ekspertai.eu skelbia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) laišką, kuriame išdėstytos opiausios, LLRI manymu, problemos mokesčių srityje ir siūloma jų sprendimą įtraukti į DRĄSOS KELIO rinkiminę programą. Kviečiame diskutuoti ir siųsti savo mintis redakcijai. ekspertai.eu.
Dauguma į LR Seimą kandidatuojančių partijų svarbiausiais savo tikslais įvardina gyventojų gerovę, ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir investicijų skatinimą. Šie tikslai yra svarbūs ir naudingi visiems Lietuvos gyventojams, o jų įgyvendinimas nemenka dalimi slypi poreikyje pašalinti konkrečius mokesčių sistemos skaudulius, užkertančius kelią gerovei, ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir investicijų pritraukimui.
Siūlome Jums savo ekspertinę pagalbą įvardindami didžiausius mokestinius trukdžius Jūsų užsibrėžtiems tikslams pasiekti, o esant pageidavimui būsime pasirengę šiais klausimais pakonsultuoti Jūsų partijos narius ir tęsti abipusiai naudingas diskusijas.
Pasiūlymai mokesčių srityje
Suvienodinti darbo pajamų apmokestinimo bazes
Esama pajamų iš darbo santykių tvarka sąlygoja itin sudėtingą mokesčių apskaitą, sukelia didelę administracinę naštą mokesčių mokėtojams, todėl siūlome suvienodinti pajamų iš darbo santykių apmokestinimo bazes, deklaravimo ir įmokų mokėjimo tvarką. Galimos skirtingos siūlymo įgyvendinimo alternatyvos, tačiau būtina užtikrinti, kad nedidėtų mokesčių našta.
Tai siūlome daryti kartu su Vyriausybės svarstomu valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo perdavimu Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Plėsti galimybes vykdyti veiklą pagal verslo liudijimus
Verslo liudijimai yra pati paprasčiausia veiklos vykdymo ir mokesčių mokėjimo forma, todėl ji yra itin patraukli sau patiems darbo vietą susikurti norintiems ir verslą pradedantiems gyventojams. Siūlome suteikti teisę verstis bet kuria Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiama veikla, o vieną verslo liudijimą suteikti vienam žmogui, nereikalaujant įsigyti kelių verslo liudijimus, jei žmogus užsiima skirtingomis veiklomis.
Taikyti teisingumo ir neprivalomumo principus sveikatos draudime
Sveikatos draudime šiuo metu egzistuoja daugkartinis asmenų pajamų apmokestinimas, pavyzdžiui, nors darbo sutartis turintys asmenys jau sumoka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas nuo pajamų iš darbo santykių, šias įmokas tenka mokėti antrą kartą nuo autorinių pajamų, individualios veiklos pagal verslo liudijimą ar kitų pajamų.
Teisingumo principas reikštų sveikatos draudimo sistemos priartinimą kuo arčiau draudimo principų: nedaugkartinis asmenų apmokestinimas, „grindys“ ir „lubos“ PSD įmokoms, PSD negaliojimas atgaline data.
Siekiant, kad žmonių dalyvavimas sveikatos draudime būtų protingas ir atsakingas, reikalinga pasirinkimo laisvė jame dalyvauti ar nedalyvauti. Dalyvavimas galėtų būti privalomas visiems darbo santykius turintiems asmenims.
Darbo santykių neturintys asmenys turėtų įvertinti savo riziką, ar jiems reikalingas valstybės teikiamas sveikatos draudimas, ir savanoriškai priimti sprendimą mokėti PSD įmokas ir dalyvauti sveikatos draudimo sistemoje arba nedalyvauti. Tai reikštų, kad būtų atšaukta itin nepopuliari tvarka, kuomet visi gyventojai privalo mokėti minimalias PSD įmokas.
Neapmokestinti reinvestuojamo pelno
Investicijos yra ekonomikos augimo šerdis, pagrindas kilti darbo našumui ir kelti darbo užmokestį. Tam, kad šalyje augtų vartojimas, lėšos visų pirma turi būt uždirbtos – taigi, investicijos yra būtinos.
Investicijų patrauklumą sumažina tai, kad reinvestuojamas pelnas yra apmokestintas 15 proc. dydžio pelno mokesčiu.
Turint omenyje, kad įmonės neturi laisvų apyvartinių lėšų investicijoms, pasiskolinti bankuose vis dar sudėtinga, o esant nerimui dėl ekonomikos ateities, vargu ar sąlygos pasiskolinti artimiausiu metu gerės, siūlomas sprendimas atpigintų investicijas 15 proc. ir sudarytų sąlygas įmonių plėtrai Lietuvoje.
Dėl šių priežasčių siūlome grįžti prie anksčiau Lietuvoje galiojusios tvarkos ir neapmokestinti reinvestuojamo pelno.
Panaikinti diskriminacinį dividendų apmokestinimą
Reguliarus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas yra 15 proc. , pajamoms iš individualios veiklos (išskyrus laisvąsias profesijas) taikomas mažesnis – 5 proc.
tarifas ir tik pajamoms iš paskirstytojo pelno (dividendams) taikomas aukštesnis 20 proc. tarifas.
Tokia mokestinė diskriminacija atsirado tuomet, kai mažinant padidintą pelno mokestį nuo 20 iki 15 proc. liko galioti 20 proc.
GPM tarifas dividendams. Toks apmokestinimas yra nepagrįstas ir mažinantis verslo vykdymo Lietuvoje patrauklumą, todėl siūlome dividendams taikyti įprastą 15 proc.
tarifą.
Grąžinti pridėtinės vertės mokesčio atskaitą už automobilius
Pirkimo arba importo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už automobilius uždraudimas buvo grindžiamas tuo, kad juridiniams asmenims priklausantys automobiliai gali būti naudojami ne tik PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, bet ir asmeniniams tikslams. Nuo 2009 m. apmokestinus natūra gaunamas pajamas, kai gyventojas naudojasi juridiniam asmeniui priklausančiu automobiliu, PVM atskaitos už automobilius nebuvimas tapo nepagrįstas ir nelogiškas mokestiniu požiūriu. Kadangi naudojimasis automobiliais asmeniniais tikslais yra apmokestintas, o juridiniai asmenys naudoja automobilius PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, siūlome grąžinti PVM atskaitą už automobilius.
Taikant „lubas“ „Sodros“ išmokoms, taikyti „lubas“ ir „Sodros“ įmokoms
Šiuo metu „lubos“ yra taikomos apskaičiuojant ir mokant „Sodros“ išmokas, pavyzdžiui, pensijas, tačiau mokant „Sodros“ įmokas jos nėra taikomos. Siūlome padaryti „Sodros“ sistemą teisingesne, taikant vienodo (5 vidutinių darbo užmokesčių) dydžio „lubas“ ir „Sodros“ įmokoms, ir išmokoms.
Tai ne tik padarytų „Sodros“ sistemą teisingesne, bet ir skatintų aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų kūrimą Lietuvoje, pritrauktų brangiai apmokamus specialistus, sumažintų paskatas vengti mokesčių.
Atsisakyti nekilnojamojo turto mokesčio
Nekilnojamojo turto mokestis moderniose šalyse yra paveldėtas iš Antikos laikų, kuomet nebuvo įmanoma apmokestinti gyventojų pajamų. Moderniose šalyse yra visos galimybės apmokestinti ne tik gyventojų pajamų pajamas, bet ir vartojimą bei pelną, kas yra daroma ir Lietuvoje.
Nekilnojamojo turto mokestis iškreipia rinką, neskatina verslininkų imtis tos veiklos, kurioje nekilnojamas turtas yra būtinas, pavyzdžiui, statyti gamyklas. Pats nekilnojamasis turtas neneša pajamų nei įmonėms, nei gyventojams, todėl neatspindi jų pajėgumo mokėti šį mokestį.
Be to, pastatų vertinimas yra brangus ir sudėtingas, dažnai neatitinkantis tikrosios rinkos vertės, todėl realiai sumokamas mokesčio tarifas tampa fragmentiškas. Šis mokestis yra neefektyvus, kadangi jo administravimas yra brangus, o pajamos – menkos (2012 m. jos sudarys vos 0,9 proc. visų mokestinių pajamų). Dėl šių priežasčių siūlome atsisakyti šio mokesčio.
Mažinti Lietuvos mokesčių sistemos painumą, atsisakant neefektyviausių mokesčių
Valstybė, taikydama mokesčius, turi siekti tik vieno tikslo – surinkti pajamas, kurios reikalingos funkcijoms finansuoti. Šiuo metu Lietuvoje yra taikomi 24 skirtingi mokesčiai, iš kurių 5 yra reikšmingi valstybės funkcijų finansavimui ir suneša 92 proc.
visų mokestinių pajamų, o likę 19 mokesčių yra mažiau reikšmingi ir kartu sudėjus suneša vos 8 proc. visų mokestinių pajamų.
5 reikšmingi mokesčiai yra PVM, „Sodros“ įmokos, GPM, akcizai ir PSD įmokos:
Kai kurių mokesčių pajamos nesiekia net 5 milijonų litų, pavyzdžiui, paveldimo turto mokesčio pajamos (3,4 milijonai litų) ir cukraus mokesčių pajamos (3,7 milijonai litų).
Biudžetui nereikšmingų mokesčių administravimas yra brangus ir mokesčių administratoriui, ir mokesčių mokėtojams. Neefektyvių mokesčių atsisakymas atlaisvintų ribotus išteklius produktyviai veiklai ir pajamų uždirbimui, o tai savo ruožtu didintų biudžeto pajamas.
Verslininkai ir potencialūs nauji investuotojai dažnai kritikuoja Lietuvos mokesčių sistemą dėl jos painumo ir sudėtingumo, tad mokesčių skaičiaus mažinimas padidintų investavimo Lietuvoje patrauklumą. Šiuo keliu žengusi Gruzija iš 22 mokesčių paliko tik 5, tokiu būdu įtvirtindama Gruzijos kaip patrauklios verslui šalies įvaizdį. Dėl šių priežasčių siūlome atsisakyti neefektyvių mokesčių ir palikti tik biudžetui reikšmingiausius mokesčius.
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje












































































































































































































































































































































































































































































































Komentarai (41)
Kaip visada, apie eilini pilieti nė zodzio /daugeli saliu, ganantys zemas pajamas, nemoka jokiu mokesciu, pas mus gi, vietoj to, mokamos ivairios pasalpos, kuriu administravimui suryjamos milziniskos lėsos, ta, kuriams jos skirtos, pasiekia CENTAI/. Sia institucija isvis reikia naikinti, visuomenei, isskyrus turtuolius, jokios naudos.
Ypač turtuoliams nepatinka mokesčiai ribojantys jų vartojimą:nekilnojamo turto, dividendų ir "Sodros"...
Mielieji, jūs niekada nestatykite emocijų virš racionalumo. Reikia atskirti tai, ką jie darė vakar, ir tai, ką jie daro šiandien. Yra teisinga pareikšti savo nesutikimą su šio instituto veikla ir pasmerkti ar dar imtis kažkokių tai ryžtingų priemonių arba duoti jiems galimybę pasitaisyti ir ištaisyti klaidas. Negalima grūsti viską į vieną maišą. Lietuvoje pilna tokių politikų, kurie klykia dėl "per tuos vamzdžius atvažiuos rusų tankai". Rezultate visi už dujas moka brangiau. Kaip teisingai yra veikti? Pažiūrėti iš ekonominio taško - ar tai ekonomiškai naudinga, ar ne? Jeigu tai yra naudinga, tai reikia ir susitarimus daryti atitinkamus, o vėliau paruošti alternatyvius projektus ir tada jau galima atsisakyti, jeigu tas projektas nebetenkina. Bet visada reikia tartis. Tas bolševikinis metodas niekur nenuves. Bolševikai užsiundė vargingiausius žmones prieš tuos, kurie kažką turi, ir juos sušaudė. O vėliau patys pradėjo badauti. Į Sibirą irgi vežė iš Lietuvos tuos, kurie kažką tai turėjo. Reikia išmokti išreikšti savo nesutikimą su šios organizacijos veikla (kiek žinau, anksčiau šiam institutui vadovavo kiti žmonės), tačiau atmesti racionalius pasiūlymus ir norą bendradarbiauti, tai tikrai nėra gerai. Bet kokiuose ekonominiuose santykiuose viršų turi imti racionalus mąstymas. Mes visi matome šiandien tą politikų pasipūtimą prieš Rusiją. Bet tai yra arogancija. Ko ten pūstis, jeigu tai yra šalis turtingiausia savo energetiniais šaltiniais. Reikia atskirti įdiotą rusą nuo normalaus ruso. Kiekviena tauta turi normalių žmonių ir tai yra dauguma. Būtent su jais reikia tartis, o ne dėl vieno ar kito idioto, gadinti naudingus abiems šalims ekonominius santykius. Kuo daugiau bus realių susitarimų, kuris tenkintų abi puses, tuo geriau bus abiejų šalių gyventojams. O tuos, kurie mėgsta spjaudytis ant kaimyno, ignoruoti, ir ieškoti kontaktų su kitu kaimynu. Nugalėtojas turi būti ir atlaidus, ir garbingas, o ne tik kviepuoti kerštu. Bet tai nereiškia, kad aš pasisakau už tuos, kurie kenkė Lietuvai. Anaiptol, jie privalo atsakyti, ir jie privalo būti patraukti atsakomybėn. Bet tokiu atveju turi atsakyti tik tie, kurie tai darė, o jų yra mažuma. Yra daug geriau orientuotis į tai, kad siekiant šitų žmonių atsakomybės nebūtų apkaltintas nei vienas nekaltas žmogus. Atsakyti turi tik konkretūs asmenys, o ne taip, kaip buvo pasielgta su Pirčiupio gyventojais - kalti visi.
Sitas liberalus mastymas jau yra parodes savuosius vaisius... Pasiziurekit i Abonenta ir t.t. Ar dar mazai pvz.?
nepritariu, kad Ekspertai,eu platintu Laisvosios rinkos instito siūlymus ar dar ką nors. Manu tok ekpertų žingsnis yra didelė klaida. Ne visi žmonės orientuojasi ekonomikoje bei gali teisingai suprasti instituto siūlymus, todėl gali sudaryti klaidingą nuomonę apie labai Lietuvai svarbų klausimą - socialiai teisingą ekonominį gyvenimą.
to ekspertai.eu Na, tarkim. Bet kai tai seniai susikompromitavę institutai, už ką jiems tokia garbė - būti čia publikuojamiems?
visu pirma reikia issiaiskinti , kas uz sio instituto stovi , kas jy valdo
1) LLRI yra tokia organizacija, kuri privalėtų dabar pateikti visus savo pasiūlymus, kaip išlipti iš tos duobės į kurią jie įklampino Lietuvos žmones. 2) LLRI privalo aiškiai išdėstyti visą tą savo "paslaugų" sistemą, kurią jie suteikė vyriausybei ir Seimui, kad galima būtų padaryti visą šio instituto veiklos analizę. 3) Pasiūlymai dėl mokesčių sistemos supaprastinimo yra racionalūs ir iš tikrųjų atneš Lietuvai naudos. Tačiau, jie neįvardina dalykų savais vardais. Štai jums pavyzdys: "Tai reikštų, kad būtų atšaukta itin nepopuliari tvarka, kuomet visi gyventojai privalo mokėti minimalias PSD įmokas". Iš tikrųjų šita PSD įmokų forma yra reketas. Jūs nerasite jokio skirtumo tarp reketininkų pasiūlymo mokėti duoklę "dėl apsaugos" ir PSD įmokų. Tik reketininkai tai darydami yra vadinami nusikaltėliais, kai lygiai tą patį daro valstybė, bet tai nelaikoma už reketą. Tas kuris pasiūlė šią reketo formą yra susijęs ir su ankstesniu laikotarpiu vykdytu reketu. Arba tai yra užsienio valstybių agentų darbas, kad sukelti nepasitenkinimą Lietuvos valdžia. Vienokiu ar kitokiu atveju tai yra slopinantis įstatymas ir įžūlus neteisingumo demonstravimas. Aš žinau tokius žmones, kurie per paskutinius 7 metus nesu net gripu nėra sirgę, bet jie privalo mokėti už kokį nors chroniuką ar narkomaną, kuris tik ir galvoja, kaip gauti pinigų pagirioms arba narkotikams. Šį kartą LLRI pasiūlė tikrai gerą variantą ir šiuos pasiūlymus reikėtų vertinti kaip gerą iniciatyvą ir visapusiškai palaikyti tokią iniciatyvą. Niekada negalima atmesti galimybės ar noro pasitaisyti tiek atskiram žmogui, tiek visai organizacijai. Tokiu atveju reikia būti atlaidiems, Tačiau jie turi tą ištiestą bendradarbiavimo ranką laikyti atvira pastoviai, kad tai nebūtų tik laikinas, vienkartinis žestas arba užmaskuota forma tikslu prisigretinti prie ateinančios naujos politinės jėgos.
Be šūdo nebus ir grūdo. Negalima atmesti gerų pasiūlymų, jei tai siūlo ir netolimoje praeityje susikompromitavusi žmonių akyse organizacija. Reikia įsiklausyti į gerus pasiūlymus, svarbu kad visiems būtų nauda, o blogus savaime aišku atmesti.
Tik nepasitikekit ir neprasidekit su liberalais ,nes jie,matydami,kad nepateks i seima ,beldziasi i N.Venckienes Drasos Partija-jokiu santykiu nereiketu tureti su partijomis ,kurios vykde neteisinga politika eiliniu zmoniu atzvilgiu.Jie nori pastatyti spastus.TE Liberalai eina savais keliais.Jie pamate,kad jiems batai.
gal siulymai neblogi ir protingi. Taciau, dabar nelaikas listi i detalias diskusijas. Juolab, kad yra didele rizika, kad liberalai tokiu pavidalu pries rinkimus nori ikelti "Trojos arkli" i DK stovykla. Neverta eiti obuoliauti su Simasiaus ir pan kompanija!
Per ilga laika Laisvosios rinkos institutas uzsitarnavo TVIRTA nepasitikejima.
supraskite mus teisingai - nesiruošiame slėpti to, kas kam ką siūlo. tiesiog informuojame ir viskas. o tai kvaili, protingi ar dar kokie siūlymai, spręskite kiekvienas atskirai:)
straipsnelio spausdinimas,tai zmoniu izeidimas,atsirado 'institutas"kuris tik sukirsins,ekspertai nebukit naivuoliais...
Su kai kuriais pasiūlymais aš sutinku. Ištiesų nekilnojamas turtas, jei juo neprekiaujama, pajamų neduoda. O jei pajamų neduoda, tai ir neteisinga būtų už jį mokėti mokęsčius. Jei nekilnojamas turtas susijęs su verslu, tai reiktų apmokęstinti ne patį turtą, bet gautas pajamas. Taip pat pritariu, kad neturi būti apmokęstinamos lėšos, skirtos verslo plėtimuisi. Pasirodo, kad mokęsčių rūšių yra tiek daug, kad juose galima susipainioti ir, jei 19 iš jų neduoda naudos, tai juos reikia atmesti. Tuo pačiu sumažės darbo juos skaičiuojant ir galima bus net sutaupyti. Man atrodo, jei yra duoti pasiūlymai verti dėmesio, nežiūrint, kas juos pateikė, reikia juos svarstyti, o ne skubėti atmest vien pamačius, kas juos siūlo.
Kuo toliau nuo asilų instituto, jau seniai laikas jį išvaikyti.
Neprasidekit su tokiais siulytojais, labai jau jauciasi liberalu kvapas, taip galima prarasti nemaza dali savo rinkeju.
pagal laisvos rinkos instituta reikia parduoti ir visus miskus uzsienieciams. Gal dar neuzmirsote? Kuo toliau nuo šitų. Labai idomus ju ejimas - ju tikslas, manau, sunaikinti DK.
Pradekime nuo to, ką atstovauja LLRI? LLRI atstovauja liberales vertybes, tiesiog yra savotiškas propagandinis ruporas. O tokiems jų siūlymams vertinimus gali duoti profesūra, kuri ruošiasi kandidatuoti per DK partijos sąrašą. Bet, jei kas nežino, kas yra liberalizmas, neoliberalizmas, liberalioji laisvoji rinka, liberalioji demokratija, tai paaiškinsiu. Kalbant apie dabartinę JAV demokratiją, tai jos pagrindą visada sudarė liberalizmas, o dabar neo-liberalizmas, todėl tos ideologijos neigimas iškarto traktuojamas kaip pavojus laisvės ideologijai „demokratijai“, bei socializmo, musulmoniško fundamentalizmo ir kt. propagavimu. Neoliberalizmas – tai teorija, pagal kurią kapitalistinės rinkos santykių ir rinkos mainų sistemai netaikomi jokie žmogaus veiklos srities ir etikos standartų apribojimai, pakanka, kad būtų reglamentuotas žmogaus elgesys. Iš to seka, kad valstybės kišimasis į ekonomikos ir socialinių santykių sritį turėtų būti sumažintas iki minimumo, t. y. kapitalas turi būti be jokių apribojimų. Valstybė turėtų atsisakyti daugumos socialinių programų ir sumažinti įmonių pelno mokesčius, t. y. praktiškai panaikinti mokesčius, tai reiškia, kad didžiausias pelnas ir laisvė suteikiama privačiam sektoriui, kuri turi būti taikoma visose srityse kaip prioritetas, o jei kelią užkerta aplinkos ar socialinės normos, jos turėtų būti panaikintos. Dabartiniai neoliberalizmo šalininkai yra profesinių sąjungų teisių apribojimų rėmėjai. Pagal neoliberalizmo koncepciją Vyriausybės užduotis, tik prisidėti stiprinant kapitalą viską privatizuojant, bei šalinti kliūtis ir trukdžius, t. y. ištikimai tarnauti kapitalui ir „oligarchams“. Ir tik Vyriausybė atsako už kapitalo sukeltų recesijų ir krizių neutralizavimą – JAV būtent taip dabar ir yra. Kalbant paprastai, liberalizmas tiesiogiai proporcingas liberalų kišenių turiniui, t.y. tik liberalų asmeninės naudos siekimui, žmonėms pučiant burbulus apie butaforines asmenines laisves, kurias jų lyderiai patekę į valdžią, pirmiausia puola kuo greičiau apriboti. TAI PUIKIAI PASITVIRTINA IR MATOSI IŠ ŠIU JŲ SIULYMŲ. TAI AR VERTA JOS SVARSTITI?
Kaip Algimantas Įndriūnas savo knygoje „Laisva ar nelaisva: studija apie laisvąją rinką“ (http://www. demokratija. eu/index. php/biblioteka) rašė, kad NET ATOMINĖ BOMBA LIETUVAI NEBŪTŲ PADARIUSI TIEK ŽALOS, KIEK PADARĖ LIBERALIOJI LAISVOJI RINKA. Bet matyt niekas tokios literatūros neskaito. ------- VIENAS TOKS LLRI SIŪLYMAS YRA DĖL “DARBO KODEKSO” LIBERALIZAVIMO, GAL DRĄSOS KELIO PARTIJA JAM IRGI PRITARS, AR PATEIKS SVARSTYMUI, GERAS PASIŪLYMAS :-). Dabartinis darbo sąlygų liberalizavimu siekiama sutrumpinti įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminus, sumažinti išeitinių išmokų dydžius, ilginti savaitės darbo laiko trukmę, trumpinti kasmetines minimalias atostogas iki dvidešimties darbo dienų, naikinti papildomas atostogas. Kai viskas brangsta, ar MMA nedidinimas ir darbo kodekso liberalizavimas sumažins tautiečių migracijos mastus, o gal padidins jų perkamąja galia? Tai dar labiau didina skurdą, atskirtį tarp turtuolių ir vargšų. Ar tai nėra genocidas dirbančiųjų atžvilgiu, ar tai nėra kelias į baudžiavą? ------- Nepriklausomoje Lietuvoje laisvoji rinka pelno vardan lėmė žmonių susvetimėjimą, kultūros agoniją, šalies ūkio griūtį, spartų nedarbo didėjimą, oligarchijos įsigalėjimą, nykstančią ir taip labai nedidelę vidurinę klasę, didėjantį skurdą, plintantį nusikalstamumą ir alkoholizmą, nenormalią turtinę diferenciaciją. Vieni įgijo sąlygas ilsėtis Maljorkoje arba lėbauti nuosavoje jachtoje Viduržemio jūroje, kiti - raustis konteineriuose, kad nenumirtų iš bado. Tie, kuriems savigarba neleido tuštinti konteinerių, savanoriškai skyrėsi su gyvenimu ir Lietuva tapo daugiausia savižudžių turinčia šalimi pasaulyje. Visa tai pakirto daugumos Lietuvos gyventojų pasitikėjimą savimi, atitraukė nuo dalyvavimo politiniame ir visuomeniniame gyvenime, lėmė pražūtingą tautai masinę legalią ir nelegalią emigraciją, kurios mastai yra didesni negu bet kurioje kitoje Europos valstybėje. Vien 2010 metais Tėvynę paliko per 84 tūkstančius gyventojų. Nuo nepriklausomybės atgavimo 1990 metų beveik kas septintas lietuvis pelnosi duoną svetur. Vien oficialiais duomenimis per dvidešimt nepriklausomybės metų Lietuvoje gyventojų sumažėjo puspenkto šimto tūkstančio: 1990 m. buvo 3708 tūkst. ; 2011 m. gegužę liko 3224,5 tūkst. Žinoma, kad be to dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų bastosi po pasaulį, deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje ir statistikos neįvertinami. Tuo tarpu Hirosimoje nuo 1945 m. rugpjūčio 6 d. numestos atominės bombos sprogimo iš karto žuvo apie 80 tūkst. žmonių . Po trijų dienų numesta atominė bomba Nagasaki iš karto pražudė 40 tūkst. žmonių. Per kelis mėnesius nuo atominių bombų sužeidimų ir sukeltų ligų mirė 60 tūkst. žmonių. Dėl tų pačių priežasčių šiose vietovėse dar tūkstančiai žmonių mirė vėliau. Visais atvejais Hirosima ir Nagasaki dėl atominių bombų smūgių neteko apie pustrečio šimto tūkstančių žmonių. Vadinasi, Lietuva, pradėjusi tvarkyti gyvenimą pagal laisvosios rinkos principus, prarado dvigubai daugiau piliečių, negu nuo dviejų atominių bombų žuvo Japonijoje 1945 metais. Vytautas Radžvilas rašo, kad „...Deja, daugiau kaip penkiolika metų vykdoma politika, kurios neįmanoma vadinti kitaip, kaip paslėpto – bekraujo ir beskausmio – ekonominio ir socialinio genocido forma“. „Pew Research Center“ surengta apklausa, kurios metu buvo ištirta pokomunistinių šalių gyventojų nuotaikos per šį dešimtmetį, parodė, jog „...net 48 proc. respondentų manė, kad dabartinė lietuvių ekonominė padėtis yra daug blogesnė negu sovietų laikais, 78 proc. jų tvirtino, jog demokratines vertybes keistų į materialinę gerovę, ir apskritai stipri ekonomika yra svarbiau negu tikra demokratija, kurios neatsipjausi ir neįsidėsi į burną“. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų Vyriausybės „šoko pagal laisvosios rinkos dūdelę“. Povilas Gylys tai patvirtina: „Viešųjų finansų politikoje LLRI diktavo madas nepriklausomai nuo to, ar valdžioje buvo dešinieji, ar kairieji...“ Vieni, nesuprasdami skirtumų, kad politinė laisvė visuomenės raidai ne tas pats, kas ekonominė ir neturėdami patirties valstybės valdymo srityje, kiti, bijodami būti apšaukti komunistais, pasidavė laisvosios rinkos apologetų erezijoms. Aušra Maldeikienė teigia: Nepriklausomybės pradžioje pervertinant ir pernelyg pabrėžiant rinkos ūkio privalumus net užsiminti apie šios sistemos ydas buvo neleistina. Tiksliau pasakius, laisvosios rinkos apologetai bet kurį, išsakiusį kritinį žodį jos adresu, skelbė agituojančiu grįžti į sovietinę tikrovę, vadinasi, toks užsiima kone antivalstybine veikla. Tokios agresyvios ekspansijos įtakoje kai kurie mokslo žmonės ir politikai bijojo pasakyti, kad „karalius nuogas“, tuo sudarydami sąlygas laisvosios rinkos apologetų atkakliai skelbiamų idėjų įsitvirtinimui. Svarbiausia, nei kairiesiems, nei dešiniesiems nebuvo svarbi daugumos žmonių gerovė. Jonas Paulius II-sis (Ioannes Paulus II) yra paskelbęs: „Per visą savo istoriją nei socializmas, nei kapitalizmas nesugebėjo ištesėti socialinio teisingumo pažadų. Abi jos traktavo žmogų kaip daiktą, prekę, o ne kaip darbo subjektą.“
Gal nebevadinkim įmonių UABais bet vadinkim institutais
Laisvos rinkos institutą reikia vyti iš Lietuvos, kaip vijom kryžiuočius visais laikais! Jie mat dar konsultuoti peršasi! „Gruzija, patrauklios šalies įvaizdis“, tai ko iš ten taip bėga gruzinai Lietuvon? Pilna Pabradė! Be to, bepigu rašyti, kai jie toli; nenueisi, nepasižiūrėsi, kaip ten žmonės gyvena. Siūlymas PVM 30% - firmos tais susigražina, o gyventojai? Nusipirkai Maximoj tokį pabrangusį mėsos gabalą ir tau 30% atiduos? Darbo vietų, įmonių kūrimas, atseit, kiekvienas gali ir reikia skatinti. Atsibuskit, jūs, ai, nevardinsiu, vieną kartą! Kurti darbo vietas, kurti įmones, reikia tą dalyką išmanyti ir bent šiokią tokią tam gyslelę turėti! Ar turi tai kiekvienas mūsų valstybės pilietis? Na, nebent kokį kioskelį (kupi - prodai) įsteigti! Turim tokio mazarmo, kur įmonėj tik dvi, trys darbo vietos! O, tai Lietuvos ekonomika! O, tai industrija! Tas siekimas smulkaus ir vidutinio verslo, tai ir sukuria tik smulkią valstybėlę nuo visų kitų visiškai priklausomą. O, tai nepriklausomybę susikūrėm! Daugiausia sukūrė įmones tie, kas „blatą“ turėjo, kas liaudies sukurptus turtus užvaldė, kas dėjo skersą ant moralės (nevogti, neapgaudinėti valstybės ir bendradarbių), ant įstatymų (iki šiol didžiulė dalis darbuotojų gauna minimumą, kai kas vokeliuose): valdžia tai žino, bet tik bėdavojasi, kad nieko negali padaryti! Velniam, mums tokia valdžia, kuri nieko negali! Giriasi, kad kelias kadencijas iš eilės sėdi, o kaip jų tokių vėl neišrinkti, jei kiša sąrašą, o jame užbroniruotos nejudinamai pavardės, nes, atseit, sunkiai gelbėjo Lietuvą, tai gali liaudis nebeišrinkti! Ir tyli Z. Vaigauskas, tyli Prezidentė, ir niekam nė motais, kad tai didžiausias marazmas, tai absoliutus pasityčiojimas iš rinkėjų! Jei gerai gelbėjai, jei gerai dirbai, jei geriau gyventi pasidarė, piliečiai išrinks, o dabar gaunasi, kad ne tik niekaip negali atsikratyti, kai po kiek laiko pamatai, jog išrinktieji nepateisino vilčių, bet ir iškart susiveikiama, kad garantuotai vėl prie lovio patekti! Aūū, tėtuši, kuris tokią partiją sukūrei, vis moraliausia prieš kitas statydamas, aūū, nors vilku kauk, negirdi!
TAI LAISVOSIOS RINKOS ISTITUTAS su kitais stekeno Lietuvą tuos VISUS 22 metus, tik pasidomėt reikia, viso to stekenimo taip paprastai neišvardinsi: reikia domėtis ir gilintis. Vainienės paskutinės giesmės, kad minimali alga Lietuvoj PER DIDELĖ, ir kad išvis reikia naikinti minimalią fiksuotą algą (t. y. , kad darbdavys pats spręstų, kiek mokėti) tai tik paskutinės TO LLRI giesmės. Neatsimenu, bet atrodo, kad prie studijų apmokestinimo tokiu būdu, kai net gerai besimokantys turi mokėti, o veltėžiai, jei tik turi pinigų, gali ir nemokėt,nes jų rezultatai neperžiūrimi irgi prisidėjo LLRI. Pasidomėkit Olgos Suprun atliktą studijų finansavimo reformos analizę. BET KOKIA KAIMO BOBUTĖ SUTVARKYTŲ MOKESČIŲ SISTEMĄ: nieko išradinėt nereikia, tik naudotis jau kitų atliktais išradimais. ATSIKRATYKIT GYVAČIŲ BALTOM APYKAKLĖM.
manau, kad jeigu jau yra laisvosios rinkos institutas, tai reikalingas ir planinės rinkos institutas. Būtų pilnavertė analizė.
LRI nori susidraugauti, ir atėjus tam tikram laikui smogti į paširdžius, kiek geri būtų jų pasiūlymai, Drąsos Kelias neturi užkibti ant jų meškerės, nes jie labai daug prisidėjo prie Lietuvos ekonominio ir politinio nustekenimo. Saugokimės netikrų pranašų!!!
VIENA, KĄ TIKRAI REIKIA PADARYTI- PANAIkiNTI LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTĄ, kuris , nors yra ne valstybės įsteigtas, bet diktuoja valstybei ir dar gauna finansavimus. Cinikai tokie kaip VAINIENĖ, kurie turėtų uodegą pabrukę sprukt iš Lietuvos. DRĄSOS KELIUI IR LIETUVOS SĄRAŠUI sakau - NEIMKIT SENŲ GYVAČIŲ UŽANTIN. GYVATĖS TEN LENDA, nes jau pakvipo net joms dabartinių politikų agonija.
iš karto pritariu:1.dividendams taikyti 15% tarifą. 2.atsisakyti nekilnojamo turto [neduodančio pajamų] mokesčio.
pagal tuos pasiūlymus
Yra logikos šiuose siūlymuose. Tik, mąstau, 21 mokestis sudaro 8% visų mokesčių. Lygtai ir naudinga būtų sumažinti mokesčių skaičių, bet kur uždėti tuos 8% . Prie PVM? Ar teisinga? Pvm moka ir labai nepasiturintys. Jiems išlaidos didėtų 8%. Blogai. Taigi, institutas tegul pasiūlo kaip nepadidinant kitų mokesčių kompensuoti tuos 8 % , kuriuos sudaro 21 mokestis. Aš, tai už paprastesnę mokesčių sistemą. Buhalterių sumažėtų įmonėje. Valdininkų, administruojančių mokesčius, sumažėtų. Gal kas ir paprastais darbininkais eitų dirbti. Aišku, problema išlieka labai mažas atlyginimas.
scentologijos (organizacijos), nacionalsocialistu(Hitlerio) .....tikslai gal ir buvo geri, bet kam? LRI tikslai yra labai blogi, kaip ir uzsakovai bei vykdytojai. Berniukai kibaldziukai ir mergaites (tokios pat) nori mokyti ekspertus, sukaupusius ziniu ir praktinio patyrimo. Bemoksliai ir be moralumo
PVM tai sumoka pirkėjai ,dar pabrangintų ir taip brangias prekes ir paslaugas
kiekvienos organizacijos tikslai yra geri. Nei viena "kontora" nera savaime bloga - juk viskas priklauso nuo sprendimus priimanciu asmenu, nuo ju sugedimo laipsnio, nuo ju asmeniniu tikslu.
Dievuleliau, i Drasos kelia jau patrauke gudruciai...
Tai LLRI apologetai ir atvede Lietuva i dabartine jos busena, norit dar pablogint situaija? ta LLRI reikia isvaikyti ta pacia diena kai tik drasos kelias ateis i valdzia.
tai "kioskas", kuris tarnauja oligarchams, valtybes griovejas. Dirba ten tie, kurie parduotu tevyne (anot Kudirkos) "dėl trupinio aukso ,gardaus valgio sauksto; be to-"savos kajetanos ir zilvineliai. Didziausias pasaulio blogis-liberalizmas. Jie tai ir atstovauja, bet ne tautai, o klikai
LLRI- nekelianti pasitikėjimo organizacija, net gaila laiko nagrinėti šį pasiūlymą, nes nei vienas ankstesnis nebuvo teisingas.
LRI institutas yra islaikomas oligarchu.Tuo viskas pasakyta,aisku kam ju patarimai yra naudingi.
Neapmokestinti reinvestuojamo pelno - pelno mokesciu yra antra karta apmokestinamos tos pacios pajamos. Nuo kiekvieno lito yra juk sumokamas PVM mokestis. Monopolistams - pelno mokestis gali likti, bet maziesiems - turetu buti panaikintas.
Geriausias siūlymas: Laukinės rinkos institutą reorganizuoti į Vertybių rinkos institutą, pakeičiant visus vadovus ir mokymo metodikas. Bet tai, deja, neįmanoma...
kokioms prabangos prekems - sutinku - gali buti PVM 30%, bet pirmo butinumo prekems jis PRIVALO BUTI mazesnisper puse.
PVM 30 % ??????