Žalieji duobkasiai užsimojo pradėti sodininkų bendrijų laidojimo procesą(17)

Pastaraisiais metais sodininkų bendrijų gyvenimą sunkina tiek Seime registruotos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos, tiek drastiškas komunalinių atliekų įkainių ar rinkliavų didinimas, tiek daugumos savivaldybių kategoriškas atsisakymas spręsti vidaus kelių perėmimo klausimą ar bet kokios paramos teikimą gyvenantiems sodininkų bendrijų teritorijose.

LR Vyriausybėje 2019-11-18 d. Aplinkos ministerija netikėtai pateikė svarstymui kontraversišką siūlymą naikinti Sodininkų bendrijų įstatymą ir tuo pačiu sodininkų bendrijas, siūlydama savivaldybėms šių teritorijų valdymą pavesti daugiabučių valdymo principu administratoriams.

Stebėtina, tačiau LR Vyriausybė apdairiai nutarė įpareigoti AM glaudžiau bendradarbiauti su SB organizacijomis, atlikti išsamią, skaičiavimais pagrįstą analizę. Dėl ministerijos mestų kaltinimų sodiečiams Vyriausybė paprašė Aplinkos ministerijos oficialiai pateikti Valstybės kontrolei turimą informaciją apie SB galimai vykdomą neteisėtą veiklą, nemokamus mokesčius ir t.

t.. Tai buvo pirmoji „kregždė“ pranašaujanti žaliojo ministro Kęstučio Mažeikos viešą žinią sodiečiams.

Šiuo metu galiojančios Sodininkų bendrijų įstatymo redakcijos 1 str. ir 2 str. deklaruoja, kad sodininkų bendrija įsteigta mėgėjų sodo teritorijos, mėgėjų sodų sklypų ir bendro turto (infrastruktūros) valdymui, teritorijos tvarkymui bei naudojimo reikalavimams užtikrinti. Mėgėjų sodo sklypų savininkai įstatyme įvardinti tik fiziniai asmenys.

Bendrijų veiklos tikslas yra susikurti sąlygas aktyviam poilsiui, rekreacijai ir gyvenimo sąlygoms, naudojant savo sklypus asmeninei žemdirbystei. Šio įstatymo 11 str. deklaruoja, kad galimos veiklos formos bendrijos teritorijoje reglamentuojamos išimtinai visuotinio susirinkimo sprendimu bendrijos įstatuose.

Jau anksčiau Seimo buvo padaryta pirmoji klaida, įteisinant galimybę bendrijos nariams išstoti iš bendrijos arba nusipirkus sklypą nestoti į bendriją, kuri labai komplikavo bendrijų veiklą, prasidėjo sumaištis dėl atsakomybės ir bendro turto priežiūros prievolių, dėl sodininkų bendrijoms priskirtos teritorijos ir jos aplinkos tvarkymo, begaliniai teismų procesai dėl mokesčių mokėjimo prievolės bendro turto išlaikymui tarp bendrijos narių ir atsisakiusiųjų narystės.

Antroji esminė įstatymo leidėjo klaida buvo padaryta leidžiant gyvenamųjų namų statybą sodininkų bendrijose neišsprendus vidaus kelių ir privažiavimo problemų. Padėtį labai apsunkino ir tyčinė ar netyčinė rajoninių NŽT skyrių veikla leidusi, atliekant tikslinamuosius kadastrinius matavimus, susiaurinti generaliniuose planuose suprojektuotus kelius.

Keista, tačiau dabar visur ir visada kaltinami sodininkų bendrijų pirmininkai, kad esą tai jų aplaidumo ar piktnaudžiavimo pasekmės.

Prieš keletą metų kai kurios savivaldybės, ignoruodamos bendrijų reglamentuotą tvarką dėl ūkinės ir komercinės veiklos ribojimo bendrijos teritorijoje, pradėjo išdavinėti leidimus licencijuotai veiklai bendrijos sklypų savininkams. Bendrijos vargo teismuose gindamos savo teises, motyvuodamos Sodininkų bendrijų įstatymu ir savo įstatų nuostatomis ribojančiomis ūkinę veiklą savo teritorijose.

Vadovaujantis lobistiniais ar kitais mums nežinomais interesais, Vilniaus sodininkų bendrijose gyvenančios Seimo narės A. Kubilienės ir R. Šalaševičiūtės inicijuota grupė Seimo narių, nesiskaitydama su sodininkų bendruomenės prieštaravimais ir siūlymais, pateikė Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 9 dalies pataisą, kuri įteisina mėgėjų sodo teritorijoje ūkinę ir komercinę veiklą, su juokingais apribojimais: „...

ūkinė komercinė veikla gali būti vykdoma tik laikantis teisės aktų, nedarant žalos asmenų turtui ir gyvenamai aplinkai, nepažeidžiant sodininkų ir kitų asmenų gyvenimo, poilsio sąlygų ir t. t.“

Susidaro įspūdis, kad Seimo narių supratimu ne bendrijos teritorijoje ūkinė – komercinė galima nesilaikant teisės aktų, daryti žalą kitų asmenų turtui, aplinkai, kitų asmenų gyvenimui, ir t. t....“

!!!

Kas gali paneigti, kad šios inicijatorės gyvenančios Vilniaus sodų teritorijose neturi jokių, kol kas mums nežinomų, tikslų ir teikdamos tokias pataisas nepažeidė interesų konflikto, dėl kurio kartais super jautriai reaguojama Seime. Tikriausiai visi prisimename, kaip metus laiko iš televizijos ekranų, radijo eteryje besireklamuojančios R. Šalaševičiūtė ir A. Kubilienė žegnojosi, kad atėjo laikas apsaugoti sodininkų bendrijų teritorijas nuo neleistinos ūkinės komercinės veiklos jų teritorijose.

Jokioje kitoje rekreacinėje poilsio zonoje įstatymai nereglamentuoja, kad būtų leidžiama ūkinė veikla. Kokias motyvais apgins savo teises bendrijos nariai teisme, jei ūkinės veiklos objektas pristatys pažymas, kad jo įmonė neviršija leidžiamų ūkinės veiklos triukšmo, taršos ir kitų sanitarinių normatyvų, kurie reglamentuojami tik ūkinei veiklai skirtose teritorijose?

Šiandien jokie teisės aktai nereglamentuoja, kokiais kriterijais apibrėžtos leistinos triukšmo, oro užterštumo, sanitarijos ir kitos normos rekreacinėse ir poilsio teritorijose.

Sodininkų bendrijos išprievartaujamos ir juridiniu aspektu. Sodininkų bendrijos, kurios savo įstatuose įvairią ūkinę komercinę veiklą apribojo kaip neleistiną, privalės koreguoti savo įstatus eliminuojant apribojimą, kadangi įstatai negali prieštarauti Sodininkų bendrijų įstatymui.

Siūlomame projekte Sodininkų bendrijų įstatymo sąvokas papildžius 2 str. 5 d. nuostata, kad kiti asmenys gali būti ir „juridiniai asmenys, kurie nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje“, akivaizdžiai užprogramuojama dar didesnė sumaištis bendrijose ir, be abejo, paskatins juridinių asmenų sklypų sodininkų bendrijose supirkinėjimą, jų konsolidaciją ir neišvengiamą ūkinės – komercinės veiklos didėjimą. Juridiniai asmenys bendrijose neabejotinai pradės taikyti finansinio poveikio priemones iškreipdami sau palankiai balsavimo ir sprendimų priėmimo procesus, kas dar labiau apsunkins situaciją.

Neaišku kaip ir kokios formos poilsį organizuos juridiniai asmenys, kaip spręsis nesuderinamos sodininkų bendrijos ir juridinio asmens įstatų nuostatos?

Iš sodininkų prašymo įvesti bent papildymą, kad kiti asmenys ir juridiniai asmenys įsigiję sodininkų bendrijoje sklypą, jį gali naudoti tik pagal tiesioginę paskirtį rekreacijai, poilsio reikmėms ar žemės ūkio produktų auginimui ir jokiu būdu ne ūkinei komercinei veiklai, komitetų svarstymuose buvo paprasčiausiai pasityčiota. Guoda Burokienė, Kęstutis Masiulis nuoširdžiai auklėjo sodiečius, kad LR Konstitucijoje griežtai draudžiami bet kokie apribojimai privačios nuosavybės žemės sklypuose.

Labai gaila, kad kai kurie Seimo nariai perskaitė ne visą Konstitucijos tekstą. Matomai jiems pritrūko laiko perskaityti apie viešąjį interesą, apie bendruomenės teisės prioritetą.

Matomai, jiems neteko nieko girdėti apie Druskininkų „Vijūnėles dvaro“, Nidos statybų peripetijas.

Dar daugiau, projekto 2 str. 5.

p. įteisinama kita imperatyvi nuostata, kad bendrijos administravimo išlaidos užtikrinamos tik iš nario mokesčio, kurią priėmus kiti asmenys (ne bendrijos nariai), juridiniai asmenys tampa privilegijuotais bendrijos narių atžvilgiu!!!

Šiuo metu bendrijose nevedama jokia kita veikla, išskyrus teritorijos ir bendro turto priežiūra ir eksploatacija. Absoliučioje daugumoje bendrijų visos išlaidos vykdomos griežtai pagal visuotinio susirinkimo partvirtintą sąmatą.

Visi administraciniai resursai skiriami tik sąmatoje numatytų darbų vykdymui, kurioje yra numatomos tiek bendro turto priežiūros ir eksploatacijos išlaidos, tiek šios veiklos administracinės išlaidos. Nesuvokiama, kokiu tikslu pataisų projekto 2 str. 7 ir 8 d. d. įvedama įstatyminė norma sąmoningai ar nesąmoningai imperatyviai reglamentuojanti, kad bendrijos administravimo išlaidos gali būti dengiamos tik iš nario mokesčio, kuris beje gali būti renkamas tik iš bendrijos narių. Ar ne bendrijos narių turto priežiūrai ir paslaugų teikimui nebereikia administracinių resursų?

Kokia prasmė įvesti sumaištį ir tų pačių administracinių resursų mokestį rinkti iš bendrijos narių per nario mokestį, o ne bendrijos nariams tektu papildomai kažkokiu būdu įvedinėti atskirą administravimo kaštų prievolę? Kaip išskirti administravimo procentinį santykį, apskaičiuoti ir vesti atskirą apskaitą, juolab kai bendra metininio mokesčio suma (administravimas, išlaidos vandentiekiui, kelių tvarkymui, elektros energijos sąnaudoms, buhalterinei apskaitai ir t. t. ) tėra 30-100 eur.

/metams!? Nebent įstatymo leidėjai mano, kad ne bendrijos nariams, juridiniams nariams bendrijos nariai turi teikti administravimo paslaugas nemokamai.

Visiškas nesusipratimas projekto 3 str. 2 p. įtvirtinta nuostata: „Kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas tik už visas jiems suteiktas (bet ne teikiamas) paslaugas ....“ t.

y. juridiškai bendrijos nariai savo kaštais turi pirmiausiai atlikti darbus ir tik po to galės pateikti sąskaitas ne bendrijos nariams, juridiniams asmenims tikintis, kad jie kada nors jas apmokės.

Kodėl lygiaverčiams bendro turto savininkams mokestinė prievolė atsiranda tik atlikus planuotus darbus? Ar gali protaujanti bendrija pradėti vykdyti planuotus darbus kol nėra jiems surinktos lėšos?

Logiškai mąstant ir kaupiamųjų mokesčių mokėjimo prievolės nebelieka ne bendrijos nariams, jei jie mokami tik pagal faktines išlaidas? Pensininkai bendrijos nariai finansuos jaunus, „principingus“ kitus asmenis ir juridinius asmenis turinčius malonumą pasityčioti iš bendrijos narių bendruomenės?

Sodininkų bendrijų nariai, siekiant mažinti mokesčius aplinkos tvarkymą ir kitus priežiūros darbus, atlieka talkų pagrindais. Susiklostė situacija, kai senieji sodiečiai (pensininkai) dirba talkose, o jaunimas nusipirkęs sklypus šaiposi.

Siekiant sušvelninti situaciją 2014-12-11 Sodininkų bendrijų įstatymo 24 str. 1d.

2 p. buvo įteisinta nuostata, kad bendrija kitiems asmenims turi teisę nustatyti infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestį nedalyvaujantiems talkose.

Naujųjų pataisų teikėjai nepasikuklino ir vėl pasityčiojo iš pensininkų išbraukdami infrastruktūros mokesčio rinkimo teisę.

Projekto 16 str. 3 d. 5 p. suteikia teisę išstojusiems iš bendrijos narių, nemokėti administravimo mokesčių, tačiau bendrijos susirinkime turi teisę ne tik dalyvauti, bet ir teikti, kad ir absurdiškiausius siūlymus, kuriuos susirinkimas privalės svarstyti.

Stulbinanti naujiena, susirinkimui atmetus tuos siūlymus, pirmininkas asmeniškai privalo raštu teikti motyvuotus paaiškinimus, kodėl bendrijos susirinkimas balsavo prieš!? Eiliniam sodininkų bendrijos nariui kažkodėl pirmininkas neprivalo teikti tokių raštiškų paaiškinimų.

Ne bendrijos nariai, juridiniai asmenys neabejotinai piktnaudžiaus nepabaigiamais reikalavimais teikti raštiškus paaiškinimus ir teisminiais ieškiniais dėl juos netenkinančių atsakymų.

Projekto 2 str. dėl Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. pakeitimo, kuriame panaikinama galimybė reikalauti savivaldybių vidaus kelius perimti esamos būklės, tačiau įteisinama nuostata, kad savivaldybės, kurios įvairiausiais pretekstais dešimtmetį atsisakinėja juos perimti, galės nustatinėti perėmimui reikalingų parengiamųjų darbų atlikimą.

Suprasti kitaip kaip tyčiojimosi iš sodininkų bendrijų negalima. Turim puikų pavyzdį proceso, kai dešimt metų sąlygas elektros tinklų perėmimui nustatinėjo savo nuožiūra energetikos įmonės.

Elektros tinklai piknaudžiaujant buvo įvertinti neigiama verte ir buvo keliami reikalavimai, kurių įvykdymo kaštai siekdavo iki 3 mln. litų didesnėse bendrijose.

Energetikos ministrui Sekmokui priėmus politinį sprendimą, perdavimas žaibiškai įvyko per vienerius metus. Įdomiausia, kad ne tik nereikėjo bendrijoms primokėti neigiamos vertės, bet sodiečiams buvo primokėta perduodamų elektros tinklų vertė.

Energetikų pranašaujamų katastrofiškų padarinių taip niekas ir nesulaukė.

Matomai naujojo pataisų projekto rengėjai nutarė dar kartą pasityčioti iš sodiečių sudarydami sąlygas savivaldybėms įvertinti kelius neigiama verte ir nustatyti „parengiamuosius“ darbus, kuriuos sodininkų bendrijos privalės atlikti iki perdavimo. Kam reikalinga vėl pakartotinai atnaujinti analogišką komediją vidaus kelių perdavimo procese?

Sodininkų bendrijos iki šiol verčiamos ne tik rūpintis savo bendru turtu, bet ir joms savivaldybių primesta valstybinėje žemėje esančių kelių priežiūra, melioracijos sistemų, polderinių sistemų priežiūra, komunalinių atliekų tvarkymo funkcijų ir t. t..

Šiuo metu daug bendrijų neberanda sutinkančių eiti bendrijos pirmininko pareigas dėl beprasmiškų kaltinimų, priekabiavimo ir reikalavimų netik pačioje bendrijoje, bet ir savivaldybėse, žemėtvarkos tarnybose. Absurdiškiausi kaltinimai sodininkų pirmininkams dažnėja net ir Seime komitetų posėdžiuose iš Seimo narių A. Salamakino, l. Balsio, A. Mazuronio, k. Masiulio ir kt..

Antradienį, pasisakymuose eilei Seimo narių pasidžiaugus, kad pagaliau palengvės sodininkų bendrijų gyvenimas, 76 Seimo nariai gražiai prabalsavo už teikiamas sodiečiams „labai aktualias“ pataisas. Manau, kad Seimas nesiryžta naudotis Aplinkos ministro siūlymu tiesiog likviduoti sodininkų bendrijas. Seimas elgiasi subtiliau. Sodininkų bendrijas tyliai dusinti įstatymo pataisomis, kol patys sodininkai pradės prašytis likvidacijos.

Jūsų žiniai sodininkų bendrijų duobkasiai balsavusieji už pataisas: Vida Ačienė

Virgilijus Alekna

Vilija Aleknaitė Abramikienė

Valius Ąžuolas

Kęstutis Bacvinka

Vytautas Bakas

Kęstutis Bartkevičius

Juozas Baublys

Juozas Bernatonis

Agnė Bilotaitė

Rasa Budbergytė

Guoda Burokienė

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Algimantas Dumbrava

Justas Džiugelis

Dainius Gaižauskas

Aistė Gedvilienė

Eugenijus Gentvilas

Simonas Gentvilas

Kęstutis Glaveckas

Arūnas Gumuliauskas

Juozas Imbrasas

Audronė Jankuvienė

Eugenijus Jovaiša

Vytautas Kamblevičius

Darius Kaminskas

Ramūnas Karbauskis

Dainius Kepenis

Gintautas Kindurys

Gediminas Kirkilas

Algimantas Kirkutis

Vanda Kravčionok

Dainius Kreivys

Asta Kubilienė

Paulė Kuzmickienė

Mykolas Majauskas

Laimutė Matkevičienė

Rūta Miliūtė

Jaroslav Narkevič

Monika Navickienė

Arvydas Nekrošius

Aušrinė Norkienė

Andrius Palionis

Žygimantas Pavilionis

Rasa Petrauskienė

Virgilijus Poderys

Naglis Puteikis

Vytautas Rastenis

Juozas Rimkus

Viktoras Rinkevičius

Rimantas Sinkevičius

Gintarė Skaistė

Kęstutis Smirnovas

Lauras Stacevičius

Andriejus Stančikas

Levutė Staniuvienė

Kazys Starkevičius

Zenonas Streikus

Algis Strelčiūnas

Dovilė Šakalienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Robertas Šarknickas

Stasys Šedbaras

Irena Šiaulienė

Ingrida Šimonytė

Agnė Širinskienė

Tomas Tomilinas

Stasys Tumėnas

Povilas Urbšys

Ona Valiukevičiūtė

Petras Valiūnas

Egidijus Vareikis

Jonas Varkalys

Juozas Varžgalys

Aurelijus Veryga

Antanas Vinkus

Visa tai kelia sodininkų bendrijose sumaištį, žlugdo sodiečių lūkesčius beprecedentinėmis pastangomis, sukūrusių savo kaštų o dažnai ir sveikatos sąskaita nenaudojamuose atvašynuose didžiulį nacionalinį turtą, Konstitucijos garantuojamą teisę į ramią, orią senatvę teisėtai pasirinktoje teritorijoje ir ramioje savo bendruomenės aplinkoje. Vieno asmens interesai iškeliami aukščiau nei visų sodininkų bendrijos teritorijoje veikiančios bendruomenės narių lūkesčiai ir konstitucinės teisės.

Seimo nario A. Salamakino daugiametis kartojimas, kad sodininkų bendrijas reikia naikinti pamažu įgauna realius kontūrus.

Su Šv. Kalėdomis, su artėjančiais Naujaisiais Gerb. Sodiečiai. Stiprybės Jums besidžiaugiant Seimo rūpestingai paruoštomis dovanėlėmis.