Laisvės apribojimai tradicinėse valstybinėse mokyklose

Negalima apibendrinti, nes ir valstybinėse mokyklose vyksta pozityvios permainos, ir į jas skverbiasi naujos bei demokratinės srovės, bet jei kalbėtume apie vaikų savarankiškumo ir lygiateisiškumo skatinimą, tai lygindami valstybines ir alternatyviąsias mokyklas pamatysime milžiniškus skirtumus.

Didžioji dalis moksleivių mokosi paprastose valstybinėse mokyklose, kuriose nėra įgyvendinamos apsisprendimo ir laisvių skatinimo pedagoginės koncepcijos. Auklėtiniai jose mokomi pagal konkrečią programą, kuri pateikia griežtai reglamentuotas temas ir mokymo medžiagą (dažniausiai vieną konkretų vadovėlį), o taip pat numatyta, per kokį valandų skaičių mokiniai tą medžiagą turėtų vienodu lygiu įsisavinti.

Vaikai čia nieko negali nei pasirinkti, nei daryti kokią nors įtaką.

Mokymo dieną mokyklos administracija suplanuoja visiems metams. Vaikai iš esmės neturi nei laiko, nei galimybių (net ir papildomai) mokytis to, kas juos iš tiesų domina.

O užduodama namų darbus mokykla įsikiša ir į šeimos gyvenimą bei laisvalaikį, reguliuodama ir susiaurindama vaiko galimybes laisvą laiką leisti taip, kaip jis pats nori. Paprastai vaikų džiaugsmą savaitgaliais aptemdo stresas ar rūpestis dėl papildomų namų darbų, o tai sukelia nepasitenkinimo ar kaltės jausmą.

Iki šiol paprastose mokyklose pamokos dėstomos frontaliai, tai yra, mokytojas stovi priešais klasę prie lentos ir kalba pats vienas. Tyrimai rodo, kad paprastai mokytojas prašneka 70 procentų pamokos laiko. Tai reiškia, kad kiekvienam vaikui nelieka nė pusės minutės, kad pasisakytų. 45 minučių pamoko ritmas neleidžia vaikams įsigilinti nė į vieną konkrečią temą.

Paprastoje mokykloje mokytojo uždavinys yra nepaliaujamai kontroliuoti vaikų žinias ir būti pasiruošus bet kurią akimirką jas įvertinti. Galiausiai vaikams susidaro įspūdis, kad reikia mokytis tik dėl pažymio ir nuolatos bijoti vertinimo. Kai orientuojamasi tik į šį vienintelį rodiklį – pažymį – vaikai greitai praranda žingeidumą ir pažinimo džiaugsmą.

Kadangi mokymo medžiaga ir tvarka, kuria ji bus pateikta, yra numatyti iš anksto, o visiems reikia ją įsisavinti vienodu tempu, žinių troškimas ir entuziazmas nuslopinami jau pirmaisiais mėnesiais. Didžioji dalis valstybinių mokyklų iki šiol mokymusi vadina pedagogo pateiktos medžiagos atrajojimą .

Bet mūsų laikų pasaulyje, kai vienu mygtuko paspaudimu per Google galima patekti į bet kurį pasaulio kraštą ir per šimtąją sekundės dalį gauti bet kokią informaciją, tai absurdiška!

Paprastoje mokykloje vaikus dirbtinai suskirsto į klases pagal gimimo metus, atimdami galimybę mokytis iš vyresniųjų ir labiau patyrusių. Privalomas pamokų lankymas suvaržo asmeninę laisvę ir atima galimybes lavintis ir kitokiu būdu, pavyzdžiui, išvykti į kelionę, aplankyti kultūros renginius ar muziejus, klausytis įdomių radijo laidų ar dirbti bibliotekoje.

O griežtas pamokų tvarkaraštis, kurį reguliuoja garsus skambutis, atima iš vaikų laisvę bendrauti ir kalbėtis tarpusavyje.

Didžiąją dienos dalį mokykloje vaikai priversti praleisti tyliai ir ramiai sėdėdami. O ir kalbėti jie gali tik tada, kai juos pakviečia mokytojas. Tokio muštro sąlygomis išsiugdyti laisvą ir kūrybingą asmenybę beveik nėra galimybių, ir atsilaikyti nesugniužus pavyksta tik nedaugeliui stiprių asmenybių.

Mokytojų ir mokinių santykiai paprastose mokyklose yra hierarhiškai struktūruoti. Mokytojas naudojasi valdžia, nuspręsdamas, ką mokinys turi daryti, bet atvirkščias veiksmas neįsivaizduojamas.

Vertinimas pažymiais mokytojui tampa įrankiu, kuriuo jis naudojasi vienus klasės vaikus išaukštindamas, o kitus pažemindamas. Kadangi pažymių rašymas (ar nerašymas) yra visiškai subjektyvus veiksmas, mokinys neturi jokių galimybių nei išvengti, nei pasipriešinti tokiam ar kitokiam vertinimui.

Žemesnėse klasėse teisė mokiniui apsispręsti visai nėra numatyta, o aukštesnėse nepanaudojama efektyviai, nes reta mokykla leidžia vaikams dalyvauti sprendžiant klausimus, nuo kurių priklauso jų gyvenimas – tokius kaip ugdymo proceso organizavimas, mokytojų, temų ar mokymo metodikos pasirinkimas, pamokų tvarkaraštis, vertinimo kriterijai. Niekas net nepaklausia jų nuomonės apie šiuos pačius svarbiausius dalykus.

Mokyklų tarybose mokinių visada yra mažuma, o jų dalyvavimo reikšmė – tik fikcija.

Naujausi

Donald Trump: jie mums nepadėjoUžsienis · 2026-07-03Naujosios Volynės išvakarės vis arčiauNuomonės · 2026-07-03Suvereniteto erozija ir elito atotrūkis: Eduardo Vaitkaus politinės maksimos anatomijaNuomonės · 2026-07-02Bloomberg: Rusija kuria alternatyvią informacinę ekosistemąPasaulis · 2026-07-02

Komentarai (12)

Rikiuoti
koks2012-07-20 00:39

nepaliaujamai primityvus autorės rašymas ir menkas supratimas tarsi tampoma nuo sovietmečio laikų senovinė "žinių" skrynia. Atsibusti patarčiau - laikai kiti, jau pasikeitę senokai, išbluko jau seniai vadinamosios autorės dar minimos edukacinės sistemos kritikos spalvos.

Gretimas straipsnis2012-07-15 16:33

Ko mokoma elitinese mokyklose? Jis atsako i daugeli is sio straipsnio kylanciu klausimu.

Lino2012-07-14 12:24

Panasu, kad autore cia iesko subinej slieku. Raso , kad tik rasyti. Vaikai turi nuspresti ka jie mokinsis????? Idiotizmas Negali per mokslus nueiti i biblioteka??? Autore uzmirsta, kad kai nebuvo interneto, tai visi eidavome i bibliotekas ieskoti informacijos....

Vaikus2012-07-13 15:46

būtina mokyt NAUJO,STIPRAUS,POZITYVAUS MĄSTYMO.Tam reikia į kalbą pažvelgti naujai.pasinaudoti jos prasminėmis galimybėmis.Ypač atskleisti sąvokų MEILĖ,SĄŽINĖ,ORUMAS,GARBĖ,SĄŽINĖ,ATJAUTA,KUKLUMAS,TIESA....prasmę.Ir mokyti jas vartoti...

Kęstutis2012-07-12 04:07

Drąsus straipsnis! Mokykla buvo gera anou laiku, tačiau dabar viskas kitaip, vaikai pirma išmoksta kodus kompiuteriniuose žaidimuose surinkinėt, o tik paskui pažinti raides... Man slogus likęs prisiminimas apie mokyklą, o dabar programos dar sunkesnės. Ar reikia viso to mokytis 12 metų? Ar toks būdas geriausias? Neprisimenu karto, kada man būtų prireikę aukštosios matematikos gyvenime... Kaip ir daugumos kitų, neva išmoktų dalykų. Kalimas egzaminui nėra išmokimas. Išmokimas yra pritaikymas praktikoje ir savo patirties įgyjimas. Dabar gi mokykloje (ir universitetuose) vyrauja teorinis mokymosi stilius, o pritaikomumas ir esmė - gebėjimas pasinaudoti, bei prasmė - pametami. Greičiausiai tai ne tik posovietinių šalių bėda. Kažkur buvo cituojamas berods Harwardo universiteto tyrimas, kai praėjus keliems mėn. Dar kartą patikrintos baigusių vadovų žinios - rezultatas blogiau nei prastas... Vertinimai iš tų pačių dalykų buvo daugiau ne dvigubai (60%) prasteni. Labai nustebau, nes švietimo ministerijoje dirba žmonės, kurie žino savo darbą ir jiems rūpi! Vyks daug projektų šiuo metu kurie neša pokyčius mokykloje.

laima2012-07-11 04:44

Autorės pateikiamos mintys itin primityvios ir turbūt tik jai pačiai atrodo kaip koks atradimas: mokinys negali nuspręsti, nuo mokinio nepriklauso ir t. t. Mokytojas pateikiamas kaip prieš klasę stovintis blogis, o visas mokymas(is) autorės suvokiamas kaip GOOGLE mygtuko paspaudimas. Tikros premijos vertas atradimas. Ar mokymosi įvertinimas gali būti laikomas mokinio pažeminimu? Keista skaityti, kad pamokų lankymas atima galimybes lankytis bibliotekose, renginiuose ir pan. Ar autorė yra ką nors girdėjusi apie Lietuvos moksleivių pasiekimus tarptautinėse fizikų, chemikų ir kt. olimpiadose? Mokymo turinys negali būti paliktas mokiniams nuspręsti. Taip, jis numatomas iš anksto, o ne aptariamas atėjus į pamokas. Gal reikėtų kalbėti apie mokymo, lavinimo(si) būdus? Ieškoti naujų formų? Tik kažin ar straipsnio autorė turi kokių idėjų, išskyrus keistą nebrandaus žmogaus kritiką. O gal toks tėra šio portalo tikslas? Mes jus kritikuojam, esam už visus šventesni?

ateities programa jau rengiama2012-07-11 00:46

Atejo laikas,kai beveik visi supratome, kad iki siol buves mokymas , is esmes nei kiek nepakites per 50 metu (nuo sovietmecio) yra beviltiskas, naikinantis asmenybe, mokinantis buti robotais-kvailais ir bejausmiais. Juk pats geriausias mokinys-tas kuris "klauso mokytojo" O mastyti buvo mokoma taip, kaip kazkas sumaste. pavyzdys-kazkieno sugalvotos " salygos" matematikoje, kur reikia iskalti salyga:jei galvosime taip.. tai reikia "ieskoti" atskymo, kuri sumastytojas zinojo ir sieke tik to, kad visi mastytu kaip jis. Todel pasaulis griuva. Kitokios mokyklos koncepcija jau sukurta, dar reikia ideti daug darbo, iki ja galesime pateikti zmonems , o kai pritars-keisime visa poziuri i vaika ir seima is esmes. vaikas gimsta tobulas. Toks jis ir privalo islikti. Jo nereikia "aukleti", ji reikia globoti ir vesti.

Povilas2012-07-10 20:59

Visas straipsnis - vien kritika. Tas - blogai, šitas - negerai, anas - niekam tikęs. Taip galima kritikuoti ir kritikuoti ir kritikuoti... Iki pasaulio pabaigos. Bet jei neturi pasiūlymų, kaip tą blogį pataisyti, tai gal patylėk. Bent jau iki tol, kol sugalvosi. O tada - kritikuok ir siūlyk, ką, kaip ir kodėl reikia taisyti. O be konstruktyvių pasiūlymų visas straipsnis - tauškalai.

Karole2012-07-10 20:45

Straipsnis geras, verciantis galvoti apie pokycius, kuriu visgi reikia. Straipsnis nesako, kad visos mokyklos tokios, bet daugumoje deje yra daug problemu. Ir niekas nevercia viso kruvio tik ant mokytoju. Verta ir butina bendradarbiauti VISIEMS. Tiek vadovams mokyklos, tiek mokytojams, tiek administracijai, tiek tevams, tiek vaikams, svietimo sistemai, kaimynams ir visiems visiems. Juk kiekviena nori tik geriausio SAVO vaikui. BET jei atsigresime i tikincius zmones, pastarieji nori gero visiems, ne tik savo vaikams. Tuomet, mano nuomone, butinas ir bendruomeniskumo formavimas, komunikacija. Ir tikrai labai svarbu, vaiko kurybiskumo ugdymas, kuris neugdomas veda link depresiju, kaltes stipraus jausmo, slopinimu ivairiu ir t. t. Tikrai yra daug geros medziagos, pvz Daivos Karkockienes "Kurybos psichologija" , ir aibes iv straipsniu. As uz kitokia mokykla, uz tokius jos narius, kurie mano, jog kiekvienas sutiktas zmogus yra jo mokytojas, taigi tiek mokytojas moko vaikus, tiek vaikai - mokytojus ir visi siekia mokytis nuolatos placiaja prasme. Zinoma mokytojo vaidmuo yra labai svarbus, nes tai yra autoritetas, zmogus i kuri vaikas lygiuojasi. As tikiuosi, kad viskas bus gerai. Tik bendraminciai susibegs i viena vieta ir bus ok. Taip pat rekomenduoju www. kurybinespartnerystes. lt

Is JAV2012-07-09 06:25

amzinas kliedesys del per dideliu programu ir t. t. Mokytojai turi duoti daugiau tokiu uzduociu, atsakymus i kurias galetu moksleiviai susirasti internete. jei jie visi turi komp. Be abejo, mokytojai irgi turi daug dirbti ir moketi itraukti i destoma dalyka, sudominti. Lietuvos mokykla turejo stipria mokymo programa ir mes visi, Lietuvoje igije vid. issilavinima galime didziuotis savo ziniomis. Be abejo, niekas nestovi vietoje, bet mazinti , siaurinti programas kazin ar protinga. Budami sovietines mokyklos moksleiviais sugebedavome sportuoti, dalyvauti ivairiuose saviveikliniuose meno bureliuose, uz kai kuriuos is ju tevai mokedavo pinigus vadovams, nes tai buvo pastaruju pragyvenimo saltinis. Taip, JAV gimnazijose -high school, mokymo programos mazesnes, destomu dalyku maziau. Bet, jei moksleivis labai gerai mokosi jis jau gimnazijoje gali pasirengti kolegijai ar net universiteto programai, pasiimdamas papildomas pamokas. Viskas susije su bizniu ir pinigais. JAV daugelyje gimnaziju nesusipazistama su trigonometrija- mokek uz kreditus jau kolegijoje ar universitete. Ir t. t. Labai kazkam reikia nuvertinti Lietuvos mokykla. Be reikalo - kuo daugiau moksleiviai uzimti, tuo maziau laiko narkotikams ar pasisedejimams ibedus akis i dangu - ar nenukris mana is dangaus. Mokykloje turi buti drausme. Privaciose (ypac katalikiskose) mokyklose moksleiviai privalo deveti uniforma, kuri savaime drausmina juos gatveje. Tose mokyklose nera bullying'o - pestyniu, priekbiautoju - mokyklos vadovai reiklus tvarkos atzvilgiu. Yra ir tokiu priemiesciu rajonu paprastu mokyklu, bet tvarkos issireikalaujama per tevus ar net pasitelkiant policija. Zinoma, juoduju rajonuose problemu pakanka. Turetumete zinoti, kad ju daugiau nei 20 metu, kai JAV pripazista Vilniaus u-to diplomus (tiesa, dypukai-ne:))) - kai pamato kiek disciplinu studentai per 5 metus studijuoja, gauna ivertinimus, tai ne vienas nustemba. Zinoma, buvo net per daug tokiu, kaip moksl. komunizmas, polit. ekonomija ir kt. ideologines disciplinos. Cia universitetuose zymiai siauresnes programos (iki III kurso kisamos visokos humanitarines privalomos programos - velgi pinigai, bet neretam lietuviui pavyksta gauti kreditus is lietuviuk. ir literaturos, kulturos istorijos ar net geografijos - tada nebutina imti dar viena uzsienio k. ir t. t. ), daugiau skiriama demesio pagrindinei disciplinai. Tai yra labai gerai. Neskubekite tenkinti kiekvieno tingincio ar mameliu islepintu vaiku noru - mokslo ant kupros nenesioji. Smegenys turi tureti apkrovas - tada jos gyvos. As uz intensyvu vaiku mokyma. Liasvalaikiams pakanka ir savaitgaliu. Del namu darbu - reiktu sumazinti kruvius. Daugiau dirbti klaseje. Tiesa, tevu susirinkimuose neaptarinejami kiekvieno vaiko pazymiai ar elgesys. Jei sito reikia - su tevais kalbama individualiai. Taip islaikoma pagarba tiek vaikui, tiek tevams.

Danute2012-07-09 01:32

geras straipsnis. reikia dar pastebeti ir toki fakta, kad toli grazu ne visi vaikai troksta ziniu ir faktu, ne visi nori ka nors kurti ir buti aktyvus, ne visi nori mastyti ir buti kritiskais...Mokymosi ir lavinimosi programa privalo buti PAKEISTA is esmes, ji privalo buti labai plati, tureti daug galimybiu pasirinkti. o egzaminai turetu buti tik STOJAMIEJI.

Rasa2012-07-09 01:00

Aš už kitokias mokyklas!

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi