Europai šiandien reikia tvirto vokiečio(2)

Aš esu paprastas žmogus iš kaimo, ne kokia istorikė ar generolė, bet pasakysiu taip, kaip man atrodo. Kiekvienam tikram lietuviui vokietis nuo seno pirmiausia siejasi su kryžiuočiu – tvirtu, vikriu, drausmingu, gerai apsiginklavusiu ir žinančiu, ką daro.

Aišku, senais laikais mes su tais kryžiuočiais kariavome ir nieko gero iš jų nelaukėme. Bet net ir priešą reikia mokėti įvertinti. Vokietis visada mokėjo laikytis tvarkos, susiburti, pasiruošti ir kautis ne bet kaip, o rimtai. Ne tuščiai kalbėti, o daryti.

Dabar laikai kiti. Šiandien vokietis neina mūsų užkariauti. Jis atvažiuoja mūsų ginti. Gina Lietuvą, NATO sieną, Europą ir tas vertybes, apie kurias visi tiek daug kalba. Man toks vokietis ir yra šių laikų kryžiuotis – tvirtas, vikrus, drausmingas ir pasirengęs stoti prieš priešą.

Jeigu Rusija tikrai ruošiasi karui ir gali pulti 2029 metais, tai gerai, kad vokiečiai bunda. Jie moka gaminti tankus, moka organizuoti kariuomenę ir, kai reikia, moka kautis. Tokį sąjungininką geriau turėti šalia savęs negu matyti priešingoje pusėje.

Man, paprastai lietuvei, ramiau žinoti, kad Lietuvoje stovi vokiečių kariai. Nes vokietis, jeigu jau pažadėjo ginti, tai, tikiuosi, nestovės rankas susidėjęs. Jis stos į rikiuotę ir gins tai, kuo tiki.

Todėl sakau paprastai: tegul Vokietija stiprėja, tegul daugiau jaunų vokiečių eina tarnauti ir tegul prisimena savo kario dvasią. Šį kartą ji reikalinga ne svetimoms žemėms užkariauti, o mūsų bendrai Europai ginti ir plėsti – ne tankais ar prievarta, bet plečiant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

Ukraina, Gruzija, Armėnija ir Moldova – tai ne kažkokie svetimi ir tolimi kraštai. Tai tautos, kurios taip pat nori gyventi laisvai, pačios spręsti savo ateitį ir nepaklusti Maskvos valiai. Visa tai esame mes – žmonės, tikintys tuo pačiu: kad valstybės turi būti laisvos, sienos neliečiamos, o stipresnis neturi teisės pavergti silpnesnio.

Jeigu šios tautos renkasi Europą, Europa neturi nuo jų nusisukti. Ji turi jas priimti, apginti ir padėti joms tapti mūsų bendros šeimos dalimi. Nes Europa yra ne tik žemėlapis ar Briuselio kabinetai. Europa yra tikėjimas laisve, žmogaus orumu ir teise pačiam pasirinkti, kaip gyventi.

Štai tokiai Europai šiandien ir reikia tvirto vokiečio – ne užkariautojo, o gynėjo. Tokio, kuris moka kautis, bet žino, už ką kaunasi ir miršta, jei to reikia.

Esu du kartus išsiskyrus, žinau, ką sakau.

Naujausi

Kai karas paverčiamas gerove: daugiau pavojų Juodojoje jūroje, daugiau pelno LietuvojePolitika · 2026-07-27JAV ir Iranas laikinai sustabdė smūgius – naftos kaina smukoPasaulis · 2026-07-27Nausėda – simbolisNuomonės · 2026-07-26Vokietija keliasi visu savo svoriu – šalis, kurios vardas šimtmečius buvo neatsiejamas nuo karinės drausmėsKaras ir taika · 2026-07-26