Iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado pareigų pasitraukiantis generolas Aleksandras Syrskis pareiškė savo įpėdiniui perduodantis kariuomenę, kuri ne tik ginasi, bet ir vykdo puolamąsias operacijas.

„Perduodu savo įpėdiniui kariuomenę, kuri ne tik laiko gynybą, bet ir yra puolimo būsenoje“, – paskelbė O. Syrskis. Jo teigimu, vien šiais metais Ukrainos pajėgos išlaisvino 743 kvadratinius kilometrus šalies teritorijos.

Generolas taip pat priminė vadovavęs Kijevo gynybai, Charkovo puolamajai operacijai ir dalyvavęs rengiant Kursko operaciją.

A. Syrskis prie savo darbo rezultatų priskyrė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų sukūrimą, kariuomenės pertvarkymą į korpusų struktūrą ir naujos oro gynybos sistemos formavimą.

Jis pabrėžė, kad pareigų pasikeitimas nereiškia tarnybos pabaigos: „Mano darbas – karas. Pareigos keičiasi, tačiau šis principas – ne.“

Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis paskelbė, kad naujuoju kariuomenės vadu taps Michailas Drapatijus. Pasak V. Zelenskio, su A. Syrskiu jau aptarti tolesni jo tarnybos formatai ir vadovavimo perdavimas.

Visas A. Syrskio pranešimas:

„Kariai. Ukrainiečiai.

Šiandien palieku Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Prieš perduodamas vadovavimą pasakysiu keletą žodžių.

Kiekvienam karininkui vadovauti kariuomenei didžiojo karo metu yra didžiausia atsakomybė. Šį karą mačiau nuo pat pirmosios jo dienos 2014 metais, gyvenau frontu ir žinau kiekvieno išlaisvinto Ukrainos žemės kilometro kainą.

2022 metų vasarį ir kovą man teko garbė vadovauti Kijevo gynybai, ir bendromis mūsų pastangomis sostinė atsilaikė. Tą patį pavasarį buvo pašalinta visiško Charkovo apsupimo grėsmė.

Vėliau prasidėjo puolimas Charkovo srityje, kai per kelias savaites išlaisvinome Balakliją, Iziumą ir Kupjanską. Dar vėliau Donecko srityje sunaikinome kovingiausią Rusijos kariuomenės dalį – privačią karinę bendrovę „Wagner“.

Vadovavimą kariuomenei perėmiau 2024 metų vasarį, labai sudėtingu metu. Tęsėsi Avdejevkos gynyba. Mūsų daliniai buvo pusiau apsupti. Vienas pirmųjų mano įsakymų pradėjus eiti šias pareigas buvo įsakymas organizuotai pasitraukti iš miesto. Tai buvo sunkus sprendimas. Tačiau jį priėmiau, nes man buvo vienas svarbiausias prioritetas – išsaugoti žmonių gyvybes.

O tada atėjo metai, pakeitę šio karo eigą. Kartu sustabdėme priešo puolimą Charkovo srityje. Užkirtome kelią jo puolimui Sumų srityje. Ir surengėme Kursko operaciją – pirmą kartą šiame kare perkėlėme kovos veiksmus į priešo teritoriją.

Noriu, kad tai būtų aiškiai užfiksuota: mūsų tikslas niekada nebuvo svetimos žemės okupacija. Mūsų tikslas buvo sužlugdyti priešo rengiamą puolimą prieš Sumus ir Charkovą, atitraukti kovingiausius jo dalinius ir papildyti belaisvių mainų fondą, kad galėtume susigrąžinti savo žmones iš nelaisvės. Visa tai buvo įvykdyta.

Kariuomenę keitėme ne tik mūšio lauke, bet ir iš pagrindų. Pirmieji pasaulyje sukūrėme atskirą kariuomenės rūšį – Bepiločių sistemų pajėgas. Iš pavienių padalinių jas išauginome į sistemą, kuri šiandien leidžia priešui pajusti, kad saugaus užnugario jis neturi.

Sukūrėme naują oro gynybą: įsteigėme atskirą oro gynybos bepiločių sistemų vadovybę, suformavome etatinius dronų perėmėjų įgulų padalinius ir sukūrėme daugiasluoksnę užnugario oro erdvės apsaugos sistemą. Tai, kas dar visai neseniai buvo entuziastų eksperimentas, šiandien kiekvieną naktį numuša tai, kas buvo laikoma nenumušama.

Uždarėme Juodosios jūros uostą Novorosijske ir sistemingai naikiname priešo „šešėlinį laivyną“.

Pertvarkėme kariuomenę pagal korpusų struktūrą, į štabus atvedėme kovinės patirties turinčius karininkus ir įtvirtinome taisyklę: kelias į vadovaujamas pareigas eina per frontą.

Vaduodami Ukrainos teritorijas surengėme sėkmingą Dobropolės operaciją ir puolamąją operaciją Aleksandrovkos kryptimi. Toliau stabdome priešo puolimą pagrindinėmis kryptimis ir vykdome puolamąsias operacijas atskiruose fronto ruožuose.

Apie dalį operacijų, kurias per šiuos metus įgyvendinome, net ir šiandien neturiu teisės kalbėti. Apie jas papasakos istorija. Pasakysiu tik tiek: priešas jas įsiminė.

Ir svarbiausia – kokią padėtį mūšio lauke perduodu.

Šiais metais man vadovaujant išlaisvinti 743 kvadratiniai kilometrai mūsų žemės. Kariuomenė, kuri prieš dvejus metus vykdė sunkią gynybą, šiandien puola.

Savo įpėdiniui perduodu kariuomenę, kuri ne tik laikosi gynyboje, bet ir yra puolimo būsenoje – turinčią iniciatyvą, struktūrą ir žmones, žinančius, kaip smogti priešui. Nuoširdžiai tikiuosi, kad šis puolimas bus tęsiamas. Tam yra viskas.

Dėkoju kiekvienam kariui, seržantui ir karininkui, su kuriais kartu praėjau šiuos metus. Lenkiuosi mūsų žuvusiųjų šeimoms.

Tai sakiau anksčiau ir pakartosiu šiandien: mano darbas – karas. Pareigos keičiasi, tačiau šis principas – ne. Kad ir kokį statusą turėčiau, tarnausiu Ukrainai iki Pergalės.

Ilgą laiką mums mėgino įteigti, kad ukrainiečiai nėra pajėgūs kariauti. Įrodėme, kad tai netiesa. Ukrainą gina didvyriška tauta.

Mūsų šalis atsilaikys, jeigu kiekvienas savo darbą atliks taip pat atkakliai, kaip tai daro Ukrainos kariuomenė.

Šlovė Ukrainai!“

Telegram įrašas

Šaltinis: t.me, president.gov.ua

Naujausi

Komentarai

Rikiuoti

Komentarų dar nėra.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi