuotu matrica. duodu prisikt batus ir kepure, per sekancius irgi neturesit, issirinksit eiliny rezidenta, jei aisku neyvyks pasaulio satriasenie, tsakant byla by mazga.
Gerbiamas Benai, tik visuomenės pažangiausi žmonės, susijungę bendram tikslui, gali išvesti Lietuvą iš šios aklavietės. Jokia valdžia šito padaryti neįstengs. Bet, galimas daiktas, kad jums kils klausimas - KODĖL? Todėl, kad šitie žmonės, jau yra įpainioti į įvairius kriminalų priveistus "pasismaginimus". Jūs skaitote Getės "Faustą" ir jūs įsijaučiate į Fausto vaidmenį. Kriminalas skaito "Faustą" ir atranda, kad Mefistofelis nėra durnas, tad kodėl nepasiimti tų idėjų ir nepritaikyti tai realiame gyvenime? Pirmiausia, reikia suvokti, kad moralesni žmonės Lietuvoje, pralaimėjo. Jie pralaimėjo dėl savo nusikalstamo naivumo, kadangi jie galvoja, kad jeigu aš moralės laikausi, tai ir kiekvienas žmogus šito laikosi. Mes su jumis pralaimėjome, pone Benai. Ir atėjo laikas mums šitą suvokti. Buvo paskelbta laisvė, bet laisvais gali būti tik sąžiningi žmonės. Jeigu jūs suteikiate kriminalams laisvę, tai jūs nedelsiant atsidursite kriminalų sukurtoje vergijoje, kur sąžiningu žmogumi būti yra ne tik nenaudinga, bet netgi pavojinga. Dabar mes neatgausime taip lengvai iš kriminalų jų pasisavintą mūsų laisvę. Reikalinga žūtbūtinė kova, bet ne vardan kovos, ir ne vardan ringo. O vardan laisvės ir teisingumo triumfo mūsų tėvynėje. Bet pergalė neįmanoma be griežto reikalavimo kiekvienam piliečiui - laisvė tik doriems mūsų valstybės piliečiams. Egoistas negali būti doru žmogumi. Tai neįmanoma. Todėl reikalinga grupė, kurioje būtų iškelti aukšti tikslai. Egoistai ir kriminalai jų pasiekti negali. O kadangi jie jų pasiekti negali, tai jie viską darys, kad visuomenėje jie nebūtų įgyvendinti. Reiškia jie bus prieš. Už tai jiems reikia padėkoti, nes tada atsiras realus priešininkas, kuris jums padės įgyvendinti jūsų tikslus, jeigu jūs naudosite prieš jį Aikido arba labai gerus ir tobulus metodus tam, kad pasiekti tą numatytą ir suplanuotą aukštą tikslą. Reikia suprasti, kad mūsų keliai skiriasi. Egoistas turi likti praeityje, panašiai, kaip liko žmogaus praeityje beždžionė. Egoistas gali sukurti tik tai, kas yra naudinga jam ir žalinga daugumai. Todėl reikia kurti tokią visuomenė, kuri turėtų idealią apsaugą nuo šitų egoizmo Velniui tarnaujančių žmonių. Reikia nebijoti pakviesti į kovą dorus vyrus ir moteris. Reikia pakviesti į kovą tuos lietuvius, lenkus, žydus, rusus ir netgi žemaičius, kurie kaip niekas kitas moka gerai kautis bet kokiomis sąlygomis, ir reikia jiems atvirai pasakyti, kad jūsų laukia tikra kova, kurios tikslas yra laisvė, bet laisvė sąžiningiems žmonėms. Tai ne revoliucija, bet tai revoliucinis evoliucijos kelias civilizuotesnės Lietuvos link.
Pradedant 1992 m. mes niekada neišsirinkdavome Seimo. Būtent nuo tada prasidėjo masiniai rinkimų klastojimai, kuriuos organizavo atsipeikėję ekskomunistai ir neekskgbistai (bauginimais, šantažu, papirkimais, melu, biuletenių ir balsavimų rezultatų klastojimais). O pradėti reikia nuo Vyriausios rinkimų komisijos sąstato, kuriame ekskomunistų ir neekskgbistų teisininkų klanas dabar turi 51 proc. Jau geriau Komisiją sudarytų visų partijų ir visuomeninių organizacijų atstovai. Tokioje komisijoje bent jau taip paprastai ir užtikrintai nebūtų balsuojama klausimu, ar užfiksuoti pažeidimai turėjo reikšmės rinkimų rezultatams.
lyderis buvo-Stasys Lozoraitis,visa laika gyvenes Lietuvos atstovybeje uzsienyje(taiprilyginama lietuvos krastui pagal visiems zinoma tarptautine teise). atvykes i sajudzio Lietuva ir sakes,jog mums reikia atsikratyti visiskai sovietinio-rusiskai zydisko maro uzkretusio musu krikscioniska krasta. bet tauta pasirinko savus mankurtus,kurie ta mara mokino konservatorijoje ,skleide viesai be trispalves skuduro,parsivezdavo rusiskus ivairius titulus ir diplomus,veliau is kazkur isdygo dar vienas kazkoks,kuris jau musu garbingus titulus atiduodavo priesams. visi buvusieji pasirupino savo ipediniu ir surado. tai koks Drakono vardas ir kiek jis turi galvu. to drakono joks narsuolis nenugales. nebent visa tauta . tai ir yra landsbergiu pasaka vaiku darzeliui kuri dar nesibaigia..........................................................................
Siemet turejome sansa isrinkti i seima teisingus zmones: jaunus ,energingus ,issilavinusius...o kas atsitiko? Naujosios jegos nesugebejo susijungti, be to juos skalde is virsaus. Cia rasoma, kad ne tuos isrinkome, gerbiamieji nebuvo kito pasirinkimo, is dvieju -konservatorius ar socdemokratus, kurie valdo pasikeisdami-ir Lietuva ritasi i praraja...Beja as balsavau uz DK ir labai nusivyliau , kad tiek nedaug zmoniu uz juos balsavo....
O kur ieskoti su aukstais moraliniais principais jei nup prezidento iki apacios nerasi ne su ziburiu? O kaip pakelti Tautos mastyma jei diduma mastanciu istremti is Lietuvos o like mastantys Lietuvoje neatsveria nemastanciu? Per 22m per tv. rodomos visokios ,,sou" zmonems isplove smegenis labiau nei stalino laikais.
Tuomet, kai niekas neparsiduos už birzgalo bambalį, tuomet, kai kiekvienam bus svetimas pasakymas "maja chata s kraja i ja ničievo ne znaju", tada, kai man skaudės jei Tėvynė kraujuos- tik tada galima tikėtis pasikeitimų į VISIEMS gerąją pusę.
Mazos Tautos turi isnykti nuo zemes pavirsiaus. Kas vyksta Lietuvoje aiskiai parodo, kad Lietuviu Tautos laukia Prusu ateitis. ES kuriasi pagal Markso, Lenino idoologija. Gaila, kad tamsi uzguita lietuviu Tauta, tikedamiesi strebuklu is tu kuriuos renka i valdzia, nesupranta, kad jie patys tokius rinkdamiesi, naikina patys save.
Aš matau Lietuvos tragedija tik dviejuose dalykuose: 1) Lietuvos piliečiai negauna jiems gyvybiškai svarbios informacijos, t. y. teisingos informacijos; 2) Švietimo sistema (gal būt, išskyrus tik techninių dalykų disciplinas) nepagamina nei filosofų, nei humanitarijų. Bet gausiai gamina visiškai niekam tikusius žurnalistus, kurie ne tik turi problemų su intelektu, bet labai daug iš jų yra dvasiškai nesveiki žmonės. Taip pat Švietimo sistema neįstengia pagaminti ekonomistų. Dabartiniu metu Švietimo sistema gamina ekonomistus, kurie yra išmokyti apsimesti, kad jie yra ekonomistai. Todėl Lietuvoje šiandien pilna dviračių išradinėtojų, kurie iš tikrųjų, net nejuokaujant, realiai net nesupranta, kad dviratis jau yra išrastas. Todėl vieni sako, kad Būti yra blogai, kiti postringauja, kad Turėti yra blogai. "Na, matote", -sako trečias, -"trūksta veiksmo mūsų tautai". Buvo toks nuostabus rusų rašytojas Levas Tolstojus. Štai jis pasakė: "Traukinys rieda ne todėl, kad iš kamino dūmai rūksta". Bet šiandieninis nuo arogancijos apsėstas lietuvis neįsikerta apie ką gi kalbėjo šitas rašytojas, todėl jis painioja priežastį su pasekmėmis. Gerbiamas Liudvikas Jakimavičius sako, lyg tai, teisingus dalykus, bet juos reikia išsakyti mūsų piliečiui labai aiškiai, nes šiandieninis lietuvis mąsto taip, kad jis ir pats netiki tais žodžiais, kuriuos jis sako kitiems. TURĖTI nėra blogai. Nėra blogai būti pragmatišku žmogumi. Būti turtingu taip pat nėra blogai, kaip ir būti talentingu. Nėra blogai ir turėti NAUDĄ, nes nauda yra vienas iš šio pasaulio stebuklų. Be naudos jūs net į tualetą nenueisite, o ką jau kalbėti apie kitus dalykus. Bet Amoralus žmogus NAUDĄ supranta tik kaip SAU. Etiškas žmogus arba aukštos sąmonės žmogus, NAUDOJE mato įdomų žaidimą - siekti gėrio ne tik sau, bet ir kitam, taip pat savo valstybei ir net pasauliui. Blogio ribos turi būti aiškiai nubrėžtos, nes VALDANTIEJI labai dažnai troškinami valdžios, nesugeba išspręsti prieš visuomenę iškylančių problemų, bando tai nuslėpti, todėl nueina intrigų keliu, ir ten kur Blogio nėra, jie įvardina tai, kaip Blogį. Pavyzdžiui, katalikams buvo teigiama, kad eretikas yra Blogis, ir eretikai buvo deginami ant laužo, visiems, kaip avinams stebint tą "Gėrio laužą", kai buvo deginamas gyvas žmogus. Komunistai paskelbė, kad krikščionis yra Blogis, todėl dažnas kunigas buvo sušaudytas arba paguldytas į psichiatrinę pasigydyti nuo jį apsėdusio "Blogio". Visuomenė tai matė, bet tylėjo, nes buvo sukaustyti Baimės, kad jie irgi gali atsidurti psichiatrinėje arba Gulage. Galingojoje Romos Imperijoje bepročiams ir nusikaltėliams, užsiropščiusiems į valdžią taip pat buvo pataikaujama, nes jie tą idėją, kad liaudžiai reikia "duonos ir renginių", padarė tokiu popsu, kad šiandien mūsų "pramogistai" tą idėja nusičiupo, o žurnalistas, kuris tiesiog išmokytas ne mąstyti, o beždžionauti, išplatino tą "naujieną", po visą Lietuvą, nes jam vaidenasi, kad tiek Romos Imperijoje, tiek dabartinėje Lietuvoje, tai ta pati liaudis, nesvarbu, kad dabar XXI amžius. Romos Imperijoje krikščionis suleisdavo į areną, ir kad jiems ten smagiau būtų, išleisdavo liūtus, kad jie galėtų su jais "pažaisti". Žmonės visa tai stebėjo. Net nesiimu interpretuoti, ką jie tuo metu jautė. Savotiškas "realybės šou". TURĖTI nėra blogai. Bet, norint TURĖTI, dar reikia atlikti tam tikrus veiksmus. O norint atlikti tam tikrus veiksmus, dar reikia kuo nors būti. Gaila, kad mūsų šiandieninei, į tamsą panardintai liaudžiai, niekas nepaaiškina, kad vagis galvoja tik apie TURĖTI. T. y. , jis praleidžia tą pirmą buvimo etapą. Tie, kurie supranta, kad Būti yra taip pat svarbu, gali "įsidarbinti" politikais, ministrais ir t. t. Ir niekas, per visus Lietuvos Universitetus, per visą profesūrą, taip liaudžiai ir nepaaiškina, kad veikti taip pat yra svarbu, bet iškylą klausimas - KAIP? Štai čia lietuvis žino "kaip", kadangi arogancija yra lietuviui yra vos ne įgimtas bruožas. Ir kokį lietuvis pasirenka -"Kaip"? Ogi, priklausomai nuo jo išsilavinimo ir kultūros, o jo išsilavinimas ir kultūra jam šnibžda į ausį, kad geriausias pasaulyje veiksmas " KAIP" yra išdėstytas idėjoje "neapgausi - nepragyvensi". Štai šitos idėjos pagrindu ir buvo sukurta visa TURĖJIMO sistema. BLOGIS yra ne turėjime, nes be jo mes neapsieisime, o BLOGIS yra tik tame- kokiu keliu atsirado tas TURĖJIMAS. Moraliam žmogui yra tik vienas kelias - viską, ką turiu, yra įsigyta teisėtu keliu. Amoraliam - viskas atvirkščiai. Reiškia tie žmonės, kurie kūrė šitas sistemas, kad liaudis kažką TURĖTŲ, privalėjo būti moraliais, aukšto intelekto ir gerai išsilavinusiais žmonėmis. Jeigu jie tokiais nebuvo, reiškia jie sukūrė tai, ką jie gali sukurti pagal savo moralumo cenzą. Šiandien reikia kalbėti apie tai, kad būtina pašalinti iš visų valstybinių institucijų amoralus. Nes amoralas dirba taip, kad jis už atlikta darbą TURI garantuotą atlyginimą, bet visuomenė nuo jo atlikto darbo nieko "NETURI". Reikia išmokyti valstybinį tarnautoją, pareigūną darbą atlikti taip, kad netik jis "TURĖTŲ", bet ir visuomenė "TURĖTŲ". Šita kapitalistinė-egoistinė sistema turi būti palaidota į tokį gylį, į kokį laidoja radioaktyvias atliekas. Lietuvą išgelbėti iš tos kriminalinės idėjos -"neapgausi-nepragyvensi" - gali išgelbėti tik aukšti moraliniai principai. Ieškokite jų.
viskas įmanoma,tik reikia veikti. Kai darai,tai ir padarai.. Sąjūdžio suvažiavimą... Sąjūdžio priešai sėja abejonių sėklą. Bijo.... O ištrinti mergaitei atmintį-tai genocidas ir terorizmas.... juk kaip asmenybė funkcionuoti ji jau negalės. Ji invalidė. Jai reikalingas modernus vakarietiškas gydymas. Neaiški jos ateitis. Atrodo,kad ir Stankūnaitei ištrinti smegenys. Ji nesuvokia,koks pavojus jų laukia. Išsigimusi dešinė. Dėl trupinio aukso šitoks nusikaltimas. Dėmė jiems ir jų vaikams visam gyvenimui.
Valdžioj tie patys, kurie buvo ir prieš 1989 m., viskas vyksta pagal gerai garai pažįstamą scenarijų. O stalinas pasakė: nesvarbu, kaip balsuoja,-svarbu, kaip skaičiuoja. VRK ruošiamasi reabilituoti. Ar gi ne gražu?
tautai joks lyderis nepades,nes i garliava saugot mergaites buvo atvaziavusi,tik maza tautos dalis,o ir rinkimuose balsavo uz liancberga ir uz vyktara...
sajudis neimanomas,nes tie vadinamieji sajudistai vizijoj turejo smetonine lietuva,kurioj tik maza dalele ,,smetoneles,, gyveno gerai ir vargo nemate. prisiminkimkaip auksciausi valstybes pareigunai pridave savo pavaldinius ir kolegas rusu okupantams. sajudzio tema buvo irgi sukurti roju savo bendrazygiams ir isparceliavus turta prisikimsti kisenes. pazystu viena tuometini veikeja kuris padejo parcialiuoti viena gamykla. taigi tas veikejas pardaves irengimus ir medziagas uzsikale grazaus pinigo,pasistaye namus jo vaikai isvyko mokytis ir dirbti uzsienin,bet dabar i lietuva negrizta ir retai paskambina. taigi dabar tas veikejas nagus grauzia ir kiauras dienas geria su savo boba dideliuose,bet tusciuose namuose.
puikus straipsnis. Neturime tokio kunigaikščio - lyderio, kuris nuoširdžiai aukotų save idėjai, o ne materialiniam svoriui. Dėja pastarasis visom prasmėm ima viršų Tai kur ieškoti išeities? Ar Jums neatrodo a.a. parlamentaro Juliaus Veselkos mirtis mislinga? Ypač po pasakytų žodžių:"peržiūrėsiu visus finansuojamus projektus" Pagarbiai.
Naivumas visu-didelis kurie tiki rinkimu rezultatais,kad "nedaug" klastojo.Melo ir pramogu ziniasklaida praplovè smegenis visiems eilini karta.Rinkimai su referendumu yra Suklastoti,Neteisèti tai Farsas!Einam visi i Katedros aikste ir protestuojam,o ne plepam ir laukiam kol kiti padarys.Mes esam tie kiti.
naujo sąjūdžio.nereikia.Yra sąjūdis,tik nupūskime dulkes ir naudokimės.pasiraitokime rankoVES ir pakvieskime tikrus sąjūdininkus savo sieloje į susivažiavimą...Kas ateis,tas ateis...neateis tie,kurie parsidavė dėl trupinio aukso...Reikia,kad veiktų abi sistemos,mąstymas,kalba ir veiksmas...dabar tik pasyviai kalbame...DAROM.
COM(2010)94 galutinis. "Dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu..."
kodel tada? o dabar? todel, kad tada siubavo walstreeto, czv, mossado galinga ranka, griaunanti blogio imperija. o dabar nera kam siubuoti jewrogavnojuzo. nebent Rusija prisikeltu is numirusiu, ir vel pasijustume "nepriklausomi" "nepriklausomu" respubliku sajungoj. Svyturio salis - prikeltas zombis, VALDOMAS IS ISORES, su vienu tikslu - sugriaut blogio imperija, atliko savo darba - gali iseit y nebuty.
Jo,jo,....lyderiai labai patogu.Jau nuo vaikystes laiku kai begdavome is mokyklos,jau tada budavo lyderiai kurie viska organizuodavo ir uz ka jie nukentedavo taip islaisvindami nuo atsakomybes kitus.....:)
nereikia kaltinti tautybes, nes,anot jusu (ruskiai) rusu tauta yra vieningesne negu lietuviu. Jie gina savo teises , tarpusavyje nuosirdziau bendrauja, o mes laukiame kol kiti iseis i gatves ir issakys reikalavimus. Be abejones reikia idejines lyderiu grupes, kuri eitu priekyje liaudies ir visiems reikalauti TIESOS , kuri yra demokratines valstybes pamatas.
Patinka man tas zmogus.
Yra toks dalykas, kaip Tautos Ideja. Jeigu nera Idejos, nera ir tautos, ir joks naujas sajudis nesukils. Gal kas zinote, kokia yra Lietuvos Ideja? Laisve, Islikimas, Teisingumas. Ideja – tai toks dalykas, kuris nekinta, kintant santvarkai. Gal Laisve? Cia tik pasvarstymas, nes anas sajudis kele sia ideja ir zmones ejo. O kaip, atsigrezus i istorija? Pilenai susidegino, nes nenorejo prarasti laisves. O gal musu Tautos Ideja yra Islikimas. Laisve reikalauja auku, o islikimas ragina prisitaikyti. Idomu, ka manote jus!
Čia ir yra esmė. Švietimo sistema sugriauta. Kokia ji gali buti, jei švietimo ministras kviečiasi nakčiai žymiausia SEKSEKSPERTĖ, jei rinkimų naktį švietimo minnistras elgiasi, kaip tarybiniais laikais traktoristas kaimo klube. Visi jie žymieji "politikai" arba išsyskyrę arba turi meilužes, tai rodo, kad žmonės be sąžinės, be tvirtos moralės, be įsipareigojimų, veidmainiai. Buvosioje milicijos mokykloje atvirai "varoma" ant p. Venckienės (studentams), aiškinama, kad mergaitė D. K. mokosi, kažkokiame kitame mieste. Studentai žinoma tiki. Klaiku. Apie balsavimus. Vienas alfonsas pasigirė, kaip jis "prabalsavo". Antakalnyje jam už balsą paiūlė 20 Lt,(jau dabar nesvarbu kuri partija, mano manymu pas mus jų nėra - DK nepavyko susiformuoti) jis atsivedė dar tokį pat alfonsą, savo žmoną ar sugulovę ir alfonso antrą pusę. Jie gavo 80 Lt. Alfonsas rinkimu diena buvo laimingiausias žmogus - nusipirko alaus, o antroms pusiems ŠAMPANO ir žinoma paesti ir džiausmingai atšventė. Tai va tokie mūsų rinkėjai.
kviesti visą padoriąją tautos dalį į Sąjūdžio suvažiavimą.Pasitarti.Laikas veikti.Užteks guostis ir lieti ašaras...darbų.Cenzūra.
tai kad balsavo avinai be jokio supračio, tai ko čia dar tikėtis iš tokio debilizmo, o turėjo šansą, durniam tokia dali baiiiiii
Juk galejot buti vienoje barikadų pusėje, bet ne kiekvienas savo lauzeli turėjo, Stai ir išsibarstė jus palaikanciu pilieciu balsai, Nebijo zmonės balsuoti, stai per LNK paskambino 66 proc klausytojų ir pasakė kad netiki Cinino teismo nuosprendziu, netiki, o pasitiki Mergaitės parodymai, byloje esanciaIS PASKELBTAIS LIUDIJIMAIS apie tai kad Kedzio pistoletas nepadarė nė vieno šuvio, kad jis negalėjo pasprigti meldu , o po to švariais batais išlipti į kranta ir taip vartaliotis, kad ir numiresa buvo visas kruvinas . . Sėkmės
Tikra tiesa - didžiajai daugumai tikrai nemiela gyventi pseudovalstybėje ir tai pakartoti jie galėtų net padėję ranką ant konstitucijos.Bet kyla naturalus kitas klausimas - ar Prezidentė galėtų, padėjusi ranką ant konstitucijos , visiems pasakyti Jai miela ar nemiela vadovauti pseudovalstybei? Atsakymas tikrai padėtų įvardinti tas priežastis, kurios ir sukūrė pseudovalstybę.
Nereikėjo skaldytis.Apgavot žmones, kurie jumis patikėjo,todėl dabar nereikia dejuoti.O galėjo Lietuva pasikeisti, jei ne savi interesai
straipsnyje akcentuoti dalykai be galo teisingi. Bet kaip galesime pakeisti rinkimų rezultatus jeigu diduma rinkėjų visiškai nesugebantys savarankiškai mastyti,nesuvokiantys kur tiesa okur melas,neturintys svarbiausio-pilietiškumo jausmo. Daugumai rinkėjų supratimą suformuoja televizija ir spauda,kuri yra okupantų,jų bolševikų palikuonių ir mafijozų rankose. Turėtume šansą iš esmės pertvarkius naujos kartos mokymo sistemą,kurios pagrindinis tikslas būtų išauginti Tėvynės patriotą,savarankiškai mastantį pilietį. Bet ar galima tikėtis pozityvių permainų vadovaujant atsiustam ruskiui? -kolkas beviltiška.
Gal ir turėtų būti tokia strategija- įsisiūbuojančio Sąjūdžio: visko iš kart nepasieksim. Gal pradėkim nuo pamato: būtina keisti rinkimų įstatymą, kad visuomenė galėtų tiesiogiai dalyvauti visose rinkimų lygiuose ir kad galėtų tiesiogiai kontroliuoti savo išrinktuosius. Ji turėtų siūlyti savo atstovus ,kuriuos gerai pažįsta, pastarieji savivaldybių lygmenykje praprusę , tada galėtų kandidatuoti seiman ir pan. JUk matom ,kad dabartiniai rinkimų, valdžios formavimo įstatymai plabai palankūs tiems ,kurių visuomenė dabar nenori matyti valstybės valdymo postuose. Net ir referendumo įstatymas jiems palankus, o ne visuomenei.
teisingai.Zmones bijo prarasti tai, ka turi.Tai reiskia,kad esame bailiai,nemokame pakovoti uz savo teises.
E lochai.A Teva ir Dukra ji nukankino tam paciam slaptam KGB kalejime Ziegzdriuose?
Viskas bus gerai,kai noras turėti materijos pradės lysti per ausis,atsiras noras turėti ir tai kas vertinga-sąžinė,bet iki to dar ilgas ir duobėtas kelias.Neverta mokyti kitus ,to ko patys nelabai mokam ,taigi banalus patarimas galioja,pradėkim nuo savęs.