Paprastai savaime suprantamu dalyku laikoma nuomonė, kad visuomenėje spartėjant pramonės ir ūkio plėtrai, joje mažėja religingumas. Naujausios tendencijos Europoje ir JAV aiškiai patvirtina šią idėją.

Kas tai: žmonių mąstysenos ar jų elgsenos kaita? Ši tema yra analizuojama naujausiame Insbruko universiteto sociologo Jocheno Hirshlo darbe. Jis pažymi, kad ginčas prasidėjo jau sociologijos aušroje, kai Maxas Weberis teigė, kad kapitalizmo vystymąsi lydi racionalaus mąstymo pergalė prieš mistiką. Emile Durkheimui religija buvo daugiau socialinis reiškinys, jis manė, kad rinkos atsiradimas pakeitė religijos vaidmenį viešajame gyvenime.

Jochenas Hirshlas išanalizavo duomenis, gautus iš 13 Europos šalių 1970 ir 2009 m. laikotarpiu, remiantis bažnyčios lankomumu ir apklausus žmones dėl jų religinių įsitikinimų.

Lygindamas šiuos duomenis su BVP rodikliais, Hirshlas nustatė tam tikras tendencijas. Lyginant bažnyčių lankomumą ir ekonomikos augimą buvo aptiktas atvirkštinis ryšys.

Tačiau tarp BVP santykio ir religinių įsitikinimų yra sudėtingesnis ryšys. Kai kuriose šalyse religinės vertybės pasilpo augant BVP (ypač Prancūzijoje, Liuksemburge ir Jungtinėje Karalystėje), tačiau ryšys su ekonomine plėtra bendrai paėmus yra ne toks ryškus.

Šešiose iš 13 šalių (Belgijoje, Danijoje, Graikijoje, Airijoje, Italijoje ir Nyderlanduose) religinių įsitikinimų pokyčiai tik nežymiai susiję su ekonominiu augimu. Italijoje, Danijoje ir pastaraisiais metais Nyderlanduose yra net šiek tiek pastebima religingumo apraiškų didėjimo tendencija.

Ispanijoje, priešingai, tikinčiųjų skaičius nuo 1990-ųjų vidurio akivaizdžiai sumažėjo.

Kitaip tariant, žmonės nebūtinai tampa mažiau religiningi, kai jų šalys tampa turtingesnės. Bet jie praleidžia daug mažiau laiko bažnyčiose. Kadangi tyrimas apima tik Europos ir daugiausia krikščioniškos tradicijos šalis, kurios jau 1970 metais turėjo gana aukštą išsivystymo lygį, neatrodo, kad būtų galima padaryti radikalias išvadas. Nepaisant to, yra įdomu pamąstyti apie tai, kad įvaizdžio problemą Europoje turi ne Dievas, o bažnyčios.

Parengta pagal „Foreign Policy“

Naujausi

Komentarai (2)

Rikiuoti
:)2013-06-20 02:12

Kad padėtis religijai neatrodytų tragiška ir būtų išlaikomas finansavimas religijoms, apklausose klausimas "Ar tikite Dievu?" vis dažniau sąmoningai keičiamas klausimu "Ar esate krikščionis (musulmonas, budistas ir pan. )?" Nes tikinčių Dievu vis mažiau, bet žmonės, netikintys Dievu, vis dar laiko save priklausančiais kuriai nors religinei grupei. Netikinčių Dievu "krikščionių" grupė - paskutinis iliuzijos, kad žmonės vis dar yra tikintys, pasispardymas apklausose. Jeigu žmonės netiki Dievu, nėra reikalo save laikyti krikščionimis. Reikėtų pripažinti sau ir kitiems, kad esate laisvamanis ir jūsų moralė kyla ne iš Dievo ar kunigo pamokslo, o iš racionalaus mus supančio pasaulio suvokimo ir žmonijos praktinės patirties, jog geranoriškoje (moralioje) visuomenėje, kai žmonės rūpinasi vienas kitu, gyventi geriau ir saugiau, nei amoralioje, kai žmonės tarpusavyje plėšosi gerkles. Tam suvokti Dievai nėra reikalingi, kad ir kaip kunigai įtikinėtų, jog be Dievo ir Bažnyčios pamokslų žmonės, neva, nepajėgūs būti moralūs.

Bažnyčia arti,2013-06-18 23:53

Dievas toli.Bažnyčia širdyje-tikėjimas...Geri pamokslai ir geras Evangelijų aiškinimas-štai ko reikia žmonėms.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi