Lietuvos oro gynybos realybė: pavojų paskelbė, bet kas skrido ir kur dingo, taip ir nenustatė

Maždaug po valandos Lietuvos kariuomenė paskelbė, kad oro pavojus atšaukiamas. Tačiau tuo metu nebuvo aišku, ar galimas bepilotis orlaivis neutralizuotas, ar išskrido iš Lietuvos teritorijos. Nebuvo patvirtinta net tai, kad užfiksuotas objektas iš tiesų buvo dronas.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas paaiškino, kad objektas buvo aptiktas ir sekamas, tačiau dėl sudėtingų oro sąlygų naikintuvų pilotai negalėjo jo vizualiai identifikuoti. Ministro teigimu, taikos metu toks identifikavimas yra būtinas prieš numušant objektą.

Taigi Lietuvos oro erdvės stebėjimo sistemos užfiksavo galimą grėsmę, gyventojams buvo paskelbtas aukščiausio lygio pavojus, tačiau naikintuvų pilotai negalėjo nustatyti, kas iš tiesų skrenda.

Šioje situacijoje kyla konkretūs klausimai. Ar radarai užfiksavo visą objekto skrydžio trajektoriją? Kurioje vietoje nutrūko jo stebėjimas? Ar nustatyta, kad objektas paliko Lietuvos oro erdvę? Kokiais duomenimis remiantis buvo nuspręsta atšaukti pavojų?

Ne mažiau svarbu išsiaiškinti, ar tai iš tiesų buvo bepilotis orlaivis, iš kur jis galėjo atskristi ir kodėl nepavyko patikimai nustatyti jo tapatybės.

Lietuva Rusijos atgrasymui šiemet skiria beveik 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvos lyderiai nuolat pabrėžia stiprinamus oro gynybos pajėgumus, įsigyjamą ginkluotę ir pasirengimą įvairioms grėsmėms.

Tačiau gyventojams svarbu žinoti ne vien tai, kiek milijardų skiriama Rusijos atgrasymui. Jie turi suprasti, kaip realiai veikia oro erdvės stebėjimo, grėsmių nustatymo ir reagavimo sistemos.

Pavojaus atšaukimas savaime nereiškia, kad objektas buvo sunaikintas. Lygiai taip pat neįrodo, kad jis tebebuvo Lietuvos teritorijoje. Tačiau valstybės institucijos turėtų gebėti paaiškinti, kokiais duomenimis remdamosi nusprendė, jog grėsmė jau pasibaigė.

Gyventojams paskelbtas aukščiausio lygio oro pavojus. Vėliau pranešta, kad pavojus baigėsi. Tačiau kas buvo užfiksuota, iš kur objektas atskrido, kur dingo ir kokiais duomenimis remiantis nuspręsta atšaukti pavojų, visuomenei tuo metu nepaaiškinta.

Taigi milijardai Rusijos atgrasymui skiriami ir įsisavinami, perspėjimo sistema veikia, o gyventojams ir vėl tenka pasikliauti valstybės institucijų patikinimu, kad viskas jau saugu.

Spalio 18 d. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) paskelbė naują informaciją: Lietuvos kariuomenės duomenimis, galimas dronas į Lietuvą galėjo įskristi iš Lenkijos teritorijos.

Ši versija kelia papildomą klausimą dėl gyventojų perspėjimo sistemos veikimo.

Jeigu objektas atskrido iš Lenkijos, kodėl raudonas oro pavojus buvo paskelbtas Šiaulių ir Panevėžio apskrityse, o Kauno apskrityje – geltonas perspėjimas, tačiau viešai paskelbtuose perspėjimuose neminimos prie Lenkijos sienos esančios Lazdijų ir Kalvarijos savivaldybės?

Ar šių teritorijų gyventojams pavojus negrėsė, ar apie galimą objektą sužinota tik jam pasiekus kitus Lietuvos regionus?

Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar Lietuvos kariuomenė apie galimą objektą buvo iš anksto informuota Lenkijos institucijų.

Taigi naujoji NKVC informacija ne tik suteikia papildomų duomenų apie galimą objekto kilmę, bet ir kelia konkretų klausimą: ar gyventojų perspėjimo sistema buvo aktyvuota pagal realią grėsmės trajektoriją, ar tik pagal tas vietas, kuriose objektą pavyko aptikti?