Disidento dekalogas (naujaisiais laikais)(29)

Vaidui VDS Gaila,kad nestudijavau nei Urantijos Knygos, nei Mormono,vargu ar "įkirsčiau",bet nusipirkau knygą "Pastogės Lietuva".Manau,kad Lietuvoje yra daug dvasingų žmonių, nebūtinai artimiausioje aplinkoje,jie gyvena ir dėl to smagu.Nepyk kad ne "į temą" parašiau,labai jau užsiciklinęs ties viena tema.Tik nesupratau,jei esi toks ramus,tai kodėl tuo įtikinėji save ir kitus

nesinervink, Vaidai. Vyrui nervus geriausiai nuramina fizinis darbas. Sėkmės darbuose

Marijai, sakai Urantijos Knyga panaši į Mormono. Tai pateik tau labiausiai nepatinkančias pastraipas iš Mormono knygos ir surask panašias Urantijos Knygoje. Labai abejoju tavo sėkme. Man kritika, kad tas ar anas yra blogas dėl to, kad yra blogas, ar kad kažkoks žmogus yra netoks, yra nepriimtina. Surask ką nors panašaus Mormono knygoje: "Tai yra faktas, jog religija nesivysto, jeigu jos nedrausmina konstruktyvi kritika, nestiprina filosofija, negrynina mokslas, ir nemaitina ištikima bičiulystė." "Kada jūs drįstate kritikuoti žmogaus primityvią religiją (arba primityviojo žmogaus religiją), tada jūs turėtumėte prisiminti, jog spręsti apie tokius laukinius ir įvertinti jų religinį patyrimą turėtumėte sutinkamai su jų apsišvietimu ir sąžinės būsena. Nedarykite tokios klaidos ir nespręskite apie kitų religiją, remdamiesi savo žinių ir tiesos standartais."

25-tam Užsiciklinai ties Jakubėnu. Žinau aš pats tų pavyzdžių su Jakubėnu. Tačiau aš dairausi ir po pasaulį, po Rusiją, JAV, Europą ir kitur, ten kur misticizmas nėra taip paveikęs žmonių. Va su tais žmonėmis viskas tvarkoje net ir po 10 ar 20 metų. Todėl aš ramus ir dėl savęs, ir dėl ateities. Aš matau tuos žmones, kad ir Drąsos Kelyje, kurie tikrai galėtų daug ką nuveikti, bet būtent dvasinių žinių skurdumas ir lemia klaidas tuose darbuose. Dvasinės studijos yra net labai reikalingos, bet pirmiausiai išmintingiems ir stipriems žmonėms. Tokių aš ir ieškau, nes tokių yra vis tik tikrai nedaug, ypač Lietuvoje. Tokių kaip tu irgi jau daug esu sutikęs, tad ir siūlau diskutuoti ne čia, o forume urantija. forum24. ru , kuriame bent aš stengiuosi misticizmą minimalizuoti...

Tik laiko klausimas - per kiek laiko ir kada pats, gerbiamas Vaidai, kaip ir AJ, labiau dvasiškai subręsi ir "pasuksi į šoną" nuo Urantijos - tik pačiam bus labai gėda dėl tuščiai praleisto laiko (patikėk, turiu gyvų pavyzdžių). Kas turi gyvenimo patirties - tai akivaizdu. Deja, jauni žmonės nepagauna "to kampo" ir nesugeba susivokti. Tik apmaudu ir gaila dėl prarandamo laiko ir tuščiai išspinduotos potencialios jaunatviškos energijos - urantijų ir testamentų dėka globalistai išeliminuoja tam tikrą kategoriją jaunų, energingų žmonių iš bendruomenei, visuomenei ir valstybei naudingos veiklos. Štai ir Urantijos vertėjas į lietuviųš kalbą AJ, kai išsijuosęs dirbo su vertimu ir jos propagavimu seminaruose, visiškai atitolo nuo šeimos, nuo tikrų ir jam asmeniškai, šeimai (nesirūpino vaikų auklėjimu ir duonos kąsniu), visuomenei (į seminarus atveždavo kiti, nes neturėta iš ko pačiam benzino nusipirkti) bei valstybei (paliko žurnalistiką) reikalingų darbų: nenupjovė rugio ir neiškepė duonos kepaliuko, nepasodino medžio, nepastatė namo ir tt. - daugumai, o ypač šeimos nariams, teko aplink jį šokinėti, o jam buvo vis negerai ir negerai - lyg apsėstam. Pats, tardamas esąs dvasingas ir dvasingesnis už mus "materialistus", be jokios abejonės, gyveni name, kuri kažkas kitas, bet, anot tavęs, "nedvasingas" pastatė, važinėji keliais ir automobiliais, autobusais, troleibusais, kuriuos ne pats, o kažkas kitas tau nutiesė, pagamino automobilį ir patį vežioja, automobilį, kurio pats nesugebi sutvarkyti, pataiso, vaikštai švariais šaligatviais, kuriuos suklojo ir kasdien tau nušluoja, moko mokykloje ar aukštojoje ir gydo tave susirgus visiškai "nedvasingi"-t. y. neskaitantys Urantijos žmonės. Ir tt. - sąrašą pratęsk pats. Bet svarbiausia, padaryk teisingą išvadą, kaip pats, būdamas tokiu dvasingu ir 4 metus studijavęs Urantiją, negali žengti nė mažiausio žingsnelio ir negali apsieiti be visiškai "nedvasingų" žmonių pagalbos. Net popiežių, ir tą supa absoliutus materialinis aprūpinimas ir gerbūvis, jį vežioja šiuolaikiniai limuzinai ir tt. Bt iš tiesų - prie ko čia urantija? - lyg mums nepakaktų, būtų per mažai pasakų iš senojo ir naujojo testamentų? - tuščios kalbos. Eiva darbų dirbti.

23-iam komentarui Iš tokių aukštumų žvelgiant į pasaulį ir žmones,greitai gali neužtekti ir Urantijos knygos

Marija, naujais laikais (čia šiek tiek į temą) Urantijos Knyga tikrai bus pagrindinis dvasinis šaltinis. Matau tau ji buvo nuobodi, o tai reiškia, jei ir domėjaisi, tai tik labai paviršutiniškai, nes dar nesu sutikęs nei vieno žmogaus, kuris būtų atidžiai perskaitęs Urantijos Knygą ir kalbėtų kažką panašaus. Deja ši Knyga nėra skirta visų pirma nenuoširdiems ir savanaudžiams, tokiems ji tikrai nepatiks...

Prie ko cia Urantija? Tai nesamone, panasi i Mormono ir kitas knygas. Be to, labai nuobodi.

Filosofavimas ir dvasingumas nors ir labai panašūs, bet kartu gali būti ir labai skirtingi. Čia priklauso, kokią esmę ir prasmę sugebi atrasti. Aš pats anksčiau gyvenau pagal 20-to komentaro pirmą sakinį. Bet būtent Algimantą Jakubėną perprasti man prireikė apie 4-rių metų, tiek, kiek prireikė geriau išstudijuoti Urantijos Knygą. Suprantu tamstos (20-to kom. ) nuomonę, bet šiandien Algimantas ir Urantijos Knyga jau eina skirtingais keliais. Kuomet žiūri tik į konkretų žmogų, tai paradoksalu, kad ir šaltinį (Urantijos Knygą) pagal jį pradedi vertinti. O tai jau gali tapti rimta klaida. Aš viską atrandu pats, bet Urantijos Knyga dar man neteko nė karto nusivilti, kad ir kaip aš bandžiau įvairiausių "kompromatų" interneto platybėse ir pačioje Knygoje ieškoti. Bet iš tiesų reikia labai daug laiko ir asmeninių pastangų suvokimui pasiekti. Būtent tai ir paaiškina kodėl šis nuostabus šaltinis iki šiol yra beveik nežinomas, mažai kas šiais laikais kantrybės turi...

Manau, kad žmogui, o ypač stipriai asmenybei, pilnai pakanka tikėjimo ir jis laisvai gali apsieiti be jokios religijos. Kita vertus - jei kaip religiją išpažįsti Urantiją , apjungiančią visas religijas (pats tai teigi), rezultate gauname tą pačią religiją (čia, kaip ir skaičiams, galioja ta pati matematinė uždarumo savybė) - ir nieko tame naujo nėra: vis tos pačios religinės pasakėlės, tik kitaip sekamos. Nežinau, kada pats susidomėjai Urantija, bet aptariant kai kurias jos nuostatas, kai dar Algimantas Jokubėnas Urantiją vertė į lietuvių kalbą, iš tiesų mačiau kitos religijos-dar globalesnės religijos užuomazgas pasakorių perkeltą sąmonės būseną, būdingą religijų išpažintojams. Apmaudu, kad ta būsena žmonių neatveda arčiau realybės ir normalaus gyvenimo, bet nuo to tik tolina - kuo toliau, tuo sudėtingiau susikalbėti, o psichiatrai turi daugiau darbo. Teisingai sakai - reikia vienytis, o ne skaldytis, lyg vieningumui nepakaktų to, kad mes esame žmonės, o ne galvijai. Tai ar pačiam maža katalikų bažnyčios? Galų gale - niekas netrukdo tapti Jehovos liudytoju - jie taip pat kalba apie vieningą dievo tautą visame pasaulyje ir pasaulinį dievo valdymą... Tiesiog gyvenkime racionaliai ir ekonomiškai net religijų atžvilgiu.

Vaidui VDS Filosofuoti įdomu, tik bėda tame,kad nugalėtojų čia nerasi.Dar įdomiau skaityti, kai kalbasi du intelekto nestokojantys žmonės.Atsiprašau,kad Jums atsako ne tas,kam rašėte,bet nuoširdžiai pritariu kvietimui vienytis darbuose ,jei norime tobulo pasaulio,tik nežinia,ar būtų įdomu tokiame gyventi?

Puikiai žinau, kas yra globalizmas dabartine prasme. Todėl pasakymas, kad "Urantija yra naujos kartos religija - globalistų mums siūloma religija" tai tikras šmeižtas šiandieniniame pasaulyje viešpataujančio globalizmo prasme. Tą gali patvirtinti ir tas faktas, kad Urantijos Knyga, nors ji apreikšta dar 1934 metais, o pasauliui tapo prieinama 1955 metais, vis dar tam pasauliui yra tarsi nežinoma ir visiškai ignoruojama masinių informacijos priemonių. Faktas yra tik tas, kad ji turi suformavusi tik vieną rimtesnę organizaciją - Urantijos Fondą, kurio pagrindinis rūpestis yra pačios knygos platinimas ir teksto autentiškumo išsaugojimas, be jokių naujų religijų ar bažnyčių sukūrimo. Be abejo yra susikūrusių ir nedidelio masto religijų ar sektų (ir Lietuvoje taip pat), bet čia jau kiekvieno žmogaus yra individualus apsisprendimas kam nors priklausyti. Urantijos Knygos paskirtis - tai religijų suvienijimas ir pasaulyje vyraujančių religijų klaidų ištaisymas. Forume (urantija. forum24. ru) galima pateikti bet kokias abejones dėl šios Knygos ir į jas galima arba surasti atsakymus arba gauti juos. Aš pats nepriklausau niekam, negaunu jokių pajamų iš savo religinės veiklos, ir turiu tik savo asmeninę religiją. Bet asmeninė religija nėra tik tai, kas patinka ar tinka tik tau - stiprios asmenybės gali turėti asmeninę religiją, o silpnesnės gali burtis apie visų žmonių brolystės religiją, tam gali pasitarnauti ir pasaulyje žinomos religijos - krikščionybė, islamas, judaizmas ir kitos. Reikia tik vienytis, o ne skaldytis...

Mano manymu, bent jau tie, kas rašo komentarus (aišku, išskyrus tuos, kurie nusamdyti ir "dirba" už pinigus kad ir pačiam šėtonui) - nesvarbu, gerus ar blogus - yra pasmerkti būti optimistais, nes NEoptimistas tam tuščiai laiko nešvaistys - toks murksos sau arba geriausiu atveju eis kam paraudoti ar pasiguosti. 16-o komentaro, kur cituojama Urantiją, atkreipčiau dėmesį į tai, kad jei kritikuojama religija, tuo pačiu kritikuojama ir Urantija, nes Urantija yra naujos kartos religija - globalistų mums siūloma religija. Tai akivaizdu. Tad reikėtų būti šiek tiek dėmesingesniam, kad bent asmeninis tekstas nesiskirtų nuo citatos esmės. Kita vertus, kai pasižiūri į kitus dievo kūrinius: žvaigždes, Saulę, Mėnulį, kalnus ir jūras, miškus, gėles, paukščius, gyvūnus, bites, skruzdes ir tt. - nei vienam kūriniui nereikia žinoti nei šventuose raštuose, nei urantijose dėstomų "tiesų". Sakysite, kad žmogus yra mąstantis dievo kūrinys - tas iš tikrųjų taip. Galbūt jis todėl daugiau pasakom tiki, nei mokslu. Tad eiva geriau tikro ir konkretaus darbo dirbti.

13 komentaras filosofiškai kalbant yra labai mechanicistinis ir be abejo labai neteisingas. Kelio pabaiga blogiui ir gėriui tikrai nėra tokia pati. Tai, kad pasaulis vis dar yra labai toli nuo tikrojo dvasingumo ir dvasinio pažinimo, tėra tik gausybės religijų ir įvairių sektų klydimų ir nuklydimų pasekmė. "Protas pažįsta kiekybę, tikrovę, prasmes. Bet kokybė – vertybė – yra jaučiama. Tas, kas jaučia, yra proto, kuris pažįsta, ir susietos dvasios, kuri tikrovizuoja, bendras kūrinys. Tiek, kiek žmogaus besivystančią morontinę sielą persmelkia tiesa, grožis, ir gėris kaip Dievo-sąmonės vertybės suvokimas, tiek tokia atsirandanti būtybė tampa nesunaikinama. Jeigu žmogaus besivystančioje sieloje amžinųjų vertybių neišlieka, tuomet mirtingojo egzistencija neturi prasmės, o pats gyvenimas yra tragiška iliuzija. Bet tai yra amžiams tiesa: Ką jūs pradėsite laike, tą garantuotai užbaigsite amžinybėje – jeigu tą užbaigti verta." Citata iš Urantijos Knygos (diskutuoti galima urantija. forum24. ru )

tai žmogus, kuris metais ar net dešimtmečiais anksčiau už kitus pamato, tiksliau, pajaučia pavojų laisvei, tiesai, teisingumui ir dėl to aukojasi, patiria pažeminimus,tremtis ir kt. Kaip tragiška, kad po 22 metų po Nepriklausomybės atgavimo vėl tikrieji disidentai turi kovoti tą pačią kovą kaip ir sovietmečiu. N.Sadūnaitė, R. Grigas, A.Svarinskas, A.Keina,A.Patackas,A.Endriukaitis. Jie - tautos sąžinė.

Dėkoju už atsakymus,tik labai jau jie liūdni,aš optimizmo ir vilties neprarandu,nes matau Lietuvoje daug šviesių žmonių.Pastebėjimas,kad reikėtų konkrečiai ką nors nuveikti labai teisingas,kartais kokią smulkmenėlę ir padarai,bet,aišku, to per mažai, ir kaip dauguma žmonių nori iš kitų daugiau negu pats gali duoti

Nei gamtoje, nei amžinybėje nėra nei gėrio, nei blogio. Gėris ir blogis yra tik žmonių protuose. Pafilosofavimai gėrio ir blogio tema mažai vertingi, geriau jau kažką naudingo konkrečiai padaryti, nuveikti. Tautos išmintis taip pat yra pastebėjusi, kad ir gerais norais kelias pragaran grįstas. Ar busi apsiginklavęs dekalogu, ar ne - kelio pabaiga ta pati...

Audrone, Gėris visada laimi amžinybėje. Blogis amžinybėje visada pralaimi. Visada išlieka tik tai, kas yra gėris ir kas su juo susiję - tai teisinga dvasine prasme. Yra viena nedidelė problema - kartais žmogaus gyvenimas būna per trumpas, kad tą pastebėti. Bet amžinybės prasme bet kokio laiko tarpo blogis (o kartu ir su juos susitapatinę) yra tik akimirksnis amžinybėje ir net žmonių sugalvotas pragaras tėra tik labai klaidinga iliuzija, todėl blogis, o kartu ir su juos susitapatinę, išnyksta, tarsi jų niekada nebūtų buvę.

Ir neziurint visu dekalogo principu, Patackas i nako komunistine pelke iklimpo :)

Viskas gražu ir labai kilnu.Dar pridėčiau: BŪK BUDRUS.Kad koks nors šlamštas nepasinaudotų Tavimi,kaip kad įvyko prieš 22 metus,kuomet vieni laisvę iškovojo, o kiti ją pardavė.Pastarieji yra gudrūs,klastingi ir bailūs.Jie tokių aukštų kategorijų nesupranta arba iš jų juokiasi.Prieš juos veiktų tik jų pačių sukurti metodai,deja.Tik pasakose laimi gėris,todėl linkiu stiprybės autoriui.

"Ekspertai" ėmė plaukti paviršiumi, su vis išnyrančiais nuogais užpakaliais ir vis toliau nuo DK tikslo. Ar reikėtų prieš rinkimus reklamuoti jau spausdintus kūrinius, ar kelti erzelynę dėl užsienio politikos reikalų, kai savų problemų "per akis"?

Komunistai dažnai cituodavo, kad pirmasis komunistas buvo J.KRISTUS? Jeigu taip musulmonų tikybos kas nors iškraipytų Alacho teksto mintis, Algirdai, tai būtų labai pasmerktas. Vieni iš DEKALOGO ( DIEVO 10 ĮSAKYMŲ ) daro prekybinę reklamą stenduose, kiti leidžia sau iš DEKALOGO ( žmogus "krikščionis ) politiškai išmintingesniu" pasirodyti ir "pauklėti" ne kaip pats DEKALOGAS skelbia.

Šios moralinės nuostatos tiktų bet kuriam žmogui, o tuo labiau besąlygiškai privaloma politikui, atstovaujančiam ne save, o žmonių tikslus: "Neniurzgėk. Disidentas turi nuolat tikrinti save, ar netapo jo disidentiškumas (ir ar nebuvo praeityje) tik blogo charakterio, slepiamos mizantropijos padarinys. Neįkyrėk. Disidentas turi nuolat tikrinti save, ar netapo senu ir įkyriu, dažnai perdedančiu pasakotoju apie savo šlovingą praeitį. Netikėk, kai valdžia ir šio pasaulio galingieji tave giria. Nebijok, kai valdžia ir šio pasaulio galingieji tave peikia. Neprašyk, kaip neprašei tų, iš praeities." Iš ties, didžiulė atsakomybė ir sugebėjimas akumuliuoti piliečių tikslus bei suderinti tai tarpusavy - svarbiausia savybė, kuria pirmiausiai turi pasižymėti būsimas ( ir esamas) piliečių atstovas Seime.

Norėčiau paklausti gerb. A.Patacko ir kitų, ką jie galvoja apie "disidentus" V.Bogušį ir D.Kuodytę? Ačiū!

Druska reikalinga. To nepaneigsi!

Man tai šlykščiausia kad valdžia per šventes stovi bažnyčioje pirmose gretose su dievu o tikrovėje daro palaiminimą nusikaltimui kaip garliavos mergaitės brutaliam ėmimui tai baisu.

Tik va su tuo "Jėzumi Kristumi" gaunasi kažkoks akibrokštas. Rašytojas R. Zubinas teigia, kad nuo LXVI iki LX t. p. m. e. viešpatavo DIEVAS Pradžiapatis; nuo LX iki LIV t. p. m. e - DIEVAS Mitra; nuo LIV iki XLVIII t. p. m. e. - Brahma; nuo XLVIII iki XLII t. p. m. e. - Maričius; nuo XLII iki XXXVI t. p. m. e. - Atris; nuo XXXVI iki XXX t. p. m. e. - Angiras; nuo XXX iki XXIV t. p. m. e. - Pulastja; nuo XXIV iki XVIII t. p. m. e. - Pulaha; nuo XVIII iki XII t. p. m. e. - Kratus; nuo XII iki VI t. p. m. e. - Indra; nuo VI iki mūsų eros - Rama (Egipte - Ra). O nuo mūsų eros pradžios Dieviškus Metus (6000 žemiškų metų) karaliaus DIEVAS Marija. O "Jėzus Kristus" tėra Saulės spindulis (kuris "moka ir gali" vaikščioti vandens paviršiumi). Tai ar mes nesame superprimityvai kaip akli kačiukai tikintys viskuo ką tik bekakištu panosėn šio pasaulio galingieji? Išmintingasis Emanuelis Kantas yra pasakęs: "Kai dingsta teisingumas, nelieka nieko, kas gyvenimą darytu vertinga". Ar mūsų gyvenimai turi kažkokią prasmę, jei mes reikalaujame TEISINGUMO, o patys esame paskendę žydiškame mele?

Koks skirtumas - pars... (partija) ar disidento (visuminis)? - abu labu "geri" ir nelietuviški nei pavadinimu, nei savo turiniu - ar tai partijų veikla, ar disidento kova su viskuo ir su pačiu savimi. Kam to reikia? Ar taip turėtų būti sutvarkytas gyvenimas? Kadangi krikščionybė 2000 metų mus programuoja kovoti, kovoti, kovoti be pabaigos - tą ir regime. Tiesiog nuostabiai visuomenė buvo skaldoma anksčiau, o dabar dar nuostabiau - visuomenė suskaldyta į darinius-tarpusavyje be pabaigos kovojančias partijas, o atskelta kita - nepartinė, disidentinė dalis - kovai prieš partijas - o iš tikro, tai tokia pati partija - disidentinė partija. Matydamas nuolatinę savo mokinių ir pasekėjų kovą, Kristus labai tuo džiaugiasi. Tačiau dalis A. Patacko "dekaloge" išdėstytos nuostatų yra (arba turėtų būti) būdingos kiekvienam normaliam žmogui, siekiančiam ne nesibaigiančios kovos, o normalaus gyvenimo. Gal "dekalogo" tiesos būtų naudingos valdžiažmogiams, įvairių klanų varžteliams ir sraigteliams, tačiau jie nei dieviško, nei A. Patacko "dekalogų" neskaito, tik eilinį kartą, apsilankydami bažnyčiose viešai žegnojasi ir mušasi į krutinę dėl padarytų vagysčių, nužudymų ir kitų nuodėmių atleidimo, kad ramia "sąžinę" išėję vėl galėtų vogti, prievartauti, žudyti.

Mes LAIMĖSIM: Nepasiduok Nevilčiai. Mylėk Šeimą. Pažink Gamtą. Šypsokis Sau. O tada viskas bus Puiku.