D. Jočienė: Partnerystės įstatymas kol kas dar nėra priimtas, tad ir vertinti tai, ar jis nepažeis mažumų teisių, kol kas neįmanoma

Lietuvoje labai daug dėmesio sulaukė Partnerystės įstatymo projektas. Jis buvo svarstomas įvairiausiuose visuomenės sluoksniuose, sulaukta skirtingiausių nuomonių šiuo klausimu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra informavus, kad šis įstatymas reikalingas šimtams tūkstančių Lietuvos gyventojų, jie jo laukia kaip žemė po sausros lietaus.

„Jis aktualus dideliam ratui žmonių. Amžiaus grupėje nuo 20 iki 49-erių metų yra beveik 600 tūkst. žmonių, kurie nebuvo susituokę per savo gyvenimą. Galbūt jie susituoks, tačiau galbūt partnerystė jiems galėtų tapti alternatyva“, – sakė parlamento vadovė.

Tačiau gegužės pabaigoje Seimas pateikimo procedūros metu nepritarė Partnerystės įstatymo pataisoms, kuriomis siekta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. „Už“ tokias pataisas balsavo 63 tautos atstovai, „prieš“ – 58, 7 susilaikė. Pataisos buvo grąžintos jų autoriams tobulinti.

Įstatymo šalininkai teigė, kad toks teisės aktas reikalingas visiems, kurie nori įteisinti savo partnerystę, tačiau nenori tuoktis.

Įstatymo priešininkai teigė, kad įsigaliojus Partnerystės įstatymui, tos pačios lyties atstovai galės gyventi kartu ir būti oficialiais partneriais.

Įstatymo skeptikai teigė, kad toks įstatymas tėra tik siekis nuraminti vienalyčių santuokų trokštančius žmones, siūlant jiems ne visai pilnavertį gyvenimą kartu, t.y. neleidžiant jiems tapti vyru ir žmona, kas, galimai, žeistų mažumų teises.

Konstitucinio Teismo vadovė Danutė Jočienė.

Ekspertai.eu kreipėsi į Konstitucinio teismo pirmininkę Danutė Jočienė, prašydami atsakyti, „ar Partnerystės įstatymas nepažeis mažumų teisių?“.
 
„Partnerystės įstatymas kol kas dar nėra priimtas, tad ir vertinti tai, ar jis nepažeis mažumų teisių, kol kas neįmanoma. Be to, konkrečių šio įstatymo nuostatų turinys ateityje gali būti konstitucinės justicijos bylos nagrinėjimo dalyku, tad nei Konstitucinis Teismas, nei Konstitucinio Teismo pirmininkė šiuo klausimu negali pasakyti išankstinio vertinimo. Priminsiu, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 29 straipsnį, kuriame įtvirtinta visų asmenų lygybė prieš įstatymą, teismą ir kitas valstybės institucijas ar pareigūnus, draudžiama varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties ir kitais pagrindais. Be to, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatuota, kad Konstitucija yra antimažoritarinis aktas, ginantis kiekvieną individą, nepaisant tam tikru laikotarpiu vyraujančių daugumos visuomenės narių nuostatų“, - atsakė D. Jočienė.