„Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ – antrasis žinomo poeto, rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Donaldo Kajoko romanas. Šiame kūrinyje, kurį neseniai išleido leidykla „Tyto alba“, atpažįstami pirmojo romano „Kazašas“ ir naujausio poezijos rinkinio „Kurčiam asiliukui“ motyvai bei intonacijos.

Trisdešimtmetis programuotojas Gabrielius Aušautas, po brolio žūties nutaręs ieškoti dvasios ramybės sename dvare, stūksančiame ežero pakrantėje, atsiduria tartum XVIII šimtmečio atmosferoje, kur beveik nėra modernaus pasaulio pėdsakų. Kuriama unikali magiška erdvė, pro realybės plyšius spindi anapusybė, o greta realių veikėjų būriuojasi nesybės.

Regis, kaip savarankiškas asmuo čia veikia ir ežeras, verčiantis „sąmonę lengvai haliucionuoti“. Kasdienybę netrunka sudrumsti paslaptingi įvykiai.

Aiškėja, kad riba, skirianti esybes nuo nesybių, nėra neperžengiama. Patekęs į keisto gyvenimo sūkurį, Gabrielius mėgina įžvelgti labai paprastą prasmę, kuri nusipurto civilizacijos ir banalumo luobą.

"Nubudo nuo kurtinamo paukščių ulbesio. Šoko prie lango – tuntai raudonomis kekėmis aplipusių šermukšnių, tolėliau – vos vos ribuliuojantis ežeras ir sala.

Nedidelė, vis dėlto joje dunksojo lyg ir kokio rausvo statinio liekanos. Apšviestos ryškios saulės, jos tartum karūnos brangakmeniai žėrėjo pačiame ežero viduryje.

O virš tos rausvos karūnos virpėjo skliautai ir kuorai, tiltai ir vartų arkos – ištisas kabantis miestas, nuaustas iš skaidraus rytmečio oro...

Vaizdas buvo stulbinantis.

Ko gero, vakarykštis rūkas mane atvedė tiesiai į Edeną, šyptelėjo Gabrielius.

Prie lieptuko išvydo moterį. Stovėjo į Gabrielių nugara šalia gelsvai rudo asilo, geriančio vandenį, ir glostė, o gal kasė jam paausius."

Naujausi

Džiugi žinia: Vėgėlė įkūrė naują politinę jėgą – partiją „Piliečių Lietuva“Politika · 2026-07-03Trump: jie mums nepadėjoUžsienis · 2026-07-03Naujosios Volynės išvakarės vis arčiauNuomonės · 2026-07-03Suvereniteto erozija ir elito atotrūkis: Eduardo Vaitkaus politinės maksimos anatomijaNuomonės · 2026-07-02

Komentarai (7)

Rikiuoti
Skaitęs2012-09-14 13:00

Puikus ir meniškas romanas. Tokius kūrinius reikia pajausti, įsigilinti, o ne vien paviršutiniškai permesti akimis. O jeigu kas nesupranta, nes jų protelis per skystas ir skurdi vaizduotė, tai čia jau jų problema. Tad siūlyčiau nevadinti nesąmonėmis tikro meno ir neįžeidinėti talentingo ir pripažinto rašytojo.

j.nesukuotis2012-08-26 15:26

galiu pasakyti apie virselio meniskuma - tobula .

Prabocius2012-08-26 15:06

Gal ir gabus,bet vandeneli pilsto.Parasytu noveles,esse,apsakymus.O dabar-vienas is milijonu rasinejanciu,reklama samdanciu.Nusileistu ant zemes-bet tai retam lietuviukui pavyksta

Mano reikalas2012-08-25 02:26

, ką jūs, pone, skaitote. Nes blogi skaitytojai tampa blogais "rašytojais", komentatoriais, ką įrodo Jūsų pavyzdys. Teršiate eterį niekais. Kajokas yra gyvas klasikas, ir čia dėl skonio nesiginčijama. Jis savo genialumą jau įrodė. Ir dabar gali net ir meilės romanus pradėti rašyti - čia kaip Umberto Eco, jis liks genijum, kad ir ką padarytų.

Ką skaitau2012-08-24 20:34

ne jūsų reikalas. Nemėgstu visokių išgalvojimų, prisifantazavimų. Kaip čia: "Ko gero, vakarykštis rūkas mane atvedė tiesiai į Edeną, šyptelėjo Gabrielius. Prie lieptuko išvydo moterį. Stovėjo į Gabrielių nugara šalia gelsvai rudo asilo, geriančio vandenį, ir glostė, o gal kasė jam paausius." Juk tai tipiška situacija paimta iš trečiarūšio meilės romano, moterų skaitalo.

Skaitau2012-08-24 19:47

D.Kajokas labai geras rašytojas - ir net nežinia, ar geresnis poetas, ar romanistas, ar eseistas, ar vertėjas... Viskas viename. Išminčius. Jo romanai (pirmasis - "Kazašas") su moteriškais neturi nieko bendra, kažkiek primena a.a. G.Beresnevičiaus "Paruziją", Borgesą, Marquesą, Kafką, Camus, Cortazarą, Saramago ir kitus. Bet Jūs turbūt "panašių nesąmonių" irgi neskaitot. P.S.O tai ką skaitot?

Panašių nesąmonių2012-08-24 17:42

neskaitau. Tokio tipo romanus rašo, kaip taisyklė, moterys. Kajokas turėtų rimčiau žiūrėti į rašymą.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi