Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Bernardinai.lt vyriausio redaktoriaus Andriaus Navicko prierašas: Dar vienas tekstas apie visas kitas temas užgožusį skandalingą italų režisieriaus spektaklį. Šįsyk tai psichiatrės reakcija, būtent tai ir paskatino šį tekstą paskelbti, nors atrodė, jog tie, kurie norėjo išsakyti savo poziciją, kažką paaiškinti, jau tai padarė.
Pritariu tiems, kurie teigia, kad tokios reklamos dar neturėjo nė vienas Lietuvoje rodytas spektaklis, kino filmas ar koncertas. Tiesa, galbūt iš tiesų tai išskirtinis atvejis.
Tiesa, spręsti sudėtinga nemačius spektaklio, tačiau eiti į jį vien tam, kad susidaryčiau nuomonę – tikrai neketinu. Net jei autorius nenorėjo nieko įžeisti, šio spektaklio arogantiškas pristatymas jau susprogdino skandalo bombą ir dar ilgai teks gyventi tarp nesusikalbėjimo šūkių.
Esu įsitikinęs, kad tas problemas, kurias kelia spektaklis, buvo galima perteikti ir kitaip. Man skaudu, jog menininkai nesuvokia, kad tai, kaip jie elgiasi su man brangiais simboliais, mane žeidžia, net jei jie ir neturėjo tokios intencijos.
Kita vertus, visus metus kartojame palaimintojo vyskupo J. Matulaičio šūkį, jog blogį turime įveikti gerumu, tačiau atsiradus progai jį išbandyti gyvenime, piktai mosuojame kumščiais, ne mažiau aršiai, kaip Jėzų nuteisusi minia prieš du tūkstančius metų.
Pastarosiomis dienomis teko girdėti sakant, kad turime mokytis iš musulmonų. Sutinku, kad rimto požiūrio į tikėjimą tikrai turėtume pasimokyti, tačiau kartu džiaugiuosi, jog esu krikščionis, o ne musulmonas, nes Gailestingasis Dievas moko, kad svarbiausia ieškoti vartų į kiekvieno žmogaus širdį, o ne statyti barikadas.
Tikrai pritariu tiems, kurie pasiryžę oriai susirinkti prie Nacionalinio dramos teatro ir parodyti, kad jiems skauda, jog toks Dievo Veido paveikslo naudojimas yra šventvagystė. Pritariu tiems, kurie ragina susitelkti į meilės darbus ir negaišti laiko tokiems spektakliams.
Kartu esu įsitikinęs, jog tas pyktis, plūdimasis ir įsijautimas į teisėjų vaidmenį, kurį regime šią savaitę iš kai kurių Jėzaus „gynėjų“, mūsų Viešpatį, numirusį ant kryžiaus už kiekvieną nusdėjėlį, taip pat yra šventvagystė.
Autorė yra Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro psichiatrė, medicinos mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto docentė, Lietuvos Kultūrinės psichiatrų asociacijos prezidentė
Kad Jėzaus veidas apmėtomas fekalijomis – piktai džiugu ir smalsu stebėti mums, XXI amžiaus civilizuotiems piliečiams, akivaizdžiai praradusiems nemažai žmogiškųjų jausmų. Pats veiksmas nenustebintų ir nesupykdytų paties Išganytojo – iš istorijos žinome, kad tai buvo tik vienas iš daugybės patyčių iš Jėzaus būdų.
Per du tūkstančius metų žmogus mažai pasikeitė – kūno anatominė sandara ta pati, blogo kitam troškimas – toks pat. Ypač instinktai – jie nė kiek nepatobulėjo, o ir instinktų iškrypimai išlikę.
Tik dabar yra daugiau galimybių tuos iškrypimus rafinuočiau išreikšti bei pavadinti.
Teatro galia milžiniška. Visi atsimename, kai dar „prie ruso“ iš scenos nuskambėję žodžiai „Lietuva, būk laisva“ uždegė mūsų širdis ir kišenėse suspaudė rankas į kumščius ar špygas, o išdrįsusiam tokį spektaklį pastatyti Jonui Jurašui kainavo atleidimą iš darbo bei tremtį iš Tėvynės, bet šiandien metaforų kalba nebeturi galios, yra sunkiai suprantama.
Menas prisitaiko prie žiūrovo: fekalijos į veidą, ir galvok, ką nori. R. Castellucci spektaklis apie tėvo ir sūnaus santykius, tai iki tokių nusiritome santykių, jų nebepaslėpsi. Tokių santykių pas mus yra.
Žaidimas išmatomis teatro scenoje galimas dėl mūsų pačių, tikinčiųjų, kaltės – mūsų tikėjimas tapęs per drungnas, prieinamas įžeidimams, skaudinimui, patyčioms. Daugybės pasiteisnimų „šalčiau tikėti“ atsiradimui.
Jau vien tas faktas, kad galima nueiti ir pasiimti Komuniją, kai kunigas ją dalina Mišių metu, rodo mūsų šventųjų apeigų ženklų supaprastėjimą, liberalizmą. O dar save tikinčiais laikančių asmenų diskusijos: „Tikiu, bet savaip”.
Ir pateikiama daugybė paaiškinimų, „kaip“. Labai argumentuotų, asmeniškai patogių, modernių, suprantamai paaiškinančių, „kaip“.
„Viešpatie, kuris degi meilės ugnimi, uždek mane tokiu karščiu...“
Meilės ugnies nebereikia, ji per kaitri... Tai kodėl prie mūsų neprieiti?
Ir nenusispjauti? Tai galima šiandien paaiškinti meno išraiška, laisvių sąvokomis ir kitokiais moderniais argumentais.
Dar populiari šiandienos reagavimo forma – ignoruoti, apsimesti, kad niekas nevyksta. Svarbu, kad viskas tylutėliai praeitų...
Nepatekti į nepatogią padėtį... Pamėginkit taip padiskutuoti apie tikėjimą su musulmonais – pastarieji gyvybę guldys už jiems šventus dalykus.
Laukiam šeštadienio spektaklio, žmonių emocijos liejasi per kraštus. Kai kurie pacientai ateina su klausimais, ar eiti jiems į spektaklį, ar ne. Atsineša turimus bilietus, ir teigia, kad negali apsispręsti patys...
Romeo Castellucci yra modernaus teatro atstovas. Įvairių šalių atsiliepimai apie jo kūrybą kontroversiški. Stebėjau poną R. Castellucci, jo veido išraišką, klausiau jo balso tembro, stebėjau gestus, povyzą, žvilgsnį. Paklausysim, ką jis pasakys mūsų žiūrovams šeštadienį (jeigu jam bus leista su mūsų žmonėmis susitikti). Autentiškas žodis visada vertingiausias.
Žiūrėjau ir kitų jo spektaklių ištraukas. Youtube įdeda šio kūrėjo darbų greta teletabių nuotykių ar ufoporno scenų: grupinio sekso (trijų asmenų) – santykiauja neaiškios lyties asmenys (gal kokia lytinių organų nevykusi sklaida), bet su buožgalvių kaukėmis.
Neatrodo, kad jiems pavyktų pasitenkinti, nepaisant akivaizdžių pastangų. Pasidomėjau, paieškojau ir daugiau R. Castellucci darbų. Esant simboliniam mąstymui, tikrąją prasmę visada žino tik kūrėjas.
Modernu ir daug erdvės interpretacijoms. Jei man reikėtų daryti su juo psichiatrinį interviu, kuo atidžiau susirinkčiau seksualinę anamnezę, na ir, žinoma – dvasinės raidos klausimai būtų ekspertiniai.
Galbūt šios sritys yra probleminės. O gal ir ne.
Gal ir dar rimčiau. Toli pažengus šizofrenijai, jau defekto stadijoje, mūsų pacientai valgo savo išmatas, jomis svaidosi, žaidžia, darosi veido kaukes.
Visai nesupranta, ką daro. Tai jau slaugos, nebe gydymo klausimas.
Scenai nelabai tiktų, neestetiška. Tačiau viešose įstaigose yra tekę matyti.
O gal viskas ten gerai, tik mūsų Kultūros ministerija nepasivargino deramai anonsuoti būsimo kultūrinio reiškinio. Nesuprantama pozicija, ar jokios nebuvimas.
Ar gal ministerijos darbuotojams nesuprantams tas teatro ar dvasinės būsenos fenomenas, tad paliktas kiekvieno asmeninei nuomonei bei nuomonių karui. O gal čia verta prisiminti po Europą klajojančius anekdotus, kur mūsų kultūros ministerija sugretinima su Šveicarijos jūrų ministerija, kaip dvi neegzistuojančios.
Kultūros ministerijos pozicija, švelniai tariant, nesuprantama, nedaranti jokios „švietėjiškos“ ar „kultūrinančios“ įtakos šiuo atveju piliečių emocijoms. Kultūros ministerijos anonsas, ekspertinė nuomonė šiuo atveju labai svarbi.
Ypač kai tokios kontroversiškos ir audringos emocijos kelia įtampą tarp piliečių, sėja nesantaiką, pasipiktinimą. Ką pasakytų kultūros ministras tikintiesiems Lietuvos piliečiams?
Kad tikintieji įžeisti, tai savaime suprantama. Tai normali, sveika, adekvati reakcija. Lietuva sumanipuliavo savo katalikybe prieš pasaulį, kai reikėjo pasirodyti geriems ir kovojantiems už laisvę. Tada viešos lietuvių masinės maldos apskriejo pasaulio ekranus ir pelnė milijonus paramos balsų, simpatijų.
Esame Europos dalis. Europoje dominuoja krikščioniškos vertybės. Mūsų tautos vertybės, religiniai įsitikinimai yra labai svarbi psichikos dalis, mūsų dvasinis paveldas, labai asmeniškas kiekvienam žmogui. Tikim į Dievą ne ant debesies sėdintį, bet mūsų širdyje gyvenantį, brangaus žmogaus veide regimą. Nepagarba šventiesiems jausmas žeidžia. Kažkas su mumis pasielgė neatsakingai...
Primityvu tokią svarbią susidariusią problemą nurašyti „asmeninės laisvės“ sąskaiton... Dar galima svarstyti „išmatų fenomeną“ kaip sąmoningą sukiršinimo tendenciją, priešrinkiminį triuką. Pagaliau – provokaciją, išpuolį prieš krikščionis – kas dabar tampa itin populiaru ir madinga, o išraiškos būdai vis agresyvesni.
Na, šis kultūrinis „išmatų fenomenas“ manipuliuoja žmonių emocijomis. Dar – ir tai gal svarbiausia – aiškumo suteiktų visas šio reiškinio pristatymas: pateiktas verslo planas, idėja, atrankos kriterijai, kas už ką atsakingas, sąmata, lėšų paskirstymas. Viešai. Tada susidėliotų visi taškai, kur jiems reikėtų dėtis, ir išryškėtų „tikrasis veidas“. Ir kas kuo kvepia.
Susiję: Prancūzijos vyskupai ir bažnyčios atstovai kviečia į dialogą su R. Castellucci spektakliu
Komentarai (17)
tai akivaizdi provokacija-zmones provokuojami neramumams... Geriau butu, kad spektakli rodytu privacioje valdoje-ten tegul kas kuo nori, tuo ir svaidosi. O teatras-visu Lietuvos zmoniu, jo vadovas ir kulturos ministras yra islaikomi Lietuvos zmoniu, todel turetu atsizvelgti i ju nuomone ir jausmus. Bet jeigu ne, tai ne... Morale jau issake savo nuomone, ziurovas gali pasirinkti: eiti i spektakli ar ne. Nedarykime antro spektaklio-apsistumdymo tarpusavyje, nes ateis 240 ginkluotuju ir visus gerokai patampys...
ne tau suprast:-)
Ačiu tau Jonai, gerai, ir teisingai parašei. Vien ko vertas psichiatru kalobaravimas su komunistais, bet ir dabar jie daro iš žmonių daržoves. Dėl kristaus, tai šitas šmugelnikas pats siautėjo bažnyčioje už tai ir buvo nukrižiuotas.
šū das niekad nebus menas. o šis šū das pasitelktas rinkiminėj kampanijoj. štai dėl šio šū do valdžiukės viršūnėj daugiau aistros nei dėl pe dalų pagrobtos mergaitės. Kodėl, mielieji rinkėjai? ogi todėl, kad nieko daryt nereikėtų, o didvyriu visgi pataptum.
Labai keista psichiatrės pozicija. Net ne dviguba, o net keturguba. Įdomus faktas, kad psichiatrai visą laiką nori mokyti kitus, bet patys lieka nemokšomis iki pat šiandien. Kas pschiatrei, medicinos mokslų daktarei, Mykolo Romerio universiteto docentei, Lietuvos Kultūrinės psichiatrų asociacijos prezidentei trukdo būti elementariai sąžiningu žmogumi ir pasakyti štai šItą labai paprastą dalyką: LIETUVOJE PRIIMTA METADONO PROGRAMA. JĄ PRIĖMĖ NE KOKS NORS PILIETIS PETRAS AR MOKYTOJA BIRUTĖ, BET JĄ PRIĖMĖ PSICHIATRAI, PRIRĖMĘ PRIE SIENOS MŪSŲ NEKOMPETETINGOS VYRIAUSYBĖS VARGŠUS VALDININKĖLIUS. KODĖL JUMS NEPASAKIUS LIETUVIAMS TIESOS, KAD ŠITA PSICHAITRŲ PROGRAMA YRA NEEFETYVI, KAD NARKOMANŲ SKAIČIUS LIETUVOJE DAUGĖJA ,IR KAD JŪS ESATE BEJĖGIAI, KAD PAKEISTI SITUACIJĄ? KODĖL JŪS NEPASKELBIATE TŲ PINIGŲ KIEKIO, KURĮ JŪS SUNAUDOJATE METADONO PROGRAMAI? KODĖL JŪS NEPASKELBIATE TAUTAI, KIEK PINIGŲ JŪS GAUNATE IŠ MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ KIŠENĖS IR KOKIA NAUDĄ GAUNA TAS MOKESČIŲ MOKĖTOJAS NUO JŪSŲ DARBO, KAI JŪS ELEMENTARIAI NESUGEBATE ŽMOGAUS IŠTRAUKTI PAKLŪVUSIO Į ALKOHOLIO SPĄSTUS, NESUGEBATE ELEMENTARIAI NUSTATYTI DEPRESIJOS PRIEŽASTIES? JŪS, ŽINODAMI KOKIĄ MILŽINIŠKĄ ŽALĄ PADARO ANTIDEPRESANTAI ŽMOGAUS SĄMONEI, NE TIK KAD TYLITE, BET IR UOLIAI JUOS PARDAVINĖJATE, NES UŽ TAI GAUNATE NEMAŽUS PINIGUS. JŪS IŠRAŠOTE ANTIDEPRESANTUS SENUKAMS, KURIE SERGA ŠIRDIES LIGOMIS BE JOKIO SĄŽINĖS GRAUŽIMO, NORS ŽINOTE, KAD JŪS NEŽINOTE TIKSLIAI IR NETURITE ĮRODYMŲ, KODĖL ATSIRADO ŠITA PROBLEMA DĖL ŠIRDIES LIGŲ. JŪS NETURITE NEI VIENO ĮRODYMO, KAD JŪSŲ DIAGNOZĖS "HIPERAKTYVUS VAIKAS", TURI NORS KOKĮ MOKSLIŠKAI PAGRĮSTA ĮRODYMĄ. VISAS PSICHIATRŲ DARBAS BUVO BADYMAS PIRŠTU Į KITUS, KAD KITI YRA NESVEIKI. BET KUO GI PASIŽYMI JŪSŲ PSICHINĖ SVEIKATA? NENUILSTAMU ETIKEČIŲ KLIJAVIMU KITIES ŽMONĖMS IR ABSOLIUČIAI JOKIO SAVIKRITIŠKO POŽIŪRIO Į PSICHIATRŲ NUSIKALSTAMĄ VEIKLĄ NE VIENERIUS METUS, BET PER VISĄ PSICHIATRIJOS GYVAVIMO LAIKOTARPĮ? VETERINORIUS PAVLOVAS BUVO VIENAS IŠ TŲ PSICHIATRIJOS PRADININKŲ, KURIS ATLIKTUS EKSPERIMENTUS SU ŠUNIMIS ATLIKO PAGAL STALINO UŽSAKYMĄ, KAD VĖLIAU VISA TAI PRITAIKYTI ŽMOGUI. IR IKI PAT ŠIANDIEN PSICHIATRAS ŽIŪRI Į ŽMOGŲ, KAIP Į GYVULĮ. TAI APIE KOKĮ JŪS ČIA DIEVĄ KALBATE, JEIGU PATYS NESUGEBATE SĄŽININGAI PAŽVELGTI REALYBEI Į AKIS? NES PER GERI PINIGAI MOKOMI? DIDESNI NEI KITIEMS GYDYTOJAMS? IR JOKIOS ATSAKOMYBĖS UŽ JŪSŲ GYDYMO PASEKMES? FARMACININKŲ DOSNUMAS UŽ ANTIDEPRESANTŲ NE TIK PARDAVIMĄ, BET NETGI UŽ REKLAMĄ? JUK BŪTENT TAI JUS DOMINA. IR JŪS BANDOTE PASISLĖPTI PO KATALIKYBĖS SPARNU, KAD ŽMONĖS NEPAMATYTŲ REALIAI VYKDOMOS JŪSŲ KENKĖJIŠKOS VEIKLSO LIETUVAI. Aš matau vieną ir gana liūdną dalyką. Daugelis iš tų buvusių ir esamų mokesčių mokėtojų išlaikytinių nujaučia galimas permainas valdžioje. Todėl sukruto prisitaikyti prie, galimai, naujai ateinančių į valdžią žmonių. Juos domina ne kas nors kitas, o išlaikyti būtent tą "maitinimą", gaunamą iš mokesčių mokėtojų kišenės. Nes, kaip moko psichologas? Reikia prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Iš kur jis apie tai sužinojo? Iš eksperimentų su gyvūnais, nes gyvūnija pristaiko. Reiškia visus tuos dalykus psichologas pritaiko ir žmogui, kadangi jis nemato jokio skirtumo. PSICHIATRŲ TIKĖJIMAS YRA VIENAS - TIKĖJIMAS Į SMEGENIS. Tai, gal psichiatrė gali pasakyti, kur gi smegenyse yra tas TIKĖJIMO CENTRAS? Viskas gi turėtų būti smegenyse: ir meilė, ir tikėjimas, ir įkvėpimas, ir kiti dvasiniai dalykai. Pagal psichiatrų teiginius išeina, kad žmogus yra savotiškas biorobotas, nes viskas yra smegenyse. Ir aišku, psichiatrai su laiku patobulins smegenis čipais, arba kaip Kubilius sako "čipsais", kalbėdamas apie savo svajones ir įsivaizduodamas modernųjį lietuvį su patobulintais smegenimis. Mat Kubilius, kaip katalikas, su jį supančiais psichiatrais įsivaizduoja, kad Dievas sukūrė, kaip rašoma Biblijoje, gana netobulą žmogų. Ir didžiausias netobulumas yra jo smegenyse. Štai įdėjai čipą lietuviui į smegenis ir nereikės jokios policijos, nes jis visas yra kaip ant delno: viskas yra kontroliuojama ir matyti, ką jis perka, ką jis valgo, kur jis važiuoja ir t. t. Ar tai ne pigiau valstybei? Be abejonės, pigiau. Krikščionis yra ne kartą pasirašę ir bendradarbiavę su visokia velniava, tame tarpe ir su fašizmu. Dabar naujam broliavimuisi su psichiatrais talkina Andrius Navickas. Na, tikrai viskas vyksta kaip durnių namuose.
Argi tai nepasityčiojimas iš Lietuvos žmonių - kviesti žiūrėti, kaip šūdais darbstomi švenčiausi dalykai ir siūlyti, pasižiūrėjus susidaryti savo nuomonę, postringauti apie toleranciją, nesipriešinimą blogiui ir visokius kitokius marazmatiškus paistalus, neva įžvelgiant tame kažkokią filosofiją ar šūdinas menines išraiškos priemones. Praėjus 22 metams po geležinės uždangos dar tebegarbinami užsieniečiai. Na ir kas, kad režisierius italas? Mes, mat runkeliai, nesuprantam, kad šūdais apmėtyti Dievo atvaizdą yra menas. Tai paprasčiausiai tautos lojalumo patikrinimas, kiek dar galima žeminti visuomenę, ar jau esame dvasiškai visai degradavę. Greičiausiai, kad tokie ir esame. Netrukus rinkimų rezultatai tą patvirtins.
tik nebalsuokit už l i b e r a l u s ,nes vėl atsiras nenormalus kultūros ar kitoks ministras ir svaidysis tikrais š..........
man visa tai primena tarybinius laikus, kai niekas neskaitė Solženicino, bet smerkė darbininkai, tarnautojai, mokiniai, mokytojai...Gal reikia pirma matyti, o paskui kalbėti?
Šį spektaklį galėjo sukurti tik psichikos problemų turintis asmuo ir jį demonstruoti galima tik psichiatrinių ligoninių pacientams (tikriems). Bet koks normalaus proto žmogus turėtų pasakyti, kad toks paniekinamasis veiksmas (nesvarbu kuo ten mėtoma) žeidžia tam tikrų grupių žmonių (tikinčių, o tuo labiau įtikėjusių) jausmus. Bet pasaulyje yra atsiradęs toks vadinamas liberalizmas, kuris daug kur, tame tarpe ir Lietuvoje yra tapęs pseudoliberalizmu. Taigi toks pseudoliberalizmas neigia bet kokias moralines ir dvasines vertybes, nežabotos laisvės pasireiškimus iškelia į pirmą vietą. Lygiai taip pat tokius žodžius galima pasakyti ir apie tuos "ligonius", kurie degina Koraną ar šaiposi iš Mahometo. " Laisvė yra savižudiška, kada nėra susieta su materialiuoju teisingumu, intelektualiu nešališkumu, visuomeniniu pakantumu, moralia pareiga, ir dvasinėmis vertybėmis. Laisvė neegzistuoja be kosminės tikrovės, o visa asmenybės tikrovė yra tiesiog proporcinga jos ryšiams su dieviškumu. Nežabojama savivalė ir nevaldoma saviraiška prilygsta nesutramdytam savanaudiškumui, nedieviškumo viršūnei. Laisvė be drauge einančio ir nuolat augančio savojo aš nugalėjimo yra egoistinės mirtingojo vaizduotės prasimanymas. Savuoju aš motyvuota laisvė yra koncepcinė iliuzija, žiauri apgaulė. Savivalė, besislepianti laisvės apdarų maskarade, yra gėdingos vergystės pranašas. Tikroji laisvė yra nuoširdžios savigarbos partnerė; netikroji laisvė yra žavėjimosi savuoju aš palydovė. Tikroji laisvė yra savikontrolės vaisius; netikroji laisvė yra savojo aš įtvirtinimo nuostata. Savikontrolė veda link altruistinės tarnystės; gėrėjimasis savuoju aš linksta į kitų išnaudojimą tam, kad būtų savanaudiškai išaukštintas toks klystantis individas, kuris teisų pasiekimą nori paaukoti vardan to, jog turėtų neteisingą valdžią kitų savo bičiulių tvarinių atžvilgiu. Net išmintis yra dieviška ir saugi tiktai tada, kada ji yra kosminė apimtimi ir dvasinė motyvavimu. " Ištrauka iš Urantijos Knygos
lieka Konstitucinė teisė ginti išmintį, dorovę ir meną
Nepasidarykite sau stabu , simboliu ... / kazka panasaus 'sake' Kristus /. O psichiatrei pasiuliuciau isigyditi pirma paciai / kaip siule Hipokratas/. Matau poniai labai noretusi , kad visi butu tokie 'paklusnus' , kaip psichiatrijos pacientai , pripumpuoti vaistu , arba neadekvatus musulmonai , kuriu tamsumas labai parankus ju valdytojams . Patys keliate aziotaza , isterika , o paskui stebesites , kad eiliniai tamsuoliai prades musti vieni kitiems veidus ... Nepripazystu tokio , 'meno' , bet , manau KIEKVIENAS tegul nusprendzia pats , eiti , neiti , ignoruoti .
Tokios bjaurybės seniausiai yra mūsų kultūroje. Kiek prisimenu, sovietmečiu "šūdvabaliai" ir kiti žodžiai buvo braukomi iš Donelaičio kūrybos, o paskelbus žodžio laisvę, tie žodžiai buvo sugrąžinti. Tačiau vienoj vietoj Donelaitis yra štai taip parašęs apie bedievius: "Jiems Dievo žodis nei smarvė mėžinio smirdi" . Interpretuojantys žmonės supras: jis norėjo pasakyti, kad bedievių vertybės yra apvirtusios. Bet skaitantys tik palyginimą ir jo neinterpretuojantys gali pasipiktinti.
O kada kunigai uždaro visiems tikintiesiems Palangos bažnyčia ir krikštija Boso vaiką, ar jie nespjauna Kristui į veidą? Nežinau, nepažinojau Kristaus, bet jo vietininkai šioje žemėje kiekvieną dieną meta jam į veidą išmatas, o mums prisakinėja besaligiškai jais irį jų patronu tikėti ir aukoti, geriausia grynais, visokia valiuta.
Nesu as tikintis ar prijauciantis kazin kokiai krikscionybei. Lietuviu Tautautai manau nereiketu per daug pergyventi kas ka daro su tuo nukryziuotu stabu. Brangieji prisiminkite savo istorija, musu visu proteviai buvo Pagonys ir turejo savo pati svariausia tikejima. Tik kraugeriai zudydami musu protevius, priverte priimti nusikalstama svetima tikejima. As suprantu kurie tiki i ta nukryziuota chipi ir tapo tikejimo vergai, bet jus issilaisvinkite is tikejimo vergoves ir tikekite i gamta, visata kaip musu proteviai.
dievas nepagelbejo, o gal ... pagelbejo ... pedofilams ...?
PASIRINKIMAS, 2012-10-03 22:21 PASIRINKIMAS 2012 metai. Gegužės 17 diena. 6 valandos ryto. Taikus rytas Klonio gatvėje. Rytinė kava, arbata, sumuštinukai, kuriuos taip noriai ir gausiai kiekvieną dieną aukojo geri žmonės. Rytinės kalbos apie paskutines naujienas, kasdienė rytinio paukštelio giesmė. Miela, skambi ir žadanti puikią, gražią dieną…. dar vieną gražios, laimingos ir nerūpestingos vaikystės dieną…. Taikus rytas Klonio gatvėje. Ir gražūs, jau broliais ir seserimis tapusių, žmonių veidai, geri, šiltomis, spindinčiomis, meilės ir pasiaukojimo kalba kalbančiomis akimis. Kaip ir kiekvieną rytą – diskusijos: ims, ar ne. Ir ramus laukimas… laukimas dar vienos gražios, taikios, šviesios, harmonijos ir džiaugsmo kupinos dienos…. Tiksi minutės… tik, tik, tik…….. kaip sulėtintame kine…. tik, tik, tik….. Tik staiga taikos ir ramybės oazę perskrodžia susijaudinę atbėgančių, budėjusių gatvėje, žmonių balsai: “… jie blokuoja kelius!!!!!!!!....” Ir gėrio, taikos ir ramybės oazę perskrodžia nerimo ir panikos šurmulys… Krinta ant žemės nebaigtos gerti kavos puodeliai, sklendžia į šoną metami taip jaukiai šildę kūnus apklotėliai… ir taikūs veidai įgauna akinančiai baltą panikos spalvą… O erdvę užtvindo tirštas, saldžiai kartus artėjančio siaubo kvapas…. Jie ateina… Apsisprendimui laiko nebelieka. Jo nebėra. Jo ir nereikia…apsisprendimas padarytas. Klonio gatvės budėtojai, puola prie namo… kad neleisti jų, kad gyva grandine, gyvomis širdimis užtverti kelią, kad pasakyti jiems: “Atsikvošėkite, broliai! ATSIKVOŠĖKITE, BROLIAI!!!” … “Mes stovime prie namo… vieningi, susikibę rankomis, draugingi, apsiginklavę iki ausų: malda, Lietuvos himnu ir Lietuvos vėliavomis. Stiprūs, galingi, ginkluoti…. stiprūs savo Žmogiškumu, savo Širdimis, savo Sąžine…. mūsų nieks nenugalės….” Iš praeities Tavo sūnus te stiprybę semia”… Laukiame jų… O jie ateina…Jie eina ir eina, nenutrūkstančiomis kolonomis ir nesimato galo… Kada gi jie baigsis? Kada gi pagaliau jie baigsis ??????!!!!!! Pasigirsta malda, kažkas desperatiškai šaukiasi Archangelo Mykolo pagalbos, kažkas kalba “Tėve mūsų”. O jie artėja…. Jie jau čia pat… Pasigirsta mūsų mylimos, vis dar neišniekintos, vis dar orios, vis dar nesuteptos Lietuvos himnas… Graudus iki skausmo, galingas savo Dvasia…Himnas nutyla, pasigirsta skandavimas: “LIETUVA! LIETUVA! LIETUVA!” … ir prasideda aktas. Smurto aktas. Aktas, už kurį mūsų vaikaičiams bus gėda. Aktas, dėl kurio daugelį grauš sąžinė. Paskutinį kartą peržvelgiu žmonių akis…. O jos tokios taurios, kilnios, orios… tarsi pro jas žvelgtų pats Dievas… liūdnas, liūdnas Dievas….. Staiga erdvę perskrodžia šaižus spiegimas, uniformuotųjų batų trepsėjimas, riksmas, mėtomų suolų trenksmas, kakofoniškas, žmogiškąją valią bandantis palaužti balsas, nuolat rėkiamas per garsiakalbius. Kad tik sutriuškinti, kad tik išgąsdinti, kad tik palaužti žmogiškąją valią, žmogiškumą, širdis…. Viskas susimaišo. Jie ir mes tampame viena mase. Jie - ginkluoti elektro skydais, dujomis, kulkomis, šunimis ir mes - ginkluoti Lietuvos vėliavomis, Dievo paveikslu ir savo ryžtu…. ... VYRAI, KĄ JŪS DAROTE???????!!!!!!!!!!!!!!!!!!! ... LIETUVA!!! LIETUVA!!! LIETUVA!!!! ... DIEVE, GELBĖK MERGAITĘ!!! …DŪSTU!!! …Į AKIS PILA!!! …SKAAAAAUUUUDA!!!!! …. PALEISKIT…!!!!!!.. AAAAA!!!!!!!.... Klumpa ant kelių raudančios moterys, tarsi maldai sudėjusios rankas, maldaudamos jų sustoti, spiegia siaubo apimti vaikai, tie, kurie dar visai neseniai su Mergaite žaidė kamuoliu, žegnojasi stumdomi ir tampomi senoliai, šaukdamiesi Šventųjų, kelią uniformuotiems tveria narsūs vyrai, paskutinėmis jėgomis stengdamiesi apsaugoti Mažą Mergaitę…. Klonio gatvės Mergaitę…. Mergaitę, kuri savo nelaime, savo maža ir trapia būtimi manifestavo tiesą, teisingumą ir PASIRINKIMĄ…. JIE DAR IR ŠIĄ AKIMIRKĄ GALĖJO RINKTIS…VISI… IR PASIRINKO…. …gyvi žmonės, valstybės piliečiai, tapo kliūtimis, kurias žūt būt reikėjo pašalinti. Ir vaikai ir senoliai, ir moterys ir vyrai, ir jauni ir seni, ir sveiki ir sunkiai sergantys tapo kliūtimis, kurias reikėjo pašalinti bet kokiomis priemonėmis. Bet kokia kaina…Net ir žmogiškumo kaina…. Ir tą akimirką visi mes tapome nieko nevertais daiktais, mėtomais, stumdomais, mušamais, voliojamais, tampomais ir kišamais į policijos mašinas… Kliūtimi tapo ir Lietuvos Vėliava…pareigūnų kojomis išvoliota po Žemę… Pasigirsta šlykštus pjaunamų durų garsas, dūžta stiklai, šaukia, meldžiasi žmonės, ašaromis plūsta dorų ir sąžinės galutinai nepardavusių policijos pareigūnų akys, o už stiklo, vis dar laisva, vis dar turinti viltį, šaukia Mergaitė: NEEEEEEEE…. NOOOOOOO……RIUUUUUUUUUUUUUU…..!!!!!! Bet niekas, apart gynėjų, jos nenori girdėti…Išgirskit, nors dabar. MALDAUJU!!!!!! Bet neišgirdo. Kaip nenorėjo girdėti ir anksčiau. Kaip nenorėjo jos girdėti įtakingi, valstybės vardu kalbantys, kostiumuoti apsimetėliai, teisingumą vaidinantys niekšai, įmantriomis šukuosenomis, bet tuščiomis akimis, bejausmės damos, klastingi melagiai, ginantys netiesą ir teisinantys smurtą… Moteris kraujo spalvos apdarais žengia į vidų, kad palaužti vaiko paskutines jėgas, paskutinę valią, paskutinius pasipriešinimo likučius… Vaiko teisių tarnybos specialistė, turėjusi ginti Vaiką, skelbia jam ultimatumą: “Arba dabar, arba už vienos minutės. Kito pasirinkimo šiandien tu neturi”. Vaikas ginčijasi, Vaikas priešinasi, Vaikas ginasi, Vaikas šaukia… O, Klonio gatvės Mergaite, kokia tu stipri…. Bejausmio veido, tuščių akių, turtingas pinigais ir melu plikis su niekada vaiko nemylėjusia motina išneša besipriešinančią, klykiančią ir šaukiančią Mergaitę… Trinkteli durys. VISKAS BAIGTA. SUDIE, LIETUVOS DEIMANTĖLI. Šlovė neteisingumui. Kodėl??????? … Už ką????????.... Dėl ko?????... Ar todėl, kad ji ir taip buvo auka? Ar todėl, kad šioje valstybėje teisiami ne nusikaltėliai, o aukos? *************************** Kol Klonio gatvės kieme plazdeno nerūpestingas, laimingas, geltonai violetinis ir laisvas drugelis, ruseno viltis, kad TIESA IR TEISINGUMAS NUGALĖS. Kol Lietuvos Vėliava oriai plazdeno žmonių rankose, dar ir tada ruseno viltis, kad TIESA IR TEISINGUMAS NUGALĖS. Deja…Taip nenutiko… *************************** Klonio gatvė. Eilinis Klonio gatvės vakaras. Tuščias, nutilęs, nykus. Be džiaugsmo, be spygaujančių laimingų vaikų balsų, be žvilgančių jaunuomenės akių, be burbuliuojančių drąsių senukų… Kaip ir kiekvieną dieną - gegužinės pamaldos Klonio gatvėje… Renkasi žmonės. Skaudančiomis, žaizdotomis širdimis, sutryptomis sielomis, ašarojančiomis akimis… Tylūs ir ramūs, nugalėti fiziškai… Bet nepalaužti Dvasia…. VISI MES TĄ DIEN PASIRINKOME. Kaip keista, kad viskas dar gali žydėti…
Kultūros ministras - liberalas. Tokie tie mūs liberalai yra.